r. matonis

Policija tiria šeštadienį Tauragės rajone įvykusios tragedijos, kai vyras nušovė du žmones ir mirtinai susižalojo pats, aplinkybes. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad vienas iš nušautųjų yra Latvijos pilietis, o įtariamas žudikas paleido šūvius ir į atvykusius policijos pareigūnus. „Atvykus pareigūnams į juos buvo paleisti du šūviai. Pareigūnams pareikalavus padėti ginklą, įtariamasis jį nukreipė į save ir nusišovė“, – teigė R. Matonis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta daugybė vairuotojams skirtų grupių, kuriose dalijamasi informacija apie Lietuvos policijos pareigūnų buvimo vietą, rengiamus patikrinimus. Praktiškai visi didieji (ir nebūtinai tokie) miestai turi bent po vieną tokią grupę. Ten žmonės kelia nuotraukas arba paprasčiausius įrašus apie tai, kurioje vietoje pastebėjo budintį policijos ekipažą.

Iki šių metų pabaigos maždaug 5 tūkst. Lietuvos policininkų turėtų užsivilkti naujas uniformas, tam skirti 5,5 mln. eurų. „Pasirašytos sutartys dėl kelnių ir bluzonų, yra laimėjusi įmonė „Sabelija“, batai bus vokiški“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pirmieji uniformas gaus reagavimo padaliniai – į įvykių vietas važiuojantys policininkai, taip pat tie, kurie patruliuoja gatvėse.

Trakuose šeštadienio naktį sulaikytas nužudymu įtariamas šauktinis, bus kreipiamasi į teismą dėl jo suėmimo. Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, jaunuolis buvo sulaikytas įvykio vietoje. „Pirminiais dalimis, žuvusiajam buvo suduota nemažai smūgių į galvą. Policija gavusi pranešimą atvyko per tris minutes ir sulaikė įtariamąjį įvykio vietoje“, – BNS sakė R. Matonis. „Priežastys, kodėl tai įvyko, dar neaiškios“, – teigė policijos atstovas.

Lietuvą sudrebino nuo patėvio rankos žuvusio keturmečio tragedija. Tačiau už daugybės šeimų durų kasdien vyksta panašios, tik mažiau pastebimos dramos. Policija per metus gauna apie 50 tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tik kas penktas baigiasi ikiteisminiu tyrimu. Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad bene dažniausia smurtavimo šeimose priežastis – alkoholis.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Tomas, kuris pasakoja, kad buvo apgautas ir neteko 2000 eurų. Vilnietis prašo žmonių pagalbos atrasti sukčių ir nori perspėti kitus asmenis, kad šie taip pat nebūtų apgauti. „Prieš kelis mėnesius internetiniame skelbimų portale radau labai viliojantį skelbimą, kuriame buvo parduodamas butas Vilniuje, Šeškinės mikrorajone.

Ekspertai tiria pastaruoju metu Lietuvoje aptiktas galimai suklastotų eurų kupiūras. Po maždaug kelių savaičių ekspertai turėtų pasakyti, ar Lietuvoje rasti eurai buvo pagaminti vienoje spaustuvėje, ar skirtingose vietose. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad, manoma, kad suklastoti eurų banknotai tikriausiai pateko iš kitų Europos valstybių. Vien praėjusią parą Lietuvos policijos įstaigos gavo dar 13 pranešimų apie galimai padirbtus eurus.

Prieš sėdant į socialiniame tinkle surasto nepažįstamojo automobilį, vertėtų juo bent truputį pasidomėti, paklausti su juo jau keliavusiųjų nuomonės, jei yra galimybė – prieš kelionę patiems šiek tiek pabendrauti su vairuotoju. Taip, anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, galima išvengti nesaugių situacijų. Savo ruožtu keliavimo būdą autostopu išbandžiusios jaunos moterys rekomenduoja vadovautis sveiku protu, intuicija ir niekada neprarasti budrumo.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Telefoniniams sukčiams nesiliaujant apgaudinėti žmones, svarbu mokėti atskirti tikrą policininką nuo apgaviko. Tai padaryti gali padėti prašoma informacija: nei policija, nei kitos institucijos negali telefonu prašyti asmeninių duomenų. Taip sako policijos atstovas Ramūnas Matonis. „Prieš keletą dienų man paskambino su jau žinoma istorija: neva artimas žmogus pateko į avariją, o paskui ėmė kalbėti prisistatęs policijos pareigūnas.

 Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio svečių pastabos, kad lietuviai mažai šypsosi, jau tapo įprastos. Psichologai pastebi, kad optimizmą reikia skiepyti ir ugdyti nuo mažumės, o Lietuvoje tam kliudo net ir toks iš pažiūros nereikšmingas dalykas kaip draudimas šypsotis dokumentų nuotraukose. Lietuviški pasai yra tarsi priešprieša amerikietiškiems, iš kurių žvelgia besišypsantys veidai.

Apie tai, kad paslaptingi dėdės ilgais lietpalčiais tyko patiklių studenčių studentų miestelio prieigose Saulėtekyje, spaudoje buvo rašyta ne kartą, bet panašu, kad gamtos duotas grožybes demonstruojantys ekshibicionistai patraukė arčiau sostinės centro. Iškrypėlį sutiko judrioje gatvėje Į naujienų portalo balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kurios papasakota istorija šokiravo: „Nuotaiką sugadinęs „nuotykis“ nutiko skubant po darbo į namus.

Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę toleruoti nelegalią prekybą, itin aktyvus piliečių įsitraukimas žymint nelegalios prekybos cigaretėmis, alkoholiu ir degalais vietas viršijo iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ autorių lūkesčius. Prieš mėnesį visuomenei pristatytoje svetainėje www.beseselio.lt, kurioje galima anonimiškai pranešti apie šešėlinės prekybos vietas, jau pažymėti 969 taškai.

Jau du mėnesius Lietuvos visuomenė nežino, kur yra tautos išrinkta parlamentarė Neringa Venckienė su mažamečiu sūnumi, rašo ekspertai.eu. Praėjo jau mėnuo ir nuo to laiko, kai prokuratūra paskelbė, kad pradėta Seimo narės paieška. „Šiandien, 2013-05-09, išnaudojus visas galimybes nustatyti įtariamosios N. Venckienės dabartinę gyvenamą vietą ir įteikti jai šaukimą atvykti į apklausą, Šiaulių apygardos prokuratūroje priimtas sprendimas paskelbti jos paiešką.

Tamsiausiais pastarojo meto nusikaltimais laikomi interneto komentatorių skelbiami šmeižiamojo pobūdžio komentarai. Lietuvoje nužudymai ar apiplėšimai lengviau išaiškinami nei interneto komentatorių blokuose mirgantys šmeižto ir pykčio kupini pasisakymai. Neretai interneto šmeižto aukomis tampa ne tik eiliniai žmonės, bet ir aukščiausi politikai, teisėsaugininkai, meno ir pramogų pasaulio atstovai ar žurnalistai.

 Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Policija įspėja, kad vairuotojai, ieškantys ekstremalių pojūčių ant užšalusių vandens telkinių, gali netekti vairuotojo pažymėjimo. Įlūžus automobiliui savininkui teks susimokėti už jo ištraukimą, o draudikai nepadengs remonto išlaidų. Už važinėjimą ant užšalusio vandens telkinio numatyta bauda iki penkių šimtų litų. Tačiau policijos pareigūnai perspėja – dažnai tokios pramogos prilyginamos pavojingam ar chuliganiškam vairavimui.

Ne, šiandien uždaras vakaras“. „Ne, klubas pilnas“. „Ne, neatitinkate aprangos kodo“. Arba tiesiog - „Ne.“ Kodėl? „Čigonų ir arabų neįleidžiam“ – tokius pasveikinimus prie naktinių sostinės klubų durų išgirsta kitataučiai, kurie, kaip parodė žurnalistinis eksperimentas, į pasilinksminimo vietas neįleidžiami. Penktadienio vakaras. Vilniaus senamiestyje verda gyvenimas – varstosi naktinių klubų durys, kavinės sausakimšos, praeiviai trinasi petys į petį. Ore – garsų, šviesų ir kvapų mišinys.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja vos keturis mėnesius, o per šį laiką policijoje užregistruota beveik 10 tūkst. atvejų, kai pareigūnams teko vykti aiškintis šeiminių konfliktų. Smurto tendencijos išliko nepakitusios – daugiausia ranką pakelia vyrai, bet užregistruoti ir keli atvejai, kai nesusivaldė moterys bei vaikai.

Atrodytų, gyvename informacijos amžiuje, o ne gūdžiais viduramžiais, tačiau, pasak Lietuvos „Carito“ projekto koordinatorės Kristinos Mišinienės, prekybos žmonėmis tendencijos ir mastai per dešimt metų nepakito, o problema išlieka tokia pat aktuali. Kasmet dėl seksualinių paslaugų iš Baltijos šalių išvežama per 3 tūkst. moterų, iš jų daugiau nei 1200 iš Lietuvos.

Kas turi nutikti, kad žmogus ryžtųsi gatvėje prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir prašyti išmaldos? Ar visuomet gerai jaučiasi tie, kuriems toks prašymas adresuojamas? Sotinėje atsiranda naujas išmaldos prašymo būdas, kuris nelabai ką bendro turi su žodžiu „maldauti“, labiau tikrų žodis „reikalauti“. Viešosiose stotinės vietose, autobusų stotelėse prie žmonių, dažniausiai moterų ir merginų, prieina gana jauni vaikinai ir išsako monologą: „Ką tik grįžau iš įkalinimo įstaigos, neturiu, kur daugia...

Kas turi nutikti, kad žmogus ryžtųsi gatvėje prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir prašyti išmaldos? Ar visuomet gerai jaučiasi tie, kuriems toks prašymas adresuojamas? Sostinėje atsiranda naujas išmaldos prašymo būdas, kuris nelabai ką bendro turi su žodžiu „maldauti“, labiau tikrų žodis „reikalauti“. Viešosiose sostinės vietose, autobusų stotelėse prie žmonių, dažniausiai moterų ir merginų, prieina gana jauni vaikinai ir išsako monologą: „Ką tik grįžau iš įkalinimo įstaigos, neturiu, kur daugi...