raimondas kuodis

Brangstant maisto produktams, analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nelengva ne tik minimalias, bet ir vidutines pajamas turintiems gyventojams, rašo „Lietuvos žinios“. Brangstantiems maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvos gyventojai atseikėja apie trečdalį pajamų. Pastaruoju metu daugėja nemokamo maitinimo galimybę turinčių žmonių. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai sudaro 33 proc.

Milžiniškais tempais šuoliuojančios degalų kainos stulbina ne tik paprastus vairuotojus – kainos parūpo ir susisiekimo ministrui, jis užsimojo išsiaiškinti, kokios rekordiškai didelių dyzelino kainų priežastys. Rinkos žinovams viskas paprasta – pakanka žinoti formules. „Balsas.lt“ žurnalistams savo nuomonę išsakė ir šia problema susirūpinęs Liberalų centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Videointerviu žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Brangstant degalams, kainų kilimo priežastis Seime svarstė valdžios, verslo ir Konkurencijos tarybos atstovai. Verslininkai sakė, kad pirmiausia kurą brangina pasaulinis naftos kainų augimas, tačiau dar prie to prisideda ir Lietuvoje taikomas reikalavimas kaupti importuojamų degalų atsargas. Ūkio ministerija kritiką neigia, politikai žada toliau aiškintis padėtį, o analitikai siūlo nepersistengti rengiant kaltų ieškojimo vajų.

Ekonomistai vienu iš esminių veiksnių, kurie šokdins infliaciją artimiausioje ateityje, įvardija drastišką elektros kainų šuolį uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Prognozuojama, kad dėl to Lietuvos ekonomikos augimas ne tik sulėtės, bet ir apskritai gali sustoti. Premjeras tokio liūdno scenarijaus nepiešia, praneša LTV „Panorama“. „Danske bank“ teigia, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas lėtės iki 5 proc., kitąmet – iki 4 proc., o vėlesni metai piešiami dar niūriau.

Piliečių grupė sekmadienį perpiet prie didžiųjų „Maximų“ ir „Akropolių“ renka parašus prieš „Leo LT“ įstatymą. „Maximos“ savininkų sugalvotą ir su Vyriausybe pradedamą įgyvendinti nacionalinio investuotojo projektą piliečiai vadina neskaidriu, finansiškai nepagrįstu ir akivaizdžiai žalingu. Įtakingas ekonomistas Raimondas Kuodis šį projektą yra pavadinęs „amžiaus afera“. „Leo LT“ įstatymo panaikinimo įstatymą rengiantys iniciatyvininkai turi surinkti 50 tūkst.

Valdžia vis dažniau prabyla apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatos panaikinimą asmenims, mokantiems bankams palūkanas už paimtas būsto paskolas. Yra manančiųjų, kad dėl šios priežasties paskolų gavėjai tiesiog bus priversti rinktis prastesnius būstus. „200 tūkst. litų būsto paskolą keturiasdešimčiai metų iš banko pasiėmiau prieš trejus metus. 2006-aisiais deklaravau pajamas ir atsiėmiau 2700 litų mokesčių permoką. Šiais metais taip pat turėčiau atgauti apie 3000 litų mokesčių permokos.

Progresiniai mokesčiai realiai Lietuvoje egzistuoja jau dabar, nes atskiros socialinės grupės moka skirtingus mokesčius, teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.„Jau dabar mokesčių sistema yra labai progresyvinė, jeigu pasižiūrėsime į skirtingus tarifus, kuriuos moka atskiros socialinės grupės: žemdirbiai nulį moka, pavyzdžiui, autoriai moka 15 proc. ir taip toliau.

