ramūnas vilpišauskas

Rusijos plataus masto karo sukelta geopolitinė krizė 2022 metais sugrąžino dėmesį ES plėtrai ir ypač Ukrainos narystės ES perspektyvoms. Praėjus kelioms dienoms po Rusijos puolimo Ukrainos prezidentas pateikė oficialų šalies prašymą tapti ES nare. Reaguodama į jį Europos Komisija pasiūlė suteikti jai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą, o tam netrukus pritarė ES valstybės narės.

Nuskambėjo grasinantys buvusio JAV prezidento ir dabartinio Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pasisakymai apie NATO šalių gynybą – jis teigė, kad Rusijos puolimo atveju JAV net tik negintų sąjungininkų, bet ir paskatintų Rusiją pulti. Ekspertų nuomone, toks viešas D. Trumpo kalbėjimas palankus ne tik Rusijai, bet, ko gero, yra orientuotas ir į buvusio prezidento elektoratą – „sistema“ nusivylusius žmones.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Reikšmingi įvykiai ir krizės yra svarbūs ne tik dėl tiesioginio poveikio visuomenei bei keliamos grėsmės jos vertybėms. Jie gali būti išnaudoti kaip galimybės peržiūrėti egzistuojančias taisykles ir rutinas bei keisti jas taip, kad taptume atsparesniais ateities krizėms. Tačiau tokiems pokyčiams reikia lyderystės ir kitų tinkamų sąlygų. Kiekvienų metų sandūroje įprasta apibendrinti svarbiausius besibaigiančių metų įvykius ir prognozuoti ateities tendencijas.

Italijos kraštutinių dešiniųjų pergalė šalies visuotiniuose rinkimuose neturėtų iš esmės keisti dabartinės šalies laikysenos Rusijos atžvilgiu, nors įtampų koalicijos viduje gali kilti, sako BNS kalbinti ekspertai.

Jau porą savaičių Lietuvoje vyksta diskusijos apie tai, kas šaliai turėtų atstovauti Europos vadovų taryboje (EVT) – institucijoje, kurioje strateginius klausimus sprendžia ES šalių vadovai (premjerai ar prezidentai, priklausomai nuo šalies konstitucijos). Atrodo, tema jau gana išsamiai aptarta ir belieka laukti politinės konkurencijos tarp valdančiųjų Seime ir prezidento tolesnės eigos.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Jau daugiau nei trejus metus vykstanti „Brexit“ epopėja šiais metais turėtų pasiekti finišo tiesiąją. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad konservatorių pergalė britų parlamento rinkimuose atneš daugiau stabilumo išstojimo iš Europos Sąjungos procese, tačiau tai nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems lietuviams ar tiems, kurie dar tik planuoja ten vykti.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Pirmojo prezidentų rinkimų turo laimėtojams padėjo jų asmeninės savybės, o ne ideologinės nuostatos, o Saulius Skvernelis pats pakišo sau koją kritikuodamas valdžią, kurios dalimi yra, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Tiems, kas balsavo už I. Šimonytę, svarbiau jos autentiškumas, tiems – kas už Nausėdą, jo reprezentatyvumas, bet ne tai, kaip jie save pristato ideologine prasme.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Susitikimus su politikais dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Remigijus Šimašius ketina pradėti jau antradienį. Tartis dėl galimos koalicijos meras ketina su visais išskyrus Artūro Zuoko vadovaujamą judėjimą. Pirmadienį 15 val. kviečiame žiūrėti tiesiogiai transliuojamą pokalbį su perrinktu Vilniaus meru R. Šimašiumi. Vilniaus miesto meru sekmadienį per antrąjį turą perrinktas Remigijus Šimašius, jis gavo kiek daugiau nei 60 proc.

Šie savivaldos rinkimai parodė, kad dabar vyksta nebe partijų, o asmenybių rinkimai, mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Šiuose savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių, sako politologas. „Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, aš atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – BNS spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasirodymą savivaldos rinkimuose partijos lyderis Gabrielius Landsbergis vis dar laiko kuklia pergale, bet pabrėžia, kad šiuose rinkimuose pirmiausiai triumfavo opozicinės partijos. Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

Birželio 8-9 dienomis Kanadoje vykęs kasmetinis Didžiojo septyneto vadovų (G-7) susitikimas dar kartą aiškiai parodė, kaip skiriasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pagrindinių Amerikos sąjungininkių požiūriai į svarbiausius pasaulio reikalus ir jų sprendimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išnaudojo Baltijos šalių vadovų vizitą vidaus politikai, tačiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai pavyko suderinti Baltųjų rūmų šeimininko ir savo interesus, sako politologai.

