radiacija

Lietuvoje nebūna rimtų gamtos kataklizmų, neturime itin pavojingų gamyklų, vis dėlto gyvename lyg ant parako statinės, kuriai, neduokdie, driokstelėjus, Lietuva liktų negyva žeme. Televizorius per žinias rodo, kaip suimamas Vengrijos aliuminio gamyklos direktorius, agresyviu raudonuoju šlamu užliejęs kelis kaimus, o pas mus už lango užkaukia civilinės apsaugos sirenos. Apie masinį pavojų turinčios pranešti sirenos kaukia du kartus per metus. Laimei, ir šįkart pavojus – tik mokomasis.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai nužudytas seklys buvo rastas savo vonioje, policija imasi radiacijos teorijos. Šiuo metu yra tiriama, ar nužudytasis Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos agentas G. Williamsas buvo nunuodytas. Pirmadienį detektyvai atskleidė, kad jo kūnas buvo rastas nuogas ir kad pirminiai toksikologiniai tyrimai nerado kraujyje alkoholio ar narkotikų.

Rusijoje mažėjant degančių miškų plotams, netikėtai nustojo veikti valstybinė interneto svetainė, kurioje buvo perspėta apie pavojų, kad liepsnos į orą pakels Černobylio katastrofos radioaktyviąsias daleles. Rusijos valdžia kritikuojama slepianti tikrąją padėtį, bet Miškų apsaugos agentūros svetainė pati priklausė vyriausybės agentūrai. Praėjusią savaitę joje patvirtinta, kad nepaisant ankstesnių paneigimų, gaisrų registruota ir Briansko srityje, kur dirva užteršta radionuklidais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė tikina, kad dėl gaisrų Rusijoje padidėjusio radiacijos pavojaus nėra. „Mūsų ir mūsų valstybinių institucijų duomenimis, jokios rizikos nėra. Tai yra ta karšta tema, kuri yra daug išgalvota, sukurta“, – sakė V. Čchikvadzė ketvirtadienį žurnalistams, apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.

Naujienų agentūra AP praneša, kad buvo padidintas budinčiųjų miškuose skaičius šalies vakarinėje dalyje, smarkiai užterštoje po 1986m. Černobylio katastrofos. Šie veiksmai, tikimasi, padės užkirsti kelią gaisrams, kurie gali paskleisti radiaciją po aplinkinius regionus. Bent šeši miško gaisrai buvo pastebėti labiausiai nuo Černobylio katastrofos nuketėjusiame Briansko regione šią savaitę, tačiau juos visus pavyko greitai užgesinti.

Radiacinės saugos centras (RSC) ramina žiniasklaidos sujaudintus gyventojus, kad gaisrai Rusijos Briansko srities miškuose, kurie Černobylio avarijos metu buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojaus Lietuvos gyventojų sveikatai nekelia. Valstybinės hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dūmai nuo degančių Briansko srities miškų galėtų pasiekti Aukštaitiją tik tuo atveju, jei jie lokalizuotųsi iki 1,5 km aukštyje ir pūstų šiaurės vakarų vėjas.

Kaip pranešė Pietų Korėjos pareigūnai, pasienyje su Šiaurės Korėja užfiksuota padidėjusi radiaciją. Pietų Korėjos Mokslo ministerija pirmadienį paskelbė, kad negali paaiškinti to priežasčių, tačiau pabrėžė, kad pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tiesa, Pietų Korėjos specialistai, kad Šiaurės Korėja galėjo atlikti požeminį atominį bandymą.

Neseniai medicinos mokslo žurnale „Stem Cells“ išspausdintose tyrimo išvadose teigiama, kad gydant krūties vėžį radiacija, susiformuoja naujos vėžinės ląstelės, kurios 30 kartų pavojingesnės, negu paprastos krūties vėžio ląstelės.

Vokietijos Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje esančiame Gronau mieste esančioje urano sodrinimo gamykloje į aplinką pateko radioaktyviosios medžiagos. Pranešama, kad radiacija užteršta tik aplinka gamyklos patalpose, į išorę radioaktyviosios medžiagos nepateko. Vietos tarnybos avarijos padalinius jau likvidavo, grėsmės miesto gyventojams nėra. Į ligoninę pristatytas vienas urano sodrinimo gamyklos „Urenco“ darbuotojas. Medikai pranešė, kad jo sveikatai incidentas didesnės žalos nepadarė.

Kadaise, kai žmonės Rusijoje mėgo auginti ilgus ūsus ir siųsdavo kitus žmones į Sibirą, tokie prietaisai kaip GPS ir mobilieji telefonai neegzistavo. Tačiau tada jie turėjo atominius švyturius, kuriais apšviesdavo savo Arktinių regionų jūrų pakrantes. Dabar šie statiniai daugiau primena radioaktyvius vienišus vandenų vaiduoklius. Rusijos šiaurinė pakrantė yra didžiulė teritorija, nusidriekusi bent keletą tūkstančių kilometrų, iš kurių didžioji dalis yra už Poliarinio rato.