Beveik po dešimtmečio tylos Lietuvoje vėl aktyviai prabilta apie elektros tilto tiesimą į Vakarus. Apie tai jau rimtai prakalbo aukšti mūsų šalies valdininkai, drauge su kaimyninėmis valstybėmis nusprendę iki 2015 metų pastatyti ir modernią atominę jėgainę. Šiam titaniškam darbui atlikti Seimas skubos tvarka vasario 1 dieną patvirtino Atominės elektrinės įstatymo pataisas, ir jos atvėrė kelią prieštaringai vertinamos nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT atsiradimui.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaujantis Vytautas Landsbergis sukritikavo prezidento sprendimą nevetuoti naujojo Atominės elektrinės įstatymo. Alfa.lt teigimu, Valdui Adamkui europarlamentaras priekaištavo tapus gąsdinimo baubais auka. „Prezidentas turėjo progą įsigilinti, kas yra netikra ir pavojinga. Jis galėjo pateikti Seimui savo pataisas. Tačiau prezidentas labiau patikėjo pučiama projekto laidojimo, valstybės priešų įtakos idėja", - apgailestavo V. Landsbergis.

Aistros dėl "Leo LT" nerimsta. Raimondas Kuodis pareiškė, kad Atominės elektrinės įstatymu įteisinami akcijų mainai tarp valstybės ir privataus kapitalo neduoda pinigų, kurių reikės jėgainei statyti, o visa tai, kas vyksta nuo VST privatizavimo yra viena didelė afera. Padėti V. Adamkui atsispirti prieš tokį oligarchinį valstybės valdymą kviečia pilietinės organizacijos.

Prezidentui – nepavydėtinas pasirinkimas: stoti „Leo LT“ pusėn ir išsistatyti „pasibaigusios garantijos politikų“ vitrinoje ar vetuoti įstatymą, užkliudyti didžiulį privatų interesą ir užsitraukti rūstybę tų, kurie žarsto didelius pinigus ir kontroliuoja viešėją erdvę? Seniai niekas nebeslepia, kad šio neskaidraus sandėrio esmė – jokie ne nacionaliniai interesai, o tik pelnas. Dar daugiau.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų finansų krizė kelia plačias diskusijas pasaulyje apie jos pasekmes ne tik JAV, bet ir kitų šalių ekonomikai.

Žemaitijos mokytojai atsisako klasės auklėtojų pareigų įspėdami Vyriausybę, kad yra pasirengę masiniams streikams, jei jiems bent trečdaliu nebus padidintos algos. Ekonomistai ragina valdžią nedelsiant imtis esminių švietimo reformų. Kaip pranešė LTN, po šventinių atostogų į klases grįžę Telšių Džiugo vidurinės moksleiviai nebeturės klasės auklėtojų.

Duomenis apie politikų ir tarnautojų pajamas, turtą bei interesus norima kaupti viename registre, kad geriau matytųsi, kas iš ko gyvena. Tačiau šio sumanymo kritikai tvirtina, jog tai būtų tuščias pinigų švaistymas, rašo  „Lietuvos žinios“. Šiemet viešai savo privačius interesus deklaruoti privalės kur kas gausesnis politikų ir valdininkų būrys. Seimas po pateikimo jau pritarė tai numatančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pataisoms.

Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis savaitraštyje "Veidas" mėgina objektyviai atsakyti į klausimą: ar iš tikrųjų kiekvienas papildomas laisvadienis brangiai atsieina valstybės biudžetui?Ginčų dalyviai – politikai ir verslininkai, natūralu, turi skirtingą požiūrį į poilsio dienų įtaką ekonomikai ir biudžetui. Pirmiesiems apsimoka dalyti papildomas šventines dienas rinkėjams, nes tai asmeniškai jiems lyg ir nieko nekainuoja.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Egzistuoja nuomonė, kad Lietuva neturi tikro programinio biudžeto. Jis planuojamas žinybinių ar grupinių interesų, neretai neskaidrių ir neviešų įtakų principu. Kartais finansuojamos sritys, kurios kelia abejonių visuomenei dėl jų reikalingumo ir naudos, nes nauda nepagrindžiama aiškiais institucijų veiklos rezultatais.

