putinas

Anot tremtyje veikiančios Mariupolio miesto tarybos, rusų okupantai mėgina užsitikrinti laikinai okupuotų teritorijų gyventojų paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kovą įvyksiančiuose rinkimuose, siuntinėdami jiems trumpąsias žinutes, kuriose už V. Putiną balsuosiantiems žadami maisto paketai.

Mirė vienas iš autoritetingiausių Rusijos gerontologų Vladimiras Chavinsonas, skelbiama „The Moscow Times“. 77-erių Bireguliacijos ir gerontologijos instituto įkūrėjas rusų žiniasklaidoje buvo vadinamas „asmeniniu Putino gerontologu“. Skelbiama, kad mokslininkas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio tyrinėjo senėjimo problemas ir galimybes galimybes pratęsti aktyvų gyvenimo būdą. Rusijos mokslų akademijos narys patentavo 13 vaistų ir 64 peptidų pagrindu pagamintų maisto papildų rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė Rusijos pilietybę 44 užsienio piliečiams iš įvairių šalių. Tarp jų yra Ratko Samacas, kaltinamas karo nusikaltimais Bosnijos kare, pranešė „Radio Svoboda“. R. Samacas – buvusios Jugoslavijos kariuomenės jaunesnysis karininkas. 1992–1995 m. jis dalyvavo Bosnijos kare. Bosnija ir Hercegovina apkaltino jį įvykdžius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Žymus serbų smogikas ir Vladimiro Putino gerbėjas Dejanas Beričius, pats dalyvavęs Rusijos puolime prieš Ukrainą ir verbuojantis į jį savo tautiečius, netikėtai pažėrė aršios kritikos rusų kariuomenei ir tam, kaip su serbais elgiasi patys rusai.

Per okupantų apšaudymus raketomis ir dronais Ukrainoje žuvo mažiausiai vienuolika žmonių, tarp jų net penki vaikai. Mirtinas atakas rusofašistai surengė stačiatikiams švenčiant Kalėdas. Pats Putinas neapsiėjo be spektaklių – į savo rezidenciją pasikvietė Ukrainoje kariaujančių rusų karių artimuosius ir kvietė juos prie vaišėmis nukrauto stalo. O mes kviečiame ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą bei jos gynėjus.

Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pasiūlė JAV atšaukti sankcijas jo giminaičiams mainais į ukrainiečių karių paleidimą, rašo UNIAN, remdamasi pranešimu rūsų propagandinėje žiniasklaidoje. Teigiama, kad R. Kadyrovas, esą, perdavė informaciją apie asmenis, kuriems neturėtų būti taikomos sankcijos.

Socialiniuose tinkluose išplito nepatikrinta informacija, kad vakarykščių Ukrainos smūgių Kryme metu žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Rusijos neoficialūs šaltiniai „Telegram“ patvirtina, kad iš tiesų kelios raketos pataikė į vadavietes ir sunaikino 23 rusų kariškius, tačiau nepatikslino jų tapatybių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą. Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“. 2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote.

Karo Ukrainoje pabaiga yra dar labai toli ir atsipalaidavimo nuotaikos yra pernelyg ankstyvos, interviu „The Economist“ kalbėjo Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat priminė, kad Europa, padėdama Ukrainai, saugo ir save pačią. V. Zelenskio teigimu, Vakaruose dingo įvykių Ukrainoje svarbos pojūtis, tačiau jo valdomai valstybei nėra kitos išeities, tik kovoti iki pergalės prieš Rusiją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba. „Okupantai ir toliau sistemingai primeta savo ideologiją Mariupolio vaikams.

Karas Ukrainoje 2024 m. nesibaigs Ukrainos ar Rusijos pergale, nes abi pusės neturi pakankamai jėgos ar ginklų, kad galėtų įveikti viena kitą mūšio lauke, leidiniui „The Times“ sakė britų žvalgybos atstovai. „2024 m. neatneš didelių operatyvinių laimėjimų – vargu ar šiais metais įvyks didelis proveržis“, – cituojamas leidinio šaltinis JK vyriausybėje.

Rusijoje, kur viešas pasipriešinimas yra retas, moterys Vladimiro Putino reikalauja sugrąžinti jų vyrus iš Ukrainos. Nors Rusija turi priešiškų judėjimų slopinimo istoriją, tačiau šio judėjimo jie pernelyg suspausti negali – jam priklauso net V. Putino režimui palankios moterys. „Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva. Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai, kokia yra Rusijos strategija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Ar Rusijai apsimoka kovoti su NATO valstybėmis? L. Kojala: NATO esminis tikslas yra atgrasymas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Teisindamas pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo jėga vykdomą trečiosios šalies sienų perrašymą Europos žemyne Vladimiras Putinas nuolat kartoja: „Mus apgavo, NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus nė per colį“. Šis mitas, kurį labai plačiai platina rusų propaganda, tapo Rusijos revanšizmo pagrindu ir nulėmė ne tik didžiausią pasaulio saugumo krizę nuo Šaltojo karo laikų, bet ir nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia šalies finansų institucijoms taikyti sankcijas bankams, kurie padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Tai leis amerikiečių valdininkams taikyti sankcijas Kinijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių bankams, kurie gali sąmoningai ar nesąmoningai padėti Rusijai išvengti sankcijų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas šalies Gynybos ministerijos vadovybės susitikime, skundėsi „prie pat Rusijos priartėjusio NATO aljanso“. Išreiškęs nuogąstavimą dėl „NATO karinio aktyvumo“ jis žadėjo, kad su Europa „nesiruošia kariauti“. „91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši anksčiau šiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO šių metų balandį, Maskva vykdant puolimą Ukrainoje. „Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO.