Šie metai Lietuvoje taps rinkimų kampanijos įsibėgėjimo metais (tiksliau būtų kalbėti apie trejus rinkimus – savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento, bet daugiausia dėmesio sulaukia pastarieji, todėl ir šiame tekste apie juos). Atrodytų, kad laiko iki rinkimų dar daug, kandidatų sąrašas dar neaiškus, didelė dalis rinkėjų dar neapsisprendę, o ir jų nuotaikos dar gali ne kartą pasikeisti, tad ar ne per anksti apie tai kalbėti? Tačiau galbūt kaip tik dėl to, jog nėra aiškaus favorito, diskusij...

Pasibaigus Seimo sesijai, politikos ekspertai sako, kad iš ministrų geriausiai sekėsi tiems, kurie turėjo darbo Vyriausybėje patirties ir pokyčius savo srityse galėjo įgyvendinti be parlamento pritarimo. Dalis ministrų visuomenėje gali būti vertinami ne tiek dėl pačių sprendimų, kiek dėl netinkamo jų pateikimo visuomenei.

Žmonių pasitikėjimą Seimu padidintų kiekvieno parlamentaro asmeninė atsakomybė už savo veiksmus ir sprendimus, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Taip jis kalbėjo reaguodamas į trečiadienį paskelbtus naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatus, anot kurių, didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti pirmųjų Seimo metų veiklos rezultatais.

Praėjus metams po naujojo Seimo darbo pradžios, atlikta visuomenės apklausa, kaip gi jie vertina parlamentarų darbą. Rezultatai seimūnų tikrai nenudžiugins, tačiau, galbūt, privers pasitempti.  BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa atskleidė, kad Seimo metų veiklos rezultatais nepatenkinta didžioji dalis tautos. Net 45 proc. apklaustųjų Seimo narių darbą įvertino blogai, tik 13 proc. – gerai, o 42 proc. susilaikė nuo vertinimų.

Katalonai neketina nuleisti rankų dėl savo trokštamos nepriklausomybės nuo Ispanijos – tai jie parodė sekmadienį vykusiame referendume, kur už nepriklausomybę balsavo 90 proc. rinkėjų. Tačiau ar tikrai rezultatas neginčijamas ir kuo jis atsilieps Europos Sąjungai? Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto Katalonijoje šimtai balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkosi prie balsavimo apylinkių, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Socialdemokratų partijai šeštadienį nusprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, BNS kalbinti politologai tikėtina laiko „valstiečių“ mažumos Vyriausybę. „Ilgesniame laikotarpyje tai reiškia, kad Vyriausybei dar aktyviau reikės ieškoti paramos Seime savo teikiamiems siūlymams: tiek tarp pozicijos, tiek tarp opozicijos, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos vyno regione. Apsistojome santykinai nedidelio vyno gamintojo viešbutėlyje (B&B). Smagu susipažinti, paragauti vyno, pasitikrinti, kur ką apylinkėse verta aplankyti. Kitą rytą pusryčiaujant kyla diskusija su šeimininku.

Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. Jo pagrindiniai bruožai – turininga darbotvarkė, atgijęs entuziazmas dėl ES vaidmens sprendžiant bendras problemas, kurio simboliu tampa naujasis Prancūzijos prezidentas E.Macronas, ir aiškus ES 27 diskusijos dėl „Brexit“ derybų formato atskyrimas nuo klausimų, kuriuos svarstant iki išstojimo iš ES toliau dalyvaus Jungtinės Karalystės (JK) premjerė.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais.

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką turi tvarkytis su keliomis krizėmis vienu metu. Prieš septynerius metus prasidėjusi euro zonos krizė neišspręsta, o Graikijos reikalai gali netrukus grįžti į ES darbotvarkę. Daug neaiškumų ir dėl Italijos finansų sektoriaus bei gebėjimo įgyvendinti reformas.

Ką tik sužinojome dar vieną dominavusias prognozes paneigusį rinkimų rezultatą – JAV prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Beje, jis parodė, kad smarkiai klysti gali ne tik finansų rinkos, bet ir ekspertai. Tai dar vienas įprastą politiką sukrėtęs įvykis šalia tokių kaip Jungtinės Karalystės gyventojų balsavimas dėl išstojimo iš ES. Jis dar sustiprins tokių balsavimo rezultatų aiškinimų paieškas.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Po nustebinusio LVŽS laimėjimo antrame rinkimų ture daug mažiau nustebino žinia apie socialdemokratų sprendimą pradėti derybas su rinkimų laimėtojais dėl naujos valdančiosios koalicijos. LSDP turi du prastus pasirinkimus – dirbti opozicijoje ir būti užgožtais kitų opozicijoje būsiančių partijų arba išlikti valdžioje, tačiau užleisti vietą ir matomumą didžiajam koalicijos partneriui.

