razmuvienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną (birželio 1-ąją), atkreipia tėvelių ir globėjų dėmesį į vakcinacijos svarbą bei kviečia apsaugoti savo vaikus juos paskiepijant, jei dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko. Apie tai, kodėl labai svarbu pasiskiepyti, atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku, pasakoja NVSC specialistai.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

Nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų esame paskiepijami vaikystėje. Tačiau, kad galėtume jaustis saugūs ilgą laiką, nuo kai kurių ligų būtina periodiškai skiepytis pakartotinai net ir suaugus. Viena iš tokių ligų yra difterija, kurios atvejų skaičiaus didėjimas šiemet fiksuojamas Europoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ligos patikimai apsaugoti gali tik reguliarus skiepijimas, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti.

Vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kodėl prieš naujus mokslo metus itin svarbu atkreipti dėmesį į skiepus, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku? Į šiuos klausimus atsako NVSC Užkrečiamųjų ligų va...

Omikron atmaina Lietuvoje jau įsisiūbuoja, o kada pasiekime jos piką, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė taip pat teigė, kad pritartų ir izoliacijos laikotarpio trumpinimui. Pastarosiomis dienomis matome vis didėjantį užsikrėtimų skaičių.

Išaugęs COVID-19 atvejų skaičius sietinas su susibūrimais ir renginiais per šventes bei omikron atmainos plitimu, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Rezultatą tokį turime, nes puikiai žinome, kad virusui reikia susibūrimų ir tos šventės, kurios vyko tiek per Kalėdas, tiek tarpušvenčiu, tiek per Naujuosius, taip pat įvairūs renginiai tikrai turėjo įtakos virusui išplisti“, – BNS antradienį sakė specialistė.

Naujoji koronaviruso atmaina omikron Lietuvoje dominuojančia taps sausio viduryje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Sausio viduryje – tikrai. Tiksliai taip negaliu pasakyti, kad sausio 15 dieną bus dominuojanti, bet sausį bus visą Lietuvą padengusi tikrai“, – BNS pirmadienį sakė D. Razmuvienė, paklausta, kada naujoji koronaviruso atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Lietuvoje jau yra nustatyta virš 50-ies naujosios omikron atmainos atvejų – užsikrėtimai fiksuojami visoje šalyje, didžioji dalis susirgusių jaučia simptomus. Tiesa, omikron diagnozės neišvengė ir paskiepyti asmenys. Kaip portalą tv3.lr informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta virš 50-ies COVID-19 omikron atmainos atvejų.  „Dar neturiu duomenų vienetų tikslumu, bet yra virš 50-ies atvejų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė neabejoja, kad dėl Klaipėdoje vykusios Jūros šventės artimiausiomis savaitėmis bus stebimas naujų atvejų šuolis. „Dėl Jūros šventės tikrai ateinančiomis savaitėmis matysime padidėjusius atvejų skaičius“, – BNS antradienį sakė NVSC atstovė.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pandemija pakoregavo per keliasdešimt metų Lietuvoje pasiektus puikius vakcinacijos rezultatus. Jie sako, kad dėl to tiek Lietuvai, tiek visam likusiam pasauliui gresia žingsnis atgal.

Kovo mėnesį daugiausia susirgimų COVID-19 registruota šeimose ir darbovietėse, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS teigė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, per kovą šeimose registruota 34 proc. visų užsikrėtimų, o darbovietėse – 16 proc. visų užsikrėtimų. „Palyginus su sausio ir vasario mėnesio epidemiologinės diagnostikos rezultatais, matyti, jog užsikrėtimų šeimose registruojama daugiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

Daugiau nei tūkstantis šalies medikų yra užsikrėtę koronavirusu, todėl kyla grėsmė, kad gali perdegti sveikatos apsaugos sistema, įspėja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.  „Serga jau labai nemažas medikų skaičius, virš tūkstančio, todėl grėsmė, kad gali perdegti sveikatos apsaugos sistemos veikla, yra gana grėsminga, – šeštadienį LRT radijui sako D. Razmuvienė.

