reformos

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Vilniaus Lopšelyje-darželyje „Žvangutis“ buvo šaukiama ant vaikų, aidėjo grasinimai išvaryti iš darželio ir vaikų pravardžiavimas. Po darželio administracijos kreipimosi į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą kyla daug klausimų, nes vaiko teisių gynėjai ten neapsilankė.

Apie pusė tūkstančio žmonių vidurdienį susirinko į eitynes ir mitingą Vilniuje pareikšti nepasitenkinimą Vyriausybės vykdomomis reformomis, pareikalauti didesnio darbo užmokesčio ir orių darbo sąlygų. „Daugiau pinigų ir atostogų dienų!“, „Solidarumo ir teisingumo!“ – taip aidint būgnams ir švilpukams skandavo Lietuvos profesinių sąjungų surengtos protesto akcijos dalyviai.

Rengdami mokesčių pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, teigia Liberalų sąjūdžio frakcija Seime. „Kadangi koalicijos partneriai liberalai iki šiol nesusipažino su įstatymų projektais, frakcija konstatuoja, kad kol kas nesilaikoma 2020 metų lapkričio 5 dieną sudarytos koalicinės sutarties ir 2020 metų gruodžio 11 dieną Seime priimtos Vyriausybės programos“, – teigiama trečiadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo rugsėjo mokykloms žada atnaujintas bendrojo ugdymo programas, tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, inžinerijos mokslus ir krūvą kitų reformų. Tačiau švietimo bendruomenė įspėja – tam nepasirengta. Skambinama pavojaus varpais ne tik dėl informacijos trūkumo, bet ir dėl realių galimybių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Lietuvoje labiausiai konkuruoja bendrasis ugdymas, kur vyksta didžiuliai virsmai.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atrodė, kad Rusijos ekonomikai buvo lemta smigti žemyn. Tarptautinės sankcijos grasino pasmaugti ekonomiką, dėl to smarkiai smuko rublio vertė ir Rusijos finansų rinka. Paprasti rusai pradėjo ruoštis kęsti nepriteklių, rašo „Foreign Affairs“. Bet praėjus daugiau nei aštuoniems karo mėnesiams, tampa akivaizdu, kad šis scenarijus neišsipildė.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Bulgarijai nepavykus dar vienam bandymui suformuoti naują vyriausybę trečiadienį atsivėrė kelias naujiems rinkimams, ir tai dar pagilino politinę krizę, apėmusią šalį po reformų šalininkų koalicinės vyriausybės žlugimo birželį.

Ukraina yra pasiryžusi imtis plataus masto reformų, po Šveicarijoje vykusios karo nuniokotos šalies atstatymo konferencijos pareiškė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas. Pietų Šveicarijos Lugano mieste šią savaitę vykusioje konferencijoje dalyvavo didelė Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija ir dešimčių kitų šalių atstovai. Konferencijos pabaigoje antradienį šalys įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip manoma, bus ilgas ir brangus.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Baltarusijos režimas pateikė visuomenės svarstymui naujos Konstitucijos projektą. Aliaksandras Lukašenka pagal ją prezidentu dar galėtų būti bent 10 metų, o vėliau gautų paskyrimą į Respublikos Tarybą ir gautų visišką teisinį imunitetą. Opozicija Konstitucijos pataisas vadina „duokle Kremliui“, kuriam reikia kažkaip legitimizuoti kišeninę valdžią.

Reformų įgyvendinimas yra svarbu, tačiau Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO yra politinis sprendimas, teigia šios šalies prezidentas. „Manau, kad iš dalies narystės ES ir NATO klausimas susijęs su reformomis, bet daugiausia tai politiniai klausimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Volodymyras Zelenskis.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje atidarys Ukrainos reformų konferenciją. Tarptautiniai partneriai su Ukrainos atstovais aptars šalies reformų pasiekimus ir iššūkius, patvirtins tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei reformų procesui. Taip pat planuojama nubrėžti šios šalies europinės integracijos planus iki 2030 metų.

Demokratiški parlamento rinkimai Armėnijoje yra stiprus mandatas reformų tąsai, sako su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis vizitą Pietų Kaukaze tęsiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ukrainos reformų sėkmė priklauso tik užtikrinus „varius ir negrįžtamus“ pokyčius, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuotolinėje diskusijoje ruošiantis konferencijai apie Ukrainos reformų prioritetus Ministras pasveikino Ukrainos pasiekimus įgyvendinant reformas ir kartu pabrėžė būtinybę užtikrinti reformų tęstinumą bei negrįžtamumą.

Lietuva pirmiausia turi susitvarkyti su pandemija ir po to imtis reformų, kurias žadėjo per rinkimus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Trečiadienį pradėdama Seimo pavasario sesiją parlamento vadovė tiek Seimo narių, tiek visos visuomenės prašė susiklausymo, geranoriškumo ir kantrybės. „Kantrybė svarbi ir kitu aspektu, tiesiogiai susijusiu su Seimo darbu. Kiekviena politinė jėga ėjo į rinkimus su savo programa, kurioje buvo žadama įgyvendinti tam tikrus dalykus.

