recesija

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje. „Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus.

Kakavos kainos pasaulio rinkose smuko, ir viena to priežasčių –  skolų krizė euro zonos šalyse, rašo laikraštis „The Financial Times“. Europa, stambiausia kakavos pupelių vartotoja, baimindamasi recesijos regione, smarkiai sumažino žaliavų, būtinų šokolado gamyboje, supirkimus. Anot laikraščio, gruodžio 5 d. ateities sandorių kakavos kaina siekė 1 tūkst. 414 svarų sterlingų už toną. Tai žemiausia kavos pupelių kaina nuo 2008 m. gruodžio ir 42 proc.

„Goldman Sachs“ pateikė savo pirmąsias ekonomines prognozes ateinantiems dvejiems metams, rašo „Business Insider“. Francesco Garzarelli ir Dominico Wilsono vadovaujama komanda paruošė galimus ateities scenarijus. Banko pranašystės neatrodo itin džiuginančios. Ekspertai nupiešė niūrokų spalvų paveikslą Augimas lėtės Ekspertai prognozuoja, kad ateinančius dvejus metus išsivysčiusių valstybių ekonominis augimas ir toliau lėtės.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. spalį, palyginti su rugsėju, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija atmetus sezoniškumo įtaką sumažėjo 3,4 proc. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcija sumenko 7,4 proc. Negana to, 2011 m. spalį, lyginant su 2010 m. spalio mėnesiu apdirbamosios pramonės gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcijos apimtys taip pat susitraukė, o nuosmukis siekė 1,3 proc.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika gali nugrimzti į „prarastą dešimtmetį“, informuoja BBC. Anot jos, besitęsianti euro zonos skolų krizė lėmė neaiškią pasaulio ekonomikos perspektyvą. „Akivaizdu, kad dangus apsiniaukęs“, - sakė ji ir pridūrė, kad, nors skolų krizę bandoma spręsti teisingomis priemonėmis, norint atkurti pasitikėjimą reikia pasiekti kur kas daugiau.

„BBC World Service“ 25 šalyse atlikta apklausa atskleidė ganėtinai skirtingus turtingų ir besivystančių šalių požiūrius į ekonomiką, praneša BBC. Turtingų šalių vartotojai nusiteikę gana pesimistiškai, tuo tarpu besivystančių šalių – optimistiškiau. Tai atskleidžia netolygų atsigavimą po neseniai vykusios globalinės recesijos. Sociologijos kompanija „Blobescan“ apklausė daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Japonija, Prancūzija ir Didžioji Britanija į ekonomiką žvelgia ypač liūdnai.

III šių metų ketvirtį BVP augimo tempai išliko išskirtinai aukšti – 6,6 proc. Tai buvo daugiau nei prognozavo Danske bankas (5,9 proc.) ir rodė Bloomberg surinktų prognozių vidurkis (6,0 proc.). Nors Danske bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Dėl glaudžių prekybos ryšių euro zonos skolų krizė kitąmet kirs trapioms Centrinės Europos ir Baltijos šalių ekonomikoms. Pastarosios Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prognozės daug kuklesnės nei rugsėjo antroje pusėje skelbtos Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Tai atspindi toliau blogėjančią padėtį euro zonoje.

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus. Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais.

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

RAIT tyrimų bendrovė, tirianti vartotojų nuotaikų indeksą (VNI), užfiksavo, kad rugsėjį šis rodiklis išaugo iki 10 proc., tai rodo, kad gyventojų nuotaikos kalbant apie ekonominę šalies ir savo šeimos ūkio situaciją blogėja. „Nuo 2009 metų žemumų VNI su nedideliais svyravimais po truputį kilo. Šių metų liepos mėnesį buvo pasiekęs -5%, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo kristi.

Skolų slegiama Portugalija turi išmokti nebesikliauti valstybės parama ir keisti verslo įpročius, pareiškė šalies ekonomikos ministras Alvaro Santos Pereira, kuriuo remiasi „Associated Press“. Tik tada, anot A. S. Pereiros, bus galima kalbėti apie ekonomikos augimą. Portugalija atsidūrė dviguboje recesijoje. Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet ji dar pagilės ir tai bus didžiausias nuosmukis per 30 metų. Dėl to Portugalijai bus tik sunkiau sumažinti savo skolas.

Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - vadinamoji kreditorių „trijulė“ - skirs Graikijai eilinę finansinės paramos dalį - 8 mlrd. eurų. Kaip teigiama „trijulės“ pareiškime, tikimasi, kad lėšas šalis gaus jau lapkričio pradžioje. Tuo pačiu kreditoriai skelbia, kad Graikijos ekonomikos recesija bus sunkesnė nei buvo prognozuota anksčiau. „Recesija bus gilesnė.

Dauguma išsivysčiusių ekonomikų pamažu grimzta atgal į recesiją, tuo tarpu Jungtines Valstijas jau skendi krizėje, teigia Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini. „Manau, kad dauguma išsivysčiusių ekonomikų ir vėl grimzta recesiją. Pagal ekonominius duomenis sprendžiu, kad JAV joje jau skendi, tas pats yra su dauguma euro zonos valstybių ir Didžiąja Britanija“, - sako N. Roubini.

