recepas tayyipas erdoganas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šį mėnesį lankysis Katare ir Saudo Arabijoje, regione įsiplieskus didelei diplomatinei krizei, antradienį paskelbė prezidentūra. Per šią kelionę liepos 23–24 dienomis R.T.Erdoganas taip pat užsuks į Kuveitą, kuris yra pagrindinis Kataro krizės tarpininkas. Turkija palaiko glaudžius ryšius su Kataru, kurį jo kaimynės Persijos įlankos regione diplomatiškai ir ekonomiškai izoliavo dėl įtarimų, esą ši šalis remia terorizmą.

Tipinės pastarosios savaitės žiniasklaidos antraštės Turkijos žiniasklaidoje: „Kaimo sargas ir du kariai buvo nužudyti Turkijos rytuose. Plataus masto operacija prieš KDP vyksta Dijarbakire“, „48 KDP nariai „neutralizuoti“, tuo metu Turkijos ginkluotosios pajėgos tęsia oro antskrydžius“. Mes kiekvieną dieną skaitome apie tai, tačiau retai kada straipsniai apie karą prieš šią grupuotę, kurią Turkija vadina teroristine, yra rašomi su skambiomis antraštėmis.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

Jungtinių Valstijų ir Turkijos prezidentai antradienį Baltuosiuose rūmuose antradienį žadėjo dirbti kartu, kad pataisytų santykius, nepaisant turkų priekaištų dėl kurdų. Neseniai laimėjęs prezidento galias išplėtusį referendumą Recepas Tayyipas Erdoganas atvyko į Vašingtoną su priekaištais dėl JAV sprendimų apginkluoti kurdų pajėgas. Tačiau abu lyderiai taip pat norėjo pabrėžti vienybę ir atnaujintą sąjungą tarp galingiausios NATO šalies ir Aljanso didžiausios musulmoniškos valstybės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį piktai atmetė tarptautinių stebėtojų kritiką dėl jo galias išplėtusio referendumo, kurį ginčija opozicija ir kuris atskleidė didelį šalies susiskaldymą. Referendumas buvo laikomas itin svarbiu ne vien dėl Turkijos politinės sistemos formavimo, bet ir dėl būsimos strateginės krypties šaliai, kuri nuo 1952-ųjų yra NATO narė ir pusę amžiaus siekė įstoti į Europos Sąjungą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad gali organizuoti referendumą dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Tai R.T.Erdoganas pareiškė paskelbęs pergalę sekmadienį vykusiame plebiscite, kuriame, kaip rodo negalutiniai duomenys, rinkėjai pritarė konstitucijos pataisoms, numatančioms išplėsti prezidento galias. „Jei man bus pateiktas (parlamento įstatymo projektas), pritarsiu jam.

Europa yra pūvantis žemynas ir nacizmo centras, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Stambulas, balandžio 6 d. (AFP-BNS). Europa yra pūvantis žemynas ir nacizmo centras, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas). Jis pastaruoju metu ypač kritikavo Europos Sąjungą (ES), kai kelios jos narės neleido Turkijos ministrams susitikti su vietos turkais prieš balandžio 16 dienos referendumą.

  Nyderlandų balsavusių rinkėjų pagrindinė apklausa rodo, kad trečiadienį įvykusius parlamento rinkimus laimėjo premjeras Markas Rutte (Markas Riutė), lengvai įveikęs antiislamiškų pažiūrų populistą Geertą Wildersą (Gertą Vildersą). Viešosios nuomonės tyrimų instituto IPSOS apklausa rodo, kad M.Rutte dešinioji Liberalų partija (VVD) gali tikėtis gauti 31 mandatą 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Europos gatvėse siautėja „fašizmo šmėkla“, ir elgesį su žmonėmis ne iš Europos palygino su žydų padėtimi per Antrąjį pasaulinį karą. „Fašizmo šmėkla siautėja Europos gatvėse“, – televizijos transliuotoje kalboje pareiškė R.T.Erdoganas. Jis kalbėjo po susirėmimų, kilusių neleidus turkų ministrams Europos šalyse per mitingus agituoti už reformas, kuriomis prezidentui būtų suteikta daugiau įgaliojimų.