Savaitgalį fiksavus didžiausią per parą tiek užsikrėtimų COVID-19, tiek mirčių nuo jo skaičių šalyje planuojamas trijų savaičių visuotinis karantinas. Kaip teigė ministras Aurelijus Veryga, daug žadamų įvesti įvairių ribojimų tikslas – riboti nebūtinus socialinius kontaktus ir stabilizuoti situaciją. Negerėjant epidemiologinei situacijai rytoj Vyriausybei bus siūloma įvesti visuotinį karantiną nuo šeštadienio vidurnakčio, kuris turėtų trukti tris savaites.

Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui ministras Aurelijus Veryga teigė nebežinantis, kaip įtikinti visuomenę, kad situacija yra labai rimta. Jis primygtinai ragino tuos, kurie artimiausiomis dienomis suplanavę lankyti ne tik kapus bet ir artimuosius, persigalvoti. Ministras taip pat rašė pergalvoti būtinybę vykti lankyti artimųjų kapų ir, jei yra galimybė, tai apskritai atidėti.

Kasdien nustatant šimtus naujų COVID-19 atvejų penktadienį pranešta ir apie rekordinį mirčių nuo šios infekcijos skaičių – mirė net 7 asmenys.  Kaip informavo ministras Aurelijus Veryga, situacija toliau išlieka labai sudėtinga, todėl žadama pasitelkti ir kariuomenės pagalbą. Ministras kartu neatmetė galimybės, kad kitą savaitę gali būti svarstomi nauji ribojimai, susiję su vietomis, kur žmonės susiburia.

Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui epidemiologai visuomenei siunčia svarbią žinią. Raginama įsivertinti riziką ir nesibūriuoti kapinėse ar net kapų lankymą atidėti ramesniam laikui. Kitu atveju galima tikėtis dar didesnio COVID-19 atvejų augimo, įspėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja pabrėžė, kad net jei nežinoma, kokios šviesoforo spalvos yra savivaldybė, į kurią vykstama, apsaugos priemonių vertėtų laikytis bet kuriuo atveju.

Anot ministro Aurelijaus Verygos, situacija šiandien tokia, kad jei iki šiol buvo abejojančių, kad virusas grįš, ar jis tikras ar ne, tai dabar turėtų tokių nelikti. Kartu ministras įspėjo netikėti plintančiais gandais dėl naikinamų mobiliųjų punktų. Ministras pabrėžė, kad situacija bloga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. „Esame labai sudėtingoje situacijoje, neabejotinai turime eksponentinį atvejų augimą. Ir jokios abejonės nekelia, jis yra labai panašus visoje ES.

Nebėra srities, kad nebūtų patvirtinta koronaviruso atvejo ar protrūkio bet kokioje veiklos srityje, konstatavo gydytoja Daiva Razmuvienė. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos, virusas plinta jau visose srityse. „Sunku būtų išskirti, kur labiau būtų paplitęs – jis plinta visur – ugdymo, gydymo įstaigose, įmonėse, laisvalaikio vietose“, – sakė D. Razmuvienė.

Artėjant moksleivių rudens atostogoms epidemiologai siunčia įspėjimą tėvams. Pabrėžiama, kad būtinai reikėtų pasirūpinti, kad jie vengtų susibūrimų, juo labiau vaikų nereikėtų palikti vyresniems seneliams. Kaip informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja Daiva Razmuvienė, COVID-19 toliau plinta mokyklose, todėl net ir atėjus atostogoms reikėtų laikytis saugumo priemonių.

Toliau skelbiant naujus fiksuojamus COVID-19 infekcijos atvejų rekordus, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, deja, gerų naujienų neturintis. Ministras pabrėžė, kad, situacija galėtų gerėti tik jei naujos priemonės suveiks. Deja, bet kažkokių gerų naujienų šiandien nepasakysime. Užsikrėtusių skaičius auga.

COVID-19 židiniai jau apėmę beveik visą Lietuvą, o ypač nerimą situacija ugdymo ir gydymo įstaigose, konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.   Kaip pranešė ji, bendras židinių skaičius jau perkopė pusantro šimto. „Židiniai fiksuojami beveik visoje Lietuvoje. Aišku, skiriasi jų skaitlingumas.