Derybos dėl koalicijos formavimo tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų yra logiška pastarosios savaitės įvykių tąsa, sako politologas Ramūnas Vilpišauskas. „Tokios derybos yra logiškas pastarosios savaitės procesų rezultatas. Jau iš reakcijų po antrojo rinkimų turo buvo galima prognozuoti, kad Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai susikalbėti bus sudėtinga.

Artėjant rinkimams, partijų programos nagrinėjamos įvairiais pjūviais. Šis komentaras – apie populiariausių partijų nuostatas Europos politikos klausimais. Remiantis visuomenės apklausomis, daugiausia galimybių dalyvauti formuojant kitą vyriausybę turi trys partijos – LSDP, LVŽS ir TS-LKD. Jų programinės nuostatos Europos politikos klausimais ir bus įvertintos. Tačiau prieš tai – keletas bendresnių pastebėjimų.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują Theresos May vadovaujamą konservatorių vyriausybę buvo paskelbta, kad ji formaliai aktyvuos ES sutarties 50 straipsnį dėl JK išstojimo ir pradės derybas kitų metų pradžioje bei kad ji sieks migracijos sąlygų sugriežtinimo.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje intensyvėja diskusijos apie pagrindinių partijų kandidatus bei politikų populiarumo reitingus, kuriais remiantis mėginama dėlioti galimas porinkimines koalicijas. Tokių diskusijų vedėjai bei dalyviai labai dažnai naudoja „lyderio“ sąvoką. Ir dažniausiai ją naudoja prilygindami formaliai vadovaujančiai pozicijai. Tačiau lyderystės sąvoka reiškia daug daugiau, o išsamesnis jos aptarimas gali parodyti, ko trūksta Lietuvos politikoje.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija Eligijui Masiuliui, realiausias pretendentas perimti Liberalų sąjūdžio pirmininko vairą yra pirmasis vicepirmininkas Antanas Guoga.

Socialdemokratų siūlymą mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą politologas Ramūnas Vilpišauskas sieja su artėjančiais Seimo rinkimais. „Nemažai studijų rodo, kad konkretiems produktams sumažinus PVM tarifą kainos pasikeičia nereikšmingai, todėl toks siūlymas pirmiausia, manau, orientuotas į artėjančius rinkimus ir rodo norą parodyti iniciatyvą, kad kažkas daroma, reaguojant į diskusijas dėl išaugusių maisto produktų kainų“, - BNS penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santy...

Praėjusią savaitę net kelios tarptautinės organizacijos pateikė Lietuvos ekonomikos ir vykdomos politikos vertinimus. Reguliarius vertinimus pateikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, o jau anksčiau viešai pristatytos Europos Komisijos rekomendacijos visoms ES šalims buvo aptartos kovo 17-18 dienomis vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Vasario 18-19 dienomis Briuselyje susitinka Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių vadovai. Pagrindinis susitikimo tikslas – užbaigti Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų peržiūrą. Jei šalių vadovams pavyks susitarti, Britanijos premjeras Davidas Cameronas galės paskelbti apie sėkmingą derybų baigtį ir imtis referendumo kampanijos savo šalyje. Tikėtina, jog tokiu atveju referendumas galėtų būti organizuojamas jau šią vasarą.

Europos komisija nustatė esminius infrastruktūros projektus, kurių dėka kiekviena ES valstybė galės gauti gamtinių dujų vienu metu iš kelių šaltinių, praneša vokiečių „Der Spiegel“. Šiuo metu, primena leidinys, daugelis valstybių yra itin priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, o bendrai „Gazprom“ dalis ES rinkoje sudaro 40 proc.

2016-ieji bus Europos Sąjungos (ES) vienybės išbandymo metai, Senajam žemymui sprendžiant migracijos krizę, augant terorizmo grėsmei ir britams ruošiantis balsuoti dėl pasitraukimo iš bendrijos, sako BNS kalbinti politologai.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai. Įprastas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas, tačiau jame svarstomi klausimai rodo, kokia neapibrėžta šiuo metu politinė, saugumo, o iš dalies ir ekonominė situacija ES. Tiesa, nuo pat euro zonos krizės pradžios prieš daugiau nei penkerius metus buvo surengta daugybė „istorinių“ krizės valdymui skirtų susitikimų.

Šis komentaras ne apie Lietuvos krepšininkų individualius pasiekimus, derinius ar trenerio sprendimus, žaidžiant Europos krepšinio čempionate prieš konkrečius varžovus. Tai komentuoja ir dar komentuos krepšinio žinovai, treneriai bei patys žaidėjai. Tiesa, Lietuvoje krepšinio – kaip ir politikos – žinovais save laiko turbūt dauguma gyventojų.