  Nyderlanduose anksti sekmadienį policija panaudojo vandens patrankas prieš protestavusius turkus, raiti pareigūnai vaikė juos Roterdame, kur neramumai prasidėjo Olandijos valdžiai uždraudus turkų ministrų vizitus. Nors iš vakaro dar buvo ramu prie Turkijos konsulato, įtampa vis labiau augo, susirinkus čia daugiau kaip tūkstančiui žmonių; naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip policininkai, kai kurie raiti, ima jėga sklaidyti protestuojančiųjų minią.

Turkijos kariuomenei neverta tęsti puolimo Sirijoje, kai bus išvaduotas džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų užimtas al Babo miestas, penktadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „(Miesto užėmimo) operacija turi būti užbaigta. Privalome greitai pasiekti rezultatą, bet po to tęsti puolimą iš esmės nebėra tikslo“, – prezidentą cituoja naujienų agentūra EFE.

Vokiečių leidinys „Bild“ sudarė sąrašą lyderių, kurie šiais metais galėtų „gerokai sugadinti nuotaiką“. Pagrindiniu „blogiečiu“ įvardijamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Leidinyje primenama Rusijos agresija Ukrainos rytuose ir karas Sirijoje, o taip pat pažymėta potenciali jos grėsmė dėl turimo didžiausio pasaulyje branduolinių ginklų arsenalo.

Gruodžio 21-ąją Rusijos propagandos tinklapiuose „Sputnik“ ir RT pasirodė pranešimai, kad „Al Nusra front“ (teroristinė organizacija Sirijoje) prisiėmė atsakomybę dėl rusų diplomato Andrejaus Karlovo nužudymo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Stambule atidarė pirmąjį tunelį automobiliams po Bosforo sąsiauriu, kuris yra naujausias jo plano transformuoti Turkijos infrastruktūrą projektas. Atidarymo ceremonija, į kurią susirinko visas Turkijos valdžios elitas, vyko kaip suplanuota, nepaisant prieš dieną įvykdyto šokiruojančio Rusijos ambasadoriaus Ankaroje nužudymo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė sutinkąs su savo kolegos Rusijoje Vladimiro Putino vertinimu, kad Maskvos ambasadoriaus nužudymas Ankaroje nepakenks šių šalių santykiams, taip pat ir Sirijos klausimu. „Mūsų su p. Putinu supratimas yra vienodas: bendradarbiavimo su Rusija sričių plėtrai, ypač Sirijos klausimu, nepakenks šis išpuolis“, – sakė R.T.Erdoganas po pokalbio telefonu pirmadienį vakare su V.Putinu apie ambasadoriaus Andrejaus Karlovo nužudymą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi atsarginių planų, jei Europos Sąjunga nesilaikytų savo pažadų suteikti turkams bevizį režimą Šengeno zonoje. Turkija ir ES prieštaringai vertinamą susitarimą pasirašė kovą. Ankara sutiko priimti sirus migrantus, išsilaipinančius Graikijos salose mainais į 3 mlrd. eurų ir bevizį režimą. „Jei negausime rezultato, kurio tikimės dėl vizų klausimo.

Europos Sąjunga antradienį buvo draskoma nesutarimų dėl Turkijos narystės Bendrijoje – Austrija ir dar kelios šalys paragino nutraukti derybų procesą dėl Ankaros valdžios pradėtų masinių areštų po nepavykusio karinio perversmo liepą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas reiškia nepasitenkinimą, kad Briuselis nenori atnaujinti derybų dėl Turkijos narystės ES, ir grasina atšaukti kovo mėnesio susitarimą, kuris sumažino į Europą atvykstančių migrantų srautą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 1-ąją išplatino pranešimą, kuriame „patikslino“ tikrąjį Turkijos tikslą Sirijoje. Pasak „ Hurriyet Daily News“ cituojamo prezidento, Turkijos karinės operacijos Sirijoje tikslas yra ne konkretus žmogus, o kova su teroristinėmis grupuotėmis. Kremlius anksčiau skelbė, kad lauks Turkijos vado žodžių apie „būtinybę nuversti B. al Assadą“ paaiškinimo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad šios šalies ginkluotosios pajėgos į Siriją įsiveržė su tikslu nuversti dabartinį prezidentą Basharą al Assadą, skelbia „Hurriyet Daily News“. Sirijos diktatorių, Vakaruose kaltinamą savo tautos naikinimu, remia Rusijos karinės pajėgos. Pilietinis karas Sirijoje tęsiasi jau beveik 6 metus, jo metu žuvo beveik pusė milijono žmonių, namų neteko dar beveik 8 mln. „Žuvo milijonas“ „Mano duomenimis, Sirijoje žuvo apie 1 mln.