COVID-19 plinta vis daugiau mokyklų viduje, o vaikų susirgimų fiksuojama dvigubai daugiau nei vasarą, konstatavo gydytoja Daiva Razmuvienė. Vis dėlto didžiausią nerimą specialistams kelia viruso plitimas socialinės globos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose Pristatydama naujausią informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus gydytoja pabrėžė, kad  šiuo metu didžiausi ir labiausiai nerimą keliantys židiniai registruojami – slaugos, globos namuos...

Koronavirusas sugrįžo ne tik į sveikatos priežiūros įstaigas, bet toliau plinta sostinės baruose, kitose laisvalaikio vietose, ketvirtadienį įspėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Anot jos, bėda ta, kad šiuo metu labiausiai sergančios amžiaus grupės asmenys saugosi mažiausiai ir tokiose vietose lankosi daugiausiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja įspėjo, kad, deja, virusas sugrįžo į socialinės globos ir slaugos įstaigas.

Skaičiai įspūdingi – šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 šalyje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų ir skaičiai kasdien auga. Epidemiologai teigia vos spėjantys suktis ir darbo valandų seniai neskaičiuoja. Iš viso nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys, iš jų 26 fiksuoti gydymo įstaigose, 11 – slaugos ir globos įstaigose.

Padidintos rizikos dėmesio centre, kur įsisuko COVID-19, šiuo metu atsiduria asmens sveikatos priežiūros įstaigos, konstatavo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Pristatydama naujausią epidemiologinę situaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė pabrėžė, kad potencialiausia grėsmė dėl COVID-19 plitimo yra gydymo įstaigose.

Planinėms paslaugoms gydymo įstaigose riboti pagrindo ar nėra, tikino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Matome aktyviai aptarinėjamą temą ir, matyt, daliai gyventojų tai gali sukelti ir tam tikrų baimių, nes dar nepriėmus jokių sprendimų klausiama, ar paslaugos bus prieinamos.  Tai noriu nuraminti gyventojus, kad paslaugų stabdymas bus paskutinė priemonė.

Po šimtą ir daugiau naujų COVID-19 atvejų per dieną tuoj gali tapti įprasta realybe. Gydytojos Daivos Razmuvienės teigimu, triženklis infekcijos susirgimų skaičius ne turėtų kelti paniką, o skatinti suvokimą, kad šaltuoju metų laiku tai neišvengiama. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė neslėpė, kad vos tik paskelbus apie naują virusą, baimės ir visokių pamąstymų buvo daug.

Pristatydama naujausią epidemiologinę informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad šiuo metu šalyje yra virš 30 aktyvių židinių, taip pat toks pats skaičius ugdymo įstaigų jau yra paliestos COVID-19 infekcijos.

Nors vasara ne pats palankiausias laikas tokiems tyrimams ir tikėtasi, kad dalyvių skaičius nebus labai didelis, tai atlikti kokybišką duomenų analizę nebus kliūtis, pristatydamas pačius šviežiausius populiacijos tyrimo rezultatus pabrėžė LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Populiacijos tyrime dėl persirgimo koronavirusu dalyvavo perpus mažiau žmonių nei planuota – 3 tūkstančiai.

Nuo šiol keliauti bus galima laisviau, nes, kaip penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bus keičiama kartelė, kada šalys įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą. Ministras informavo, kad buvo kalbėta, ar neturėtų keistis rodiklis, pagal ką nustatomas ir keičiamas paveiktų šalių sąrašas. „Dar tebekalbam su Baltijos kolegomis, bet Estija jau yra nusprendusi šį rodiklį didinti iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Mes irgi kaip ir esame pritarę šiam rodikliui.

Po pirmadienį pranešto mažesnio nustatytų COVID-19 susirgimų skaičiaus, antradienį vėl skelbiama apie 32 naujus susirgimus. Naujausią situaciją dėl koronaviruso plitimo pateikęs valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad priimtos priemonės jau veikia. „Nors situacija nėra kritiškai blogėjanti, matome svyravimą tarp 20–30 atvejų, kartais – virš 40 naujų atvejų, bet eksponentinio augimo nematome.

