r. erdogano

Turkijos nacionalinė valiuta lira po JAV pritaikytų sankcijų ir nelogiškų valdžios sprendimų smuko į rekordines žemumas, o šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas pareiškė, kad tai yra „NATO strateginės partnerės smūgis į nugarą“. Ne pačius geriausius laikus ekonomikoje išgyvenanti šalis susidūrė su dar rimtesnėmis problemomis po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė sankcijas Turkijos valdžiai, kuri laiko suėmusi opozicine veikla įtariamą JAV pilietį.

Turkijoje rytoj vyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Daugelis ekspertų jau dabar vadina juos istoriniais, nes daugelį metų valdžią užėmusiam Recepui Tayyipui Erdoganui jie gali tapti lemiamais, jeigu išvis ne paskutiniais. Po 2017-aisiais surengto referendumo Turkijos prezidento įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, dabar jis jau galės kontroliuoti šalies parlamentą taip, kaip tik pats panorės – paleisdamas ir surinkdamas iš naujo.

Vokiečiams reikia daugiau realizmo ir griežtumo jų santykiuose su Putino režimu, kitaip rusai nepakeis savo pozicijos, rašoma leidinyje „Handelsblatt“. Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.

Vašingtone susimušė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šalininkų bei apsaugos pareigūnų ir protesto akcijos dalyvių. Muštynių metu nukentėjo devyni žmonės, du buvo sulaikyti, praneša vietos žiniasklaidos priemonės. Incidentas įvyko netoli Turkijos pasiuntinio JAV rezidencijos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 1-ąją išplatino pranešimą, kuriame „patikslino“ tikrąjį Turkijos tikslą Sirijoje. Pasak „ Hurriyet Daily News“ cituojamo prezidento, Turkijos karinės operacijos Sirijoje tikslas yra ne konkretus žmogus, o kova su teroristinėmis grupuotėmis. Kremlius anksčiau skelbė, kad lauks Turkijos vado žodžių apie „būtinybę nuversti B. al Assadą“ paaiškinimo.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Praėjusią savaitę ES pateikė savo rekomendacijas, kuriose Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ veiksmai, dėl kurių buvo faktiškai sutrikdyta šalies Konstitucinio teismo veikla, yra vertinami neigiamai. Šaliai yra suteikiami 3 mėnesiai imtis atitinkamų veiksmų, kitokiu atveju yra kalbama net apie galimą balso teisės pačioje sąjungoje panaikinimą.

Istorijoje būna momentų, kai laikas atrodo tarsi suspaustas ir tiek šokiruojančių bei svarbių įvykių vyksta greta, kad jų faktiškai nespėjame sekti, „Foreign Policy“ rašo Davidas A. Bellas. Leninui priskiriama frazė „yra dešimtmečiai kai nieko nevyksta, ir yra savaitės per kurias prabėga dešimtmečiai“. Dar anksčiau prieš jį prancūzų rašytojas Francois Chateaubriandas pastebėjo, kad per ketvirtį prancūzų revoliucijos ir Napoleono režimo amžiaus prabėgo daug šimtmečių.

Aiškėja daugiau visą pasaulį sukrėtusio NATO šalies Turkijos ir Rusijos konflikto detalių. Prieš kelis mėnesius Ahmetas Davutoglu, atšalus santykiams su prezidentu Recepu Erdoganu, atsistatydino iš pareigų.

XX a. pradžioje, kadaise grėsmingos Osmanų imperijos didybė krito veidu į purvą. Įsivaizduokite, kad ištisos kartos gyveno didžioje šalyje, nusitęsusioje nuo Dunojaus iki Nilo pakrantėje įsikūrusių miestų ir nuo Bagdado iki Tripolio, o jūsų šalį valdo kalifas, tai yra visų pasaulio musulmonų, nors ir nominalus, tačiau vadas.

Karinis perversmas Turkijoje nepavyko. Tačiau tai, kaip jis buvo organizuotas, kaip veikė kareiviai, ir tai, kam bei kokius kaltinimus iškėlė Turkijos valdžia, ekspertams kelia rimtų įtarimų, rašoma currenttime.tv. Nors bandymas ir nepavyko, tačiau jo pasekmės jau žinomos. Žuvo beveik 300 žmonių, daugiau nei 8 tūkst. karių ir valstybės tarnautojų buvo suimta arba nušalinta nuo darbo. Daugiausiai – teisėjai, kariai ir policijos pareigūnai.

Naktį iš liepos 15 į liepos 16 dieną Stambule, Ankaroje ir keliuose kituose Turkijos miestuose nedidelė dalis kariuomenės pabandė perimti valdžią, nuversti dabartinį prezidentą Rejepą Erdoganą. Kodėl pučas nepavyko, bei kas išvis nutiko NATO sąjungininkėje Turkijoje: Kas savaitgalį įvyko Turkijoje? Nepavykęs karinis perversmas, kurį organizavo keli pulkininkai ir generolai.

Sirijos teritorija tapo konfliktų vieta, kurioje kovoja šešios valstybės, tačiau aukos – tik vietos gyventojų sąskaita, rašo „Le Point“. Sirijos konfliktas šiuo metu išgyvena lūžio momentą. Karas tampa tik didžiųjų ar regiono valstybių tarpusavio nesantaikos išraiška ir pretekstu. Visi suvedinėja sąskaitas kovojančiais tarpusavyje sirais. Šis karas, anot JT ataskaitų, jau nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių, rašoma leidinyje.

Naftovežiai, kurių nuotraukas prieš kelias dienas paviešino Rusijos gynybos ministerija, neturi jokio ryšio su „Islamo valstybe“, pareiškė Irako kurdų atstovas. Jo teigimu, cisternos priklauso kurdų autonomijai, praneša rbc.ru. Rusijos paviešintos nuotraukose užfiksuoti naftovežiai transportuoja naftą iš Irako kurdų autonomijos į Turkiją, o ne iš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kontroliuojamos teritorijos.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

Rusija ilgai tyčiojosi iš Vakarų bejėgiškumo Ukrainos konflikto metu, tačiau, susidūrusi su šalimi, kuri elgiasi „rusiškai“, nerado efektyvesnių poveikio metodų ir taip pat „parodo savo poziciją“ sankcijų pagalba, žinodama, kad tuo tik palaikys R. Erdogano režimą ir pablogins rusų padėtį regione ir tarptautinėse rinkose, „carnegie.ru“ rašo ekonomistas Andrejus Movčanas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad rusams panaudojus į Siriją atvežtus priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus „S-400“, Turkija tai laikytų agresijos aktu ir imtųsi atsakomųjų priemonių, praneša „CNN“. R. Erdogano teigimu, sulaukę „S-400“ smūgio jų aviacijai turkai „be jokios abejonės, tai vertintų kaip agresijos aktą prieš mūsų suverenitetą ir mūsų teisės ginti savo suverenitetą pažeidimu“. Galimybė, kad Turkijos lėktuvai bus apšaudomi virš Sirijos dangaus, yra real...