„Dabar tikrai ne metas galvoti, kad vyriausybės išspręs susidariusią situaciją“, – pirmadienį duodamas interviu BBC sakė A. Rastanis. „Pasaulį valdo ne vyriausybės, o „Goldman Sachs“, – šis A. Rastanio pareiškimas nuskambėjo interviu pabaigoje, kurio metu makleris įspėjo žiūrovus būti pasiruošusiems naujiems sukrėtimams, mat metų bėgyje daugelio žmonių investicijos ir santaupos tiesiog pražus. Pastarosiomis savaitėmis baimės dėl Europos finansų sitemos stabilumo itin sustiprėjo.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas. Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

Kitais metais Europos ir Jungtinių Valstijų ekonomikas ir vėl gali ištikti krizė, jeigu greitai nebus išspręstos problemos, galinčios pasklisti po visą pasaulį, antradienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF savo naujausioje ataskaitoje apie pasaulio ekonomikos perspektyvas teigia, kad Europos ir JAV ekonomikos kelia didžiausią grėsmę viso pasaulio ekonomikos augimui, ir įspėja, kad politinės aklavietės gali užkirsti kelią korekciniams veiksmams.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių. Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as atšaukė vizitą į Jungtines Valstijas, kad galėtų sušaukti sekmadienį skubų vyriausybės posėdį likus dienai iki ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) inspektorių susitikimo su Graikijos finansų ministru Evangelosu Veniselosu.

Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis. Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso vis dar tikisi augimo Europoje ir nenumato recesijos. Investuotojai toliau nerimauja, kad euro zonos skolų krizė gali persimesti į Italiją ir Ispaniją. Be to, jie nerimsta dėl delsimo skirti naują finansinę paramą Graikijai, kyla abejonių, ar šalis šiais metais įgyvendins biudžeto siekius. „Mes nenumatome recesijos Europoje.

Išsivysčiusios pasaulio ekonomikos įstrigo lėto atsigavimo periode. Ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad joms pagreitį suteiktų laisvesnis taupymo režimas ir didesnės fiskalinės paskatos. ,,Esame prastesnėje padėtyje nei buvome 2008 metais. Šiuo metu mus supa griežtos taupymo priemonės ir atsargūs bankai”, - interviu CNBC teigė jis. Ekonomistas įsitikinęs, kad antros recesijos tikimybė – 60 procentų.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

Antradienį dalyvaudamas vienoje televizijos laidoje JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV ekonomiką buvo ištikęs „širdies priepuolis“, ji išgyveno, tačiau jėgas atgauna nepakankamai greitai, praneša AFP.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

Antradienį nafta brangsta šeštą sesiją iš eilės, nes naujiena apie liepą išaugusias JAV vartotojų išlaidas sumažino nerimą, kad didžiausia naftos vartotoja pasaulyje ir vėl grimzta į recesiją. Naftos kainas sustiprino ir tai, kad Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, bei atsigavusios akcijų rinkos. „Brent“ naftos kaina padidėjo 45 centais iki 112,33 JAV dolerio už barelį.

JAV federalinės rezervų sistemos (FRS) pirmininkas Benas Bernanke (Ben Bernanke), penktadienį kalbėdamas metinėje ekonomikos konferencijoje Džekson Houle (Vajomingo valstija), nepasiūlė naujų priemonių šalies ekonomikai skatinti, nors analitikai to tikėjosi. Pasak B. Bernanke, JAV ekonomika atsigauna po recesijos ir jos ilgalaikės perspektyvos nuteikia optimistiškai. „Mano manymu, ilgalaikės ekonomikos plėtros prognozės atrodo optimistiškai.

Pagrindinės Ispanijos politinės jėgos susitarė keisti Konstituciją ir į ją įtraukti nacionalinio biudžeto deficito limitą, praneša „Associated Press“. Pagal įstatymo projektą, kuriam penktadienio rytą pritarė valdančiųjų socialistų partija ir Populiarioji partija, nuo 2020-ųjų nacionalinio biudžeto deficitas negalės viršyti 0,4 proc. bendro vidaus produkto. Šis limitas galės būti viršytas tik stichinės nelaimės, ekonomikos krizės ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju.

Trečdalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos aukštai ir aukščiausiai vėlavimo atsiskaityti rizikoms, o dar trečdalis minėtos veiklos bendrovių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Finansinis apgyvendinimo įstaigų pajėgumas, lyginant su kitais sektoriais, yra vienas iš silpniausių – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu - nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą. Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Auganti baimė dėl naujos recesijos ketvirtadienį prislėgė JAV akcijų rinką. Rinka neigiamai reagavo į sustiprėjusį nerimą dėl galimai prastos Europos bankų būklės, taip pat į nuviliančius duomenis apie JAV gamybos pramonę ir darbo rinką. „Dow Jones“ indeksas penktadienį sumažėjo 3,68 proc., iki 10990,58 punkto, „S&P 500“ sumažėjo 4,46 proc. ir sudarė 1140,65 punkto, o „Nasdaq Composite“ smuko 5,22 proc., iki 2380,43 punkto.