Vokietija penktadienį iškvietė Turkijos pasiuntinį, kai Ankara sulaikė daugiau kaip dešimt įstatymų leidėjų iš pagrindinės prokurdiškos partijos, ir perspėjo, kad kova su teroru neturėtų būti naudojamasi kaip dingstis opozicijai nutildyti. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „iškvietė Turkijos pasiuntinį į Užsienio reikalų ministeriją“, pranešė ministerijos šaltinis ir nurodė, kad nors Ankara „turi teisę kovoti su terorizmo grėsme.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad jo šalis dalyvaus JAV remiamoje operacijoje, per kurią bus mėginama susigrąžinti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kontroliuojamą Mosulo miestą, pareikšdamas, jog jam net neįsivaizduojama, kad Ankara liktų nuošalėje. „Mes dalyvausime operacijoje ir būsime prie (derybų) stalo, – sakė R.T.Erdoganas, kurio kalbą transliavo televizija. – Ten yra mūsų broliai ir mūsų giminės. Negali būti nė kalbos, kad mes nedalyvautumėme.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį atmetė Irako premjero Haidero al Abadi kritiką dėl turkų karių buvimo Irake prieš planuojamą operaciją Mosulo miestui atsiimti ir patarė jam „žinoti savo vietą“. „Jis įžeidžia mane asmeniškai. Jūs nesat mano pašnekovas, jūs nesat mano lygio“, – per vieną susitikimą Stambule sakė R.T.Erdoganas, skirdamas savo komentarus H.al Abadi. „Visai nesvarbu, kaip jūs šaukiat iš Irako. Turėtumėt žinoti, kad mes darysim, ką norime daryti.

Turkija ir Rusija pirmadienį pasirašė susitarimą dėl dujotiekio nutiesimo iš Rusijos, stengdamosi atkurti pašlijusius dvišalius santykius. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas stebėjo, kaip jų šalių energetikos ministrai pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Turkish Stream“ projekto, numatantį, kad rusiškos dujos bus tiekiamos į Turkiją, o iš ten toliau pasiektų Europos Sąjungą.

Turkijoje nuo spalio 19 dienos dar trimis mėnesiais bus pratęsta nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta po nepavykusio liepos mėnesio perversmo, pirmadienį paskelbė vicepremjeras Numanas Kurtulmusas. „Nepaprastoji padėtis nuo spalio 19 dienos bus pratęsta dar 90 dienų“, – N.Kurtulmusas sakė po vyriausybės posėdžio žurnalistams. Turkijos vyriausybė po perversmo pradėjo plataus masto susidorojimą su įtariamais jo organizatoriais, pagrindiniu kurių yra laikomas dvasininkas Fethullah Gulenas.

Turkija pirmadienį pareiškė, kad darys spaudimą ir taikysis į Sirijos kurdų kovotojų pajėgas, jei šios netesės pažadų atsitraukti į rytus nuo Eufrato upės bei apkaltino grupuotę etniniu valymu. „YPG (Kurdų liaudies apsaugos daliniai) pirmiausia... turi kaip galima greičiau trauktis į rytus nuo Eufrato. Jei jie to nepadarys, taps mūsų taikiniu“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Ankara pirmadienį pareiškė, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai privalo būti visiškai išstumti iš Sirijos regiono prie sienos su Turkija, kai ši grupuotė buvo apkaltinta dėl savaitgalį įvykdyto mirtininko sprogdintojo išpuolio Gaziantepo mieste, nusinešusio mažiausiai 54 žmonių gyvybes.  „Mūsų pasienis turi būti visiškai išvalytas nuo „Daesh“ (IS)“, – per televiziją sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Turkija ketvirtadienį nurodė konfiskuoti 187-ių verslininkų, kurie yra įtariami ryšiais JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu, turtą, pranešė šalies žiniasklaida. F.Guleną Ankara kaltina surežisavus praėjusio mėnesio bandymą įvykdyti valstybės perversmą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį vyksta į Rusiją, kur pirmąkart susitiks su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu nuo tada, kai abu autoritariniai lyderiai pradėjo taisyti santykius, smarkiai pašlijusius Ankarai numušus Rusijos karo lėktuvą. R.T.Erdogano vizitas V.Putino gimtajame mieste Sankt Peterburge taip pat yra jo pirmoji kelionė į užsienį po praeitą mėnesį surengto nesėkmingo mėginimo jį nuversti.

