rasa maskeliūnienė

Užsidarius „Fresh market“ laiminga žvaigždė įsižiebė virš „Barboros“ įmonės stogo. Likus vieninteliam maisto prekiautoju internete Vilniuje, įmonės veikla auga. Vis dėlto pelną skaičiuoti dar anksti. Tv3.lt domisi, ar šis verslo segmentas turi vietą Lietuvoje ir ar verta jį plėtoti. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įvardija, kad tokiam verslui vietos yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Šis segmentas stipriai priklauso nuo to, kaip bus pateikiamas.

Per tris šių metų ketvirčius bankrutuojančiomis tapo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių, arba 26 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones. „Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.

Įmonių pradelstų skolų portfelis rugpjūčio mėnesį išliko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesnį mėnesį ir sudarė 4,97 mlrd. litų. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.   Didžiausi verslo skolų portfelio pokyčiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti bankuose ir kredito unijose. Vienoms finansų įstaigoms įsiskolinimai sparčiau augo, kitoms – sumažėjo, todėl bendra suma išsilygino.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje gyventojų pradelstos skolos už finansų, telekomunikacijų, kitas paslaugas ir prekes sudarė 3,57 mlrd. litų, arba 1,3 mln. litų daugiau nei vasaros pradžioje, rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius bankrutavusios statusą įgijo 1043 įmonės. Tai 2% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų 93 įmonės bankrutuojančios statusą gavo rugpjūčio mėnesį. Didžiausias bankrotų skaičius išlieka didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Šios verslo šakos atstovai sudaro daugiau nei ketvirtadalį bankrutavusių įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Liepos mėnesį gyventojų pradelstų skolų portfelis padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,57 mlrd. litų. Šiuo metu dėl pradelstų skolų 274 tūkst. gyventojų yra apribotos galimybės gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos. Praėjusį mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai labiausiai augo finansų įstaigoms.

72 proc. įmonių, per sausio – liepos mėnesius įgijusių bankrutuojančios įmonės statusą, buvo aukštos rizikos iki jų bankroto likus metams, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. Analizės duomenimis, 10 proc. atvejų įmonės bankroto rizika tapo aukšta iki bankroto likus nuo pusės metų iki metų laikotarpiui. 13 proc. įmonių, šiemet įgijusių bankrutuojančių statusą, aukštos rizikos tapo iki bankroto likus nuo 1 mėnesio iki pusės metų. Palyginimui, 5 proc.

Liepos mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 944 turto areštai, arba 4 proc. mažiau už šių metų mėnesinį vidurkį. Šiais areštais praėjusį mėnesį buvo apribotas valdymas, naudojimasis ir disponavimas 103 mln. litų turtu (šių metų vidurkis – 102 mln. litų), rodo „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujų turto areštų, kaip ir įprasta, įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto (NT) veikloje – 273, palyginus su 233 birželį.

 Įmonių pradelstos skolos birželio mėnesį sumažėjo 22 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje, kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, siekė 5,19 mlrd. litų. Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms. „Bendrą portfelio sumažėjimą daugiausia nulėmė vienos chemijos pramonės įmonės kredito refinansavimas, už kurį buvo delsiama mokėti.

Jei įmonė neturi pradelstų skolų valstybei, tai dar ne požymis, kad įmonė yra patikima verslo partnerė. Statistika rodo, kad tarp aukštos nemokumo rizikos įmonių 73 proc. neturi mokestinių nepriemokų valstybei. Tačiau šios įmonės yra rizikingos dėl esamų ar istorinių skolų kreditoriams, turto areštų, neigiamų verslo sąsajų, finansinės būklės ir kitos informacijos, rodo kreditų biuro „Creditinfo” atlikta 25 tūkst. įmonių analizė.

 Kreditų biuras „Creditinfo“ įspėja: be liūdnai pagarsėjusio „Go Planet Travel“, Lietuvoje dar pusšimtis kelionių organizatorių ir agentūrų yra aukštos bankroto rizikos. Tačiau Turizmo departamentas teigia tokia informacija nedisponuojantis, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų duomenimis, šiandien 3 kelionių organizatoriai ir 58 kelionių agentūros yra aukštos bankroto rizikos“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Birželio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 877 turto areštai, tai yra 5 proc. mažiau nei per gegužę, tačiau įregistruotų turto areštų suma – 39 proc. didesnė, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujai pritaikytų apribojimų disponuoti, valdyti ir naudotis turtu birželio mėnesį teko statybos ir NT bendrovėms – 233 (gegužę - 244), mažmeninės ir didmeninės prekybos – 209 (202) ir transporto veiklose – 219 (228). Didesni nei 1 mln.

Praėjusį mėnesį 906-oms įmonėms buvo įregistruoti 1076 turto areštai. Turto areštų skaičius, palyginti su sausio mėnesiu, padidėjo 10 proc., per metus – 12 proc. rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Apribojimai valdyti, naudotis ir disponuoti pritaikyti 94 mln. litų įmonių turto, arba 1,3 proc. daugiau nei šių metų sausio mėnesį. 162 turto areštai vasarį įregistruoti mažmeninės prekybos, 161 – transporto, 124 – pramonės įmonėms.

Praėjusiais metais bankrutavo 1566 įmonės, arba 14 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Dauguma šių įmonių 2012 m. sausį buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios bankroto rizikos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Daugiausia bankrotų 2013 m. teko verslo šakoms, stipriai priklausomoms nuo vartotojų perkamosios galios. Ji jau kuris laikas rodo atsigavimo ženklus, tačiau tokio užtikrinto augimo kaip eksporto eilutėje dar laukiame.

Per 2013 metus Lietuvos verslo subjektams buvo įregistruota 11,3 tūkst. turto areštų, tai yra 650 mažiau nei ankstesniais metais. Areštų suma, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,5 karto, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikini apribojimai valdyti, disponuoti ir naudotis turtu turėjo neigiamos įtakos įmonių mokumo perspektyvoms.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vėlavimo atsiskaityti rizika Lietuvos versle sumažėjo. Mokumo rizika labiausiai sumažėjo verslo sektoriuose, kurie pasižymi aukščiausia rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. Sparčiausiai vėlavimo atsiskaityti rizika per ketvirtį sumažėjo viešbučių ir restoranų (-2,1 procentinio punkto), statybos (-1,73 p.p.), paslaugų (-1,17 p.p.) ir nekilnojamojo turto (NT) (-1,02 p.p.) sektoriuose.

 Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje bankrutavo 1150 įmonių – tai 189 atvejais daugiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Daugiausiai bankroto atvejų šiemet teko prekybos bendrovėms – 305, arba pusšimčiu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius buvo įregistruoti 8575 įmonių turto areštai – tai yra beveik 450 atvejų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turto areštų suma lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo beveik trečdaliu – 32 proc., rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.