Pavargę nuo karantino žmonės vis labiau piktinasi, kad ribojimai neatlaisvinami. Kaip Lietuvoje kova su virusu atrodo iš šalies? Ko mums derėtų pasimokyti iš kitų valstybių? Apie tai – pokalbis su valdymo reformų ekspertu, šiuo metu dirbančiu Ukrainoje, Dovydu Vitkausku. Jūs gyvenate Ukrainoje. Kiek teko girdėti, jūs galite vaikščioti ir į barus, ir į restoranus. Mes gyvename griežtame karantine.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šią savaitę šaukia jam lojalių delegatų „liaudies susirinkimą“, kuriame ketina pristatyti žadėtas reformas.  Režimo persekiojama opozicija šį susirinkimą vadina politiniu spektakliu.    A. Lukašenka, ilgiausiai savo pareigas einantis valstybės vadovas Europoje, žada pristatyti savo miglotas reformų iniciatyvas siekdamas nuraminti demonstrantus, nuo pernai rugpjūčio protestuojančius prieš jo perrinkimą šeštai kadencijai.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino savo kritišką požiūrį į rinkos reformų šalies ekonomikoje galimybes. „Tikslinga šiandien kalbėti apie ekonomikos teoriją. Bet aš norėčiau šį klausimą perkelti į reformų plotmę. Kodėl reformos? Todėl, kad visi alternatyvininkai visai neseniai šaukė – reformos, reformos...“, – penktadienį Baltarusijos mokslų akademijoje kalbėjo A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad konstitucinės reformos, patvirtintos per šią savaitę užsibaigusį visuotinį balsavimą, įsigalios šeštadienį.  „Pataisos įsigalioja. Jos įsigalioja, jokiu būdu neperdedant, liaudies valia. Žinote mano poziciją: pagrindinio įstatymo pakeitimai liečia visus, o galutinį, lemiamą žodį čia galėjo pasakyti tik Rusijos piliečiai“, – kalbėjo V. Putinas per susitikimą su darbo grupe, padėjusia parengti reformą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paragino savo šalies piliečius dalyvauti visuotiniame balsavime dėl konstitucinių reformų, kad būtų užtikrintas valstybės „stabilumas, saugumas ir klestėjimas“. Per kreipimąsi, kurį transliavo televiziją, V. Putinas teigė, kad rusai turėtų balsuoti už šalį, „kurią mes norime perduoti savo vaikams ir anūkams“, bet nepaminėjo kontroversiškos nuostatos, galinčios sudaryti sąlygas jam likti valdžioje iki 2036 metų.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Prezidentas sieks sutarimo tarp politikų ir švietimo bendruomenės dėl nacionalinio susitarimo bei švietimo reformų, teigia valstybės vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. „Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis. Apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo pirmadienį kalbėta per prezidento Gitano Nausėdos ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą.

Pasaulio čempionate mūsų rinktinė pasirodymą jau baigė. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad rinktinę sustiprins Lietuvoje gimęs, bet Kanados pasą turintis NBA žaidėjas Ignas Brazdeikis. Gali būti svarstoma jam išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę. O štai lietuviams – senjorams ir skurstantiesiems prezidentas ieško, iš kur paimti pinigų didesnėms išmokoms.

Vieni jį mėgsta, kiti – negali pakęsti, tačiau aišku viena, kad abejingų šiam ministrui beveik nėra. Pasklidus neoficialioms žinioms, kad prezidentas Gitanas Nausėda būsimoje Vyriausybėje nepageidauja matyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, jo politinis likimas pakibo ant plauko. Pats ministras, kuris visuomenės akyse yra vienas nemėgstamiausių, galvos dėl to nesuka ir vardija darbus, kuriais didžiuojasi, ypač – alkoholio ribojimais.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog atėjo metams Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformoms. „Prieštaravimai PPO derybų Dochos etape atrodo neįveikiami. (...). Mes taip pat pripažįstame, kad PPO reikia tobulinti, atnaujinti. Išsivysčiusių ir besivystančių šalių priešpriešos atrodo neįveikiamos, tačiau tai padaryti įmanoma“, - forumo „Europa-Azija“ plenarinėje sesijoje kalbėjo Rusijos vyriausybės vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį planuoja peržiūrėti šią savaitę Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo Respublikos Prezidentas. „Prezidentė šeštadienį planuoja peržiūrėti mokestinius įstatymus“, – BNS sakė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Seimas antradienį ketina svarstyti pensijų kaupimo sistemos reformą, pagal kurią atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, pensijų anuitetų mokėtoja numatoma „Sodra“. Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė reformai. Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) taip pat pritarė didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis apžvelgdamas politinę padėtį teigė, jog konservatorius bandoma įtraukti į beverčius skandalus. Be to, išreiškė nesuprantantis, kaip valdantieji gerins gyvenimą.  „Šiandien susiduriame su ypatinga kova prieš partijas. Ir kova vyksta ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje.