Planuojama įteisinti fizinių asmenų bankrotą, kuris suteiktų galimybę palengvinti skolų naštą, ketvirtadien5 prane6a "Kauno diena".Pastarąją savaitę Lietuvoje netyla spėlionės, ar pavyks tautiečiams atgauti bent dalį pinigų, kadaise patikėtų Gintaro Petriko įkurtam „holdingui“. Jeigu buvusiam verslininkui būtų priteista atlyginti dingusius milijonus, jam, ko gero, iki mirties ramybės neduotų antstoliai.

Vienerių metų darbą švenčianti Gedimino Kirkilo Vyriausybė svarbiausiu savo pasiekimu įvardijo parengtą įstatymą naujai atominei elektrinei statyti.Tuo metu kai kurie ekonomistai kritikuoja, kad didžiąją dalį laiko Vyriausybė ir skyrė šiam projektui, kuris, anot jų, palankus privačiai bendrovei VST. Prieš metus pristatydamas Vyriausybės programą Premjeras daugiausiai dėmesio ir pinigų žadėjo skirti trims sritims – švietimui, sveikatos apsaugai ir kovai su korupcija.

Atominės elektrinės įstatymo projektą Seimo užsakymu analizavusi ir siūlomą nacionalinio investuotojo modelį savo išvadose palankiai įvertinusi bendrovė "Deloitte Lietuva" taip pat yra UAB "MAXIMA.

Informaciją apie naujo finansų ministro kandidatūrą premjeras Gediminas Kirkilas prezidentui ketina pateikti kitą savaitę.G.Kirkilas tai trečiadienį patvirtino žurnalistams ir sakė dar neapsisprendęs dėl konkretaus kandidato, tačiau teigė, kad šiuo metu finansų viceministro pareigas einančio Rimanto Šadžiaus kandidatūra yra "labai reali".R.Šadžių kandidatu į finansų ministrus kelti nutarė pirmadienį posėdžiavęs Socialdemokratų partijos prezidiumas.

Premjeras Gediminas Kirkilas, žadėjęs po Velykų pateikti prezidentui kandidatą į finansų ministrus, teigia dar galvojantis. "Dar galvoju. Ką darysi, niekas nedega. Geras viceministras dirba, viskas tvarkoje. Rytoj į Ukrainą svarbus vizitas, reikia jam koncentruotis", - trečiadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Premjeras Gediminas Kirkilas tikisi po Velykų pateikti prezidentui kandidatą į finansų ministrus."Aš tikiuosi, kad po Velykų rasime sprendimą", - žurnalistams sakė G.Kirkilas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi. Pasak premjero, pokalbio metu konkrečių pavardžių minėta nebuvo.

Ketvirtadienį Seimas imsis svarstyti dėl "Lietuvos energijos", Rytų skirstomųjų tinklų ir VST sujungimo naujos atominės elektrinės statybai. Tačiau abejonės dėl tokio milžino sukūrimo naudos vartotojams ir šalies ekonomikai - neišsklaidytos.

Minimi trys kandidatai, kurie galėtų pakeisti šią savaitę atsistatydinusį finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", tarp galimų realiausių kandidatų minimi finansų viceministro pareigas einantis Rimantas Šadžius, šios ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė bei Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

Analitikai vienbalsiai ramina, kad Lietuvos ūkio situacija nėra dramatiška, tačiau pabrėžia, jog atmestinas požiūris į infliaciją būtų neprotingas. Tarp jų siūlymų - mokesčiais raminti nekilnojamojo turto rinką. Premjero sukviesti analitikai kartojo, kad rimtų prielaidų kalbėti apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą nėra, tačiau būtina imtis tam tikrų pastangų, pranešė LTV naujienų tarnyba.