Europos Sąjungoje vis labiau nerimaujama, kad jau mėnesį gyvuojantis susitarimas su Turkija kaip pažaboti migrantų srautą, gali žlugti dėl pernelyg griežtų Ankaros priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo. Turkija piktai atmeta ES kritiką, esą valymai po pučo galbūt pažeidžia žmogaus teises, kurių Ankara privalo laikytis, sutarus dėl bevizio režimo įvedimo turkams ir paspartintų derybų dėl Turkijos narystės Bendrijoje. „Pavojus yra didelis.

Turkija planuoja radikaliai pertvarkyti savo žvalgybos tarnybą, atskirdama užsienio ir vidaus žvalgybos funkcijas po to, kai ši organizacija buvo griežtai sukritikuota dėl darbo trūkumų po nepavykusio mėginimo įvykdyti šalyje karinį perversmą, antradienį pranešė žiniasklaida.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ sekmadienį pareiškė turinti „įtikinamų įrodymų“, kad žmonės, suimti Turkijoje per didelę areštų bangą po liepos 15-ąją mėginto įvykdyti perversmo, patiria prievartą ir yra kankinami.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paskelbė trijų mėnesių nepaprastąją padėtį, žadėdamas išrauti „teroristų“ grupę, atsakingą už praeitą savaitę mėgintą įvykdyti perversmą, nusinešusį žmonių gyvybių. Jis kaltino savo pagrindinio priešininko – Jungtinėse Valstijose gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno – sekėjus organizavus tą pučą, kurį sužlugdžius buvo suimta apie 50 tūkst. žmonių, o numanomi sąmokslininkai buvo šalinami iš postų.

Vokietija trečiadienį pasmerkė Turkijoje eskaluojamą griežtų priemonių taikymą po nepavykusio perversmo, nes toks griežtas atsakas „pažeidžia įstatymo viršenybę“. „Beveik kas dieną matome naujas priemones, kurios pažeidžia įstatymų viršenybę ir kurios neatitinka proporcingumo principo, – sakė žurnalistams Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Bet kas, kurio darbas susijęs su protine veikla, yra susidūręs su nuovargiu priimant sprendimus. Ilgos dienos pabaigoje mums sunku tinkamai pasirinkti. Protingiau atidėti sudėtingus sprendimus iki ryto arba perduoti juos kolegai. Pastarosiomis dienomis plūstelėjusi blogų naujienų banga irgi mus išvargino. Turėjome sutelkti dėmesį į „Brexit“ (būsimą Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos), teroro ataką Prancūzijoje, nepavykusį perversmą Turkijoje ir rasinį smurtą Amerikoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paragino Jungtines Valstijas išduoti Fethullah Guleną, kad šis dvasininkas galėtų stoti prieš Turkijos teismą dėl kaltinimų mėginus surengti žlugusį perversmą. „Jungtinės Valstijos, – jūs turite išduoti tą asmenį“, – sakė jis tūkstančiams remėjų Stambule, turėdamas omenyje Pensilvanijoje gyvenantį F.Guleną, kuris neigia prisidėjęs prie penktadienį mėginto surengti perversmo.

Dėl įvykių Turkijoje su sunkumais gali susidurti keliaujantys iš Gruzijos arba į šią šalį, perspėja Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Pasak pranešimo, tranzitu per Turkijos Stambulo ar Ankaros oro uostus iš ar į Gruziją vykstantys keleiviai gali susidurti su trukdžiais dėl sustabdytų skrydžių šiuose oro uostuose. Iš Gruzijos negalinčius išvykti piliečius URM prašo kreiptis į oro skrydžio bendrovę dėl detalesnės informacijos apie skrydžių atnaujinimą ir kitas jos teikiamas paslaugas.