Šeimos gydytojas, psichinė sveikata, onkologinių ligų prevencija – šios sritys sulauks daugiausiai permainų, įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, žada sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga pirmadienį ministerijoje pristatė planuojamas reformas sveikatos sektoriuje. Didelis dėmesys šeimos gydytojams Šeimos medicina – viena sričių, kuris sulauks bene daugiausiai pokyčių įgyvendinus sveikatos reformą.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

Vyriausybė Lietuvai numato nemažai pokyčių – premjeras Saulius Skvernelis savo kalboje Lietuvos ekonomikos konferencijoje akcentavo struktūrinių reformų būtinybę ir išryškino, ką ketina keisti šalyje. Tačiau kaip šias reformas vertina Lietuvos verslininkai ir kokių pokyčių laukti verslui? Kaip teigė S. Skvernelis, Vyriausybė numatė šešias kryptis struktūrinėms reformoms, kurios palies mokesčių sistemą, inovacijas, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas sritis.

Lietuva vis dar nėra tokia, kokią įsivaizdavau, sako prieš dvidešimt metų šalies prezidentu išrinktas Valdas Adamkus. Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ kadenciją baigęs prezidentas pažymėjo, kad šalies pažangą stabdo stingančios reformos, ypač švietimo srityje. „Jei Lietuvoje būtų labai gerai, iš jos nebūtų pasitraukę šimtai tūkstančių talentingų žmonių. Manau, pagrindinės to priežastys yra dvi. Viena – materialinė: kiekvienas ieško geresnio gyvenimo.

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Prancūziją ir kitas šalis vykdyti reformas „kol dar saulė šviečia“ virš pasaulio ekonomikos. Interviu Prancūzijos leidiniui „Le Journal du Dimanche“ Ch. Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumas nustebino TVF. „2017 metais pirmą kartą per ilgą laiką mes padidinime prieaugio prognozes, kai anksčiau jas mažindavome“, – sakė ji. Pernai 3,6 proc.

Pokyčiai dėl prekybos alkoholiu, receptiniais vaistais, aukštojo mokslo ir urėdijų reformos, pensijų pertvarka, frakcijų koalicija ir niekaip nesibaigiantys barniai dėl Vyčio... Tai tik keli šiųmetinių diskusijų objektai, įžiebę ginčus ir privertę suabejoti dalimi politikų. Ar ir kitąmet sulauksime tokio paties chaoso valdžioje? Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus.

Balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto parodė, kad Seime turėtų užtekti politinės paramos ir kitoms reformos vykdyti, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Galvojau, kad (balsų Seime – BNS) bus šiek tiek mažiau.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Ukrainai reikia daugiau užsispyrimo vykdant reformas, o ne reikalaujant narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvos.

Metai po naujojo Seimo pradžios, tačiau rimtų ekonominių sprendimų nesulaukta. Tokią tiesą rėžia ekonomistai. Ir nors dažniausiai pirmi bei antri Seimo metai būna esminiai reformų vykdymui, kyla abejonių, kad pastarųjų iš vis nesulauksime. Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Reikia realių pokyčių, o ne reformų imitavimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama į rudens sesiją susirinkusį Seimą. „Laikas palankus, nes dar neįsisukusi visuotinių rinkimų karuselė. Reikia realių pokyčių, o ne reformų imitavimo. Svarbu priimti tokius sprendimus, kurie didintų biudžeto surinkimą, mažintų šešėlinę ekonomiką, korupciją – veiksnius, kurie stabdo galimybes žmonėms gyventi geriau savo šalyje“, – teigiama valstybės vadovės sveikinime.

Europos Sąjunga „nedelsiant“ imsis veiksmų dėl Lenkijos balsavimo teisių bloke sustabdymo, jeigu Varšuva įvykdys prieštaringai vertinamas Aukščiausiojo Teismo reformas, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas). F.Timmermansas sveikino faktą, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) vetavo dvi dešiniojo sparno vyriausybės parengtas teismų reformas, įskaitant Aukščiausiojo Teismo pertvarką, bet pažymėjo, kad buvo priimti k...

Ukrainos vyriausybės vadovas Volodymyras Hroismanas pareiškė, jog reformos šaliai būtinos, o jas įgyvendinti gali tiek šalies pilietybę turintys asmenys, tiek ir specialistai iš užsienio. „Aš manau, kas Ukrainos ateitį turi kurti ukrainiečiai, ir tuo dabar tikiu kaip niekad iki šiol. Tačiau mes galime pasikviesti ir gerų, gerai žinomų specialistų iš užsienio. Visgi, mes savo namus privalome statyti patys“, – interviu viena šalies televizijų sekmadienį sakė premjeras.

Šią savaitę Seimas turėtų baigti pavasario sesiją. Seimas šiemet jau apsvarstė ir priėmė apie 300 įstatymų, per 200 nutarimų ir kitų teisės aktų. Politologai sako, kad būta daug chaoso, tačiau parlamentarams pavyko pajudinti tas sritis, kurių imtis nenorėjo prieš tai buvusios valdžios. Istorijoje neregėti skandalai Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga sako, kad ši Seimo sesija įeis į istoriją tiek gerąja, tiek blogąja prasme. „Ši sesija išliks istorijoje.