rasa žemaitė

Daugiau nei 70 metų Suomijoje gyvuojantys kūdikio kraiteliai po truputį skinasi kelią ir mūsų šalyje. Tačiau kol tai taps prieinama visoms šeimoms, panašu, teks palaukti. Ne tik padėti spręsti mažo gimstamumo problemą, bet ir išvengti tokių skandalingų atvejų, kai atvežamos neblaivios gimdyvės ir pasaulį išvysta alkoholiu apnuodyti naujagimiai – tokį siekį įgyvendinant apie kiekvienam kūdikiui prieinamą kraitelį kalbėjo pirmadienį Seime surengtos konferencijos dalyviai.

Tris ir daugiau vaikų auginančių tėvų vasarą laukia valdžios saldainis. Ministerija ketina diegti šeimos kortelę, kuri, žadama, suteiks nuolaidų tiek parduotuvėse, tiek valstybinėse įstaigose. Tiesa, kol kas neaišku, kiek tas saldainis džiugins, mat dėl nuolaidų nepasirašyta nė viena sutartis, nors iki kortelės starto beliko vos keli mėnesiai.

Kelialapiai į tokias lietuvių poilsiautojų pamėgtas kryptis kaip Turkija ar Egiptas per mokinių atostogas gali kainuoti ir trečdaliu brangiau nei įprastai, tikina kelionių organizatoriai. Tai reiškia, kad 4 asmenų šeimai savaitės poilsis minėtose šalyse per vaikų atostogas gali atsieiti apie 2000 eurų. Daugiavaikėms šeimoms neįkandama Anot Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovės Rasos Žemaitės, vaikus auginančių šeimos didelio pasirinkimo, kokiu metų laikų atostogauti, neturinčios.

Seimo narė Aušra Maldeikienė, ketinanti dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose, pradeda rinkimų turą po Lietuvą. „Laikas atsiminti, jog Lietuvą atkūrėme tam, kad joje būtų gera gyventi ne tik išrinktiesiems, ne tik tiems, kurie gimė esą teisingoje šeimoje“, – pirmadienį pristatydama savo programą žurnalistams sakė A. Maldeikienė. „Mums reikalinga taiki revoliucija“, – teigė ji ir pažymėjo, kad revoliucija pirma turi įvykti žmonių širdyse ir protuose.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

Deklaratyvūs valstiečių pažadai apie stiprią šeimos politiką įgavo kitokią spalvą po to, kai partijos narys Povilas Urbšys Seimo posėdžio metu diskriminavo besilaukiančią liberalę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Etikos sargai, žmogaus teisių stebėtojai ir mamos vieningai pritaria – tai žmogaus teisių pažeidimas, klausimas – kokių priemonių imsimės.

Išmoką už vaiką pasiimi Lietuvoje, bet gyveni ir mokesčius moki užsienyje. Tokia praktika Lietuvoje – visiškai legali. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita, kuri teigė internete pastebėjusi plintantį būdą pasipelnyti. Pasak jos, tai tikrų tikriausia afera, kurią būtina viešinti. „Internete pastebiu vis daugiau mamų, kurios giriasi, kad gyvena ir dirba užsienyje, nemoka Lietuvoje nei cento mokesčių ir gauna vienkartines pašalpas gimus vaikui.

Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.

Seime svarstomas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per klausymus parlamento komitete sulaukė nemažai kritikos – keltas ir klausimas dėl tokio įstatymo reikalingumo, siūlant nuo deklaracijų pereiti prie realių veiksmų vaikų gerovei užtikrinti.

Vieniša mama Julija (pavardė redakcijai žinoma – red.) visą gyvenimą praleido Vilniuje, tik prieš kelis metus buvo išvykus mokytis į Vokietiją. Ten jai gimė vaikelis ir neilgai trukus jauna moteris grįžo į Vilnių. Ji norėtų savo pusantrų metukų dukrelę leisti į valstybinį darželį – vienišos mamos turi pirmenybę eilėje, tačiau Julija sužinojo, kad dėl dviejų mokslų metų užsienyje ji metama į eilės galą. Vienišai mamai tai atrodo visiškai nesuvokiama.

Gimstamumas Lietuvoje nuo 2013 metų išaugo 17 proc. – 2015 metais Lietuvoje gimė 31 968 kūdikis. Po 2009 metų ėmęs mažėti gimstamumas, vėl pradėjo augti nuo 2014-ųjų – tokius skaičius galima sieti su atsigavimu po ekonominio sunkmečio, tačiau DnB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tv3.lt sakė, kad gimstamumo augimą lėmė ne ekonomika.

Rašytoja ir dizainerė Jurga Lukoševičienė, auginanti pusantrų metukų dukrytę, po kelių mėnesių laukia šeimos pagausėjimo. Viskas būtų puiku, tačiau Jurga sužinojo, kad išmokos už antra vaikelį nesisumuos su pirmo vaikučio išmokomis – vaikų, kaip ir išlaidų, daugėja, tačiau parama iš valstybės nedidėja. Mamai tokia tvarka pasirodė visai nelogiška. „Sistema tokia, kad, kai susilauki pirmo vaiko, tau valstybė duoda arba metus arba dvejus išmokas. Aš pasirinkau dvejus metus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Daugelį mamų motinystė išvargina – jos ima skųstis, tikėtis atpildo, jaustis aukomis. Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė sako, kad ją nuo aukos sindromo gelbsti manymas, kad vaikai taip pat aukoja savo gyvenimą mamoms.   „Aš visuomet galvoju, jog mano vaikai man savo gyvenimą paaukojo, nes jie nusprendė gimti mano šeimoje. Tada atitinkamai viskas apsiverčia aukštyn kojomis.