Vis didėjant susirgusių koronavirusu skaičiui, imamasi naujų priemonių žaboti ligos plitimą darbovietėse. Dėl to patariama jose įdiegti svarbių pokyčių pradedant darbuotojų susodinimu ir neformaliu bendravimu, baigiant vaikščiojimu patalpose. Specialius nuotolinius mokymus apie tai trečiadienį vedė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Komentuodama naujausius koronaviruso atvejus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad blogiausia situacija yra Vilniuje, kur per praėjusią parą buvo užfiksuota 14 naujų atvejų. „Tai yra pirmaujanti lyderė blogąja prasme“, – sakė ji. „Tas atostogų laikas, kaip mes sakėme, birželis, liepa, rugpjūtis, kai visuomenėje buvo atostoginės nuotaikos, davė savo rezultatą ir šiandien turime, ką matome.

Trečiadienį vėl užfiksavus susirgimų COVID-19 augimą valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė apie koreguojamą testavimo strategiją. Jo teigimu, augant atvejų skaičiui atsiranda daugiau židinių, asmenų, kuriuos reikia tirti ne profilaktiškai. „Todėl šiek tiek bus mažinamas profilaktinių tyrimų skaičius savivaldybėse, kurios yra įtraukiamos į rizikingų savivaldybių sąrašą.

„Tikimės, kad įvertinę koronaviruso grėsmę šiemet nuo gripo pasiskiepys daugiau asmenų, nes ir vakcinos įsigyta daugiau“, – ketvirtadienį priminė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Daiva Razmuvienė. Visgi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įspėja, kad visiems vakcinų neužteks.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė prabilo apie tai, kad Lietuvoje reikėtų susimąstyti apie kaukių dėvėjimą ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke. „Norėčiau priminti, kad kitos Europos šalys ir anksčiau ir dabar į paplūdimius vis dėlto neleidžia eiti be asmens apsaugos priemonių – be kaukių.

Iš 43 per savaitgalį nustatytų naujų koronaviruso atvejų 15 yra nustatyti Antavilių pensionate, 10 – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, BNS sekmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Antaviliuose 15 naujų ir 10 – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje“, – sakė ji. Pasak NVSC atstovės, kol kas neturima duomenų, ar šie atvejai patvirtinti pacientams, ar įstaigų personalui.

Lietuvoje kasdien fiksuojama naujų koronaviruso atvejų, tiesa, jų jau gerokai mažiau nei protrūkio pradžioje. Pavyzdžiui, pastarąją parą jų fiksuota vos 9. Nedideli užsikrėtusiųjų skaičiai skelbti ir ankstesnėmis dienomis, tad šios dienos pokalbis su epidemiologe Daiva Razmuviene apie tai, ar jau įveikėme koronavirusą? ...

Įsisiūbavusi koronaviruso pandemija daugelį ne tik privertė atsisakyti įpročio čiupinėti veidą, bet ir atgrasė nuo noro liestis prie bet kokių paviršių viešose vietose. Viena tokių vietų – daugiabučių laiptinės – čia neišvengiamai tenka tiek prasilenkti su kaimynais, tiek prisiliesti prie rankenų, turėklų. Teiraujamės specialistų, ant kokių paviršių koronavirusai gali išsilaikyti ilgiausiai.

Sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas lėtėja, antradienį LRT radijui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Šiai dienai galiu pasakyti, kad sergančiųjų kiekis registruojamas jis nėra didelis, tačiau tas skaičius nėra mažėjantis, tiesiog augimo tempas yra sulėtėjęs“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Koronaviruso infekcija diagnozuota 64 Lietuvos medikams, BNS antradienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Taip, šią valandą yra 64 medikai, bet po pietų gali būti ir daugiau. Skaičius dar turi patikslinti Kaunas, nauji atvejai – Klaipėdoje ir Ukmergėje“, – sakė D. Razmuvienė. Lietuvoje naujausiais duomenimis nustatyti 533 koronaviruso atvejai, mirė septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės, septyni pasveiko.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Iš Vilniaus Karoliniškių poliklinikos buvo gauta informacija apie karščiuojantį (temperatūra – 39,5 °C) ir kosėjantį vyrą, kuris buvo Frankfurte, bet su kinų tautybės ar kitais peršalimo simptomų turinčiais žmonėmis tiesioginio kontakto neturėjo. Vyras iš poliklinikos buvo išvežtas išsamiam ištyrimui specialia apranga apsirengusių specialistų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.