Analitikai vienbalsiai ramina, kad Lietuvos ūkio situacija nėra dramatiška, tačiau pabrėžia, jog atmestinas požiūris į infliaciją būtų neprotingas. Tarp jų siūlymų – mokesčiais raminti nekilnojamojo turto rinką, praneša LTV naujienų tarnyba. Baltijos šalių ekonomikų tvirtumu pastaruoju metu susirūpinę tiek finansų pasaulio atstovai, tiek politikai. Pagrindinis liūdnų prognozių taikinys – Latvija, bet purslai atitiško ir iki Lietuvos.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje, 16.00 val. numatyta išklausyti Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas ketina pateikti klausimą pranešėjui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užsienyje dirbančių lietuvių parsiųsti pinigai yra vieni svarbiausių finansinių išteklių, leidžiančių šalies ekonomikai išlaikyti stabilius augimo tempus. Tai trečiadienį teigė LTV laidoje „Spaudos klubas“ susirinkę finansų ekspertai ir analitikai. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis portalui lrt.lt sakė, kad išeivių siunčiamas milijardas tėra lašas jūroje.LTV laidoje dalyvavęs finansų ministras Zigmantas Balčytis teigė, kad per metus užsienyje dirbantys lietuviai parsiunčia apie 1,2 mlrd.

Tenka pripažinti, jog Europos Komisija buvo teisi neįleisdama Lietuvos į euro zoną net ir dėl juokingai mažo Mastrichto infliacijos kriterijaus neatitikmens.

Vyriausybė tvirtina pritardama 2007 m. biudžeto projektui atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus ir prioritetus, tačiau abejones dėl jos pasirinktos krypties jau pareiškė žinomi ekonomikos ekspertai. Vieni kritikuoja Vyriausybę atidėjus šalį pribrendusias reformas ir pasirinkus lengviausią išlaidų didinimo kelią, kiti tvirtina, kad socialinė biudžeto pakraipa – tiesiog bandymas išvengti viešojo sektoriaus katastrofos.

Lietuvoje vėl inicijuojamas referendumas dėl euro įvedimo. Šį kartą gyventojams siūloma pritarti tam, kad „2007 metais numatytas nacionalinės valiutos (lito) panaikinimas būtų atidėtas“. Jeigu toks referendumas įvyktų, yra nemaža tikimybė, kad žmonės ištartų eurui „ne“. Turbūt kiekvienam lietuviui gaila skirtis su litu - atrodo, tarsi prarastum dalelę savęs. Bet dar svarbiau, kad dauguma gyventojų yra girdėję įvairių gandų, esą įsivedus eurą viskas pabrangs.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuva išlaikė pirmaujančias pozicijas tarp Baltijos šalių pagal ūkio augimo tempus. Tai rodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų paskelbti išankstiniai rezultatai. "Pastaruosius trejus metus Lietuva demonstruoja gerą konkurencingumą. Sugebame augti tokiais šuoliais, kokių nematėme nuo 1997 metų. Sparčiu tempu auga ir eksportas, ypač turint galvoje situaciją už Lietuvos ribų.

Per kelis artimiausius mėnesius Lietuvos bankas ketina pasiūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl Lietuvos prisijungimo prie Valiutos keitimo mechanizmo II (VKM II). Minimalus dvejų metų pereinamasis laikotarpis VKM II yra Mastrichto sutartyje nustatytas nacionalinės valiutos stabilumo euro atžvilgiu kriterijus, taikomas siekiant įsivesti eurą. Tai pirmadienį (05.12) “Eltai” pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Analitikų nenustebino antradienį (04.29) paskelbtas išankstinis Statistikos departamento vertinimas, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 9,1 proc. "Tai logiškas rezultatas, nes pastaruoju metu Lietuvos ūkis auga. Ekonomikai būdinga inercija ir ciklai - jei ji pradėjo augti, sustabdyti sunku", - komentavo “Eltai” Lietuvos banko Politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, šiuo metu esantis Londone.