Turkijos prezidentas šeštadienio rytą paskelbė kontroliuojąs padėtį šalyje, kai vyriausybės pajėgos kovoja su perversmininkais, naktį surengusiais virtinę sprogimų, aviacijos antskrydžių ir šaudymų, po kurių liko dešimtys žuvusiųjų. Per visą šalį suimta daugiau kaip 750 kariškių, atleista iš pareigų pulkininkų ir generolų, per operaciją karinės aviacijos bazėje sostinės pakraštyje išvaduotas įkaitu buvęs ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kalbėjosi telefonu – pirmąkart po to, kai Ankaros pajėgos pernai numušė Maskvos karinį lėktuvą prie sienos su Sirija, pranešė Kremlius. Po netikėtų pranešimų apie Turkijos „atsiprašymą“, kuris vėliau virto „vertimo klaida“ ir „apgailestavimu“, tai gali būti ženklas, kad abi valstybės mėgina atstatyti normalius santykius, tačiau tuo pat metu nenori prarasti prestižo.

Turkija pirmadienį pradėjo didelio masto pastangas pagerinti savo diplomatinį įvaizdį, pasiūliusi susitaikyti su Rusija, taip pat girdama susitarimą atkurti ryšius su Izraeliu, Ankarai stengiantis padidinti savo įtaką regione. Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jis viliasi „greito“ santykių su Rusija normalizavimo, po to, kai pareiškė apgailestavimą dėl vieno Maskvos karinio naikintuvo numušimo. „Viliuosi, kad mes paliksime praeičiai dabartinę situaciją, kuri yra žalinga abiem šalims, ir pareisime prie greito normalizavimo“, – sakė jis per šventojo Ramadano mėnesio pasninko nutraukimo vakarienę prezidento rūmuose Ankaroje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėl to, kad Ankaros karo lėktuvas pernai numušė rusų naikintuvą ir dėl to pablogėjo šių šalių tarpusavio santykiai, pranešė pirmadienį Kremlius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį apkaltino Europos Sąjungą „veidmainyste“ dėl reikalavimo, kad Ankara pakeistų savo kovos su terorizmu įstatymą mainais už bevizes keliones į Šengeno zonos valstybes. „ES atsistoja ir pasako: „Sušvelninkite savo požiūrį į teroristinę organizaciją“, – sakė prezidentas Ankaroje, galvoje turėdamas Turkijos kovą su Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliais.

Turkija pareiškė, jog turi alternatyvų pirmosios šalyje atominės elektrinės (AE) projektui, kurį buvo įsipareigojusi įgyvendinti Rusijos valstybės korporacija „Rosatom“, ir pareikalavo, kad Maskva parduotų savąją faktiškai įšaldyto projekto dalį. Pasak „Bloomberg“ ir „Anadolu“ agentūrų, „Rosatom“ valdomą 49 proc.

Kurdų sukilėlių judėjimas PKK yra pasirengęs intensyvinti savo kovą su Turkija, reaguodamas į griežtas Ankaros priemones, sakė jo lyderis interviu BBC, kuris buvo paskelbtas pirmadienį. Po to, kai pernai žlugo dvejus metus trukęs ugnies nutraukimas su Kurdistano darbininkų partija (PKK), Turkijos vyriausybinės pajėgos šalies pietryčiuose vykdė karinę kampaniją prieš šį judėjimą.

Keturi pagrindiniai kandidatai, besivaržantys dėl teisės užimti Baltuosius rūmus, buvo įtraukti į žurnalo „Time“ ketvirtadienį paskelbtą įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Demokratų kampanijos favoritė Hillary Clinton į jį pateko jau 10-ą kartą ir nusileidžia tik JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris į šį sąrašą pateko 11 kartų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį uždarys islamiškų pasaulio valstybių lyderių dviejų dienų susitikimą, kuris surengtas siekiant sumažinti aštrius konfesinius nesutarimus dėl krizių, įskaitant Sirijos ir Jemeno konfliktus.

Karabacho sekmadienį – kitą dieną po to, kai Rusija ir Vakarai paragino laikytis rimties po 30 karių gyvybių pareikalavusių susirėmimų, – pranešama apie sporadines azerbaidžaniečių ir armėnų pajėgų kovas. Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją. „Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų.

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad JAV prezidentas Barackas Obama susitiko Vašingtone su savo kolega iš Turkijos, tvyrant įtampai dėl žmogaus teisų ir krizės Sirijoje. „Prezidentas Obama šį vakarą susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Branduolinio saugumo konferencijos viršūnių susitikimo kuluaruose“, – pranešė Baltieji rūmai.

Gerokai anksčiau negu susisprogdino nekaltų žmonių miniose, mirtininkai Ibrahimas El Bakraoui ir jo brolis Khalidas buvo eiliniai Briuselio nusikalstamo pasaulio veikėjai.