Gandai apie prastą Vladimiro Putino sveikatą sklando jau ne vienerius metus. V. Putinas vakar surengė spaudos konferenciją – pirmąją tokią po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kasmetiniame renginyje, kuris pernai neįvyko, jis teigė, kad „taika bus, kai pasieksime savo tikslus“. Kalbėdamas apie tai, ką jis vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“, jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos suverenitetui ir ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo griežtai nubausti tuos, kurie kišis į kitais metais įvyksiančius prezidento rinkimus. „Bet koks kišimasis į Rusijos vidaus reikalus bus griežtai baudžiamas pagal Rusijos įstatymus“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su partijų lyderiais Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose. „Mes giname savo žmonių laisvę, jų suverenitetą ir teisę pasirinkti savo ateitį.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie blogėjančią Rusijos prezidento sveikatą šis mįslingai užsiminė apie tai, kad „metai žmogaus gyvenime nėra trumpas terminas“. Paklaustas, ar atvyks į 2025-aisiais vykstantį renginį, jis atsakė, kad „jeigu duos Dievas ir viskas gerai bus“. „Komsomolskaja Pravda“ atstovas metinės konferencijos metu pakvietė Rusijos prezidentą 2025-aisiais atvykti į informacinio leidinio 100-mečio minėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvauja kasmetinėje programoje, kurioje jam užduodami iš anksto atrinkti vietos informavimo priemonių ir gyventojų klausimai. Laidos pradžia buvo skirta „spec.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį dalyvaudamas dviejų branduolinių povandeninių laivų pristatyme šalies Tolimojoje šiaurėje, pareiškė sustiprinsiantis Rusijos „karinę ir jūrinę galią“. V. Putinas dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Baltosios jūros, kur per pastaruosius šešerius metus buvo pastatyti du Rusijos povandeniniai laivai „Krasnojarsk“ ir „Imperatorius Aleksandras III“. „Turėdama tokius laivus ir tokią ginkluotę, Rusija jausis saugi“, – pareiškė V. Putinas...

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Įvykiai netoli JAV esančioje Venesueloje pastaruosius mėnesius vystosi grėsminga linkme: šalies lyderių elgesys ir propagandiniai veiksmai iš esmės atkartoja Rusijos elgesį Ukrainoje. Amerikiečiai gali susidurti su dar vienu regioniniu konfliktu, kurio metu išauga rizika susidurti su Rusijos pajėgomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino eilinį sykį dalyvausiantis nuolat su rezultatų falsifikavimo skandalais susiduriančiuose šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais kovo 15-17 dienomis. „Baza“ pranešama, kad Rusijos prezidentas paskelbė šią žinią po Rusijos herojų apdovanojimo ceremonijos, kuri šiandien vyko Maskvoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per susitikimą su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi gyrė savo šalies santykius su Iranu ir aptarė Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą. Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Maskva siekė stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su Teheranu. Abiem Vakarai taiko sankcijas. „Mūsų santykiai klostosi labai gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose trečiadienį lankėsi Saudo Arabijoje. Tai trečioji V. Putino kelionė už Rusijos ribų nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį. Anksčiau jis lankėsi Irane ir Kinijoje. Lankydamasis Saudo Arabijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse V. Putinas siekia sustiprinti Maskvos įtaką regione. V. Putinas susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) ir surengė derybas.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.  V. Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje. „Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį. Tiksli susitikimo data dar nėra žinoma, tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino apie šių metų pabaigoje numatytą vizitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius. Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus. „Prezidentas Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad pakvies Vladimirą Putiną į G20 lyderių susitikimą jo šalyje, tačiau negali garantuoti, jog Rusijos prezidentas nebus suimtas. „Važiuos Putinas ar nevažiuos, jis bus pakviestas. Tai yra jo reikalas, jis turi pats įvertinti pasekmes. Ne man tai spręsti“, – pareiškė Lula da Silva, pridūręs, kad sprendimą dėl V. Putino arešto priims teismas, o ne Brazilijos prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus. Vadovaujant V. Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Kremliaus vadui Vladimirui Putinui aiškinant, kad be Rusijos nebus taikos ir stabilumo, rusai vienu metu apšaudė tris Ukrainos miestus – rusų raketos krito ir ant gyvenamųjų namų, sužalojo ir kūdikius. O baiminantis neramumų ir protestų Maskvoje buvo sulaikyta rusė, kuri esą norėjo pavaizduoti, kaip gerai gyvena, valgydama ikrus. Bet vietos pareigūnams ji sukėlė įtarimą, tad buvo nuvežta į areštinę.

Didėjant aukų Ukrainoje skaičiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies moteris paragino susilaukti aštuonių ar daugiau vaikų. Antradienį kalbėdamas Pasaulio rusų liaudies tarybos plenarinėje sesijoje jis teigė, kad Rusijos gyventojų skaičiaus didinimas ir daugiavaikių šeimų tapimas „norma“ yra „tikslas ateinantiems dešimtmečiams“, rašo „Independent“. „Daugelis mūsų žmonių išlaiko šeimos tradicijas, kai auginami keturi, penki ar daugiau vaikų“, – sakė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylas Budanovas ir jo šeima yra pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikinai, nes karinė žvalgyba ne kartą pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tuo įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, pareiškęs, kad Rusija naudoja įvairius metodus, įskaitant ne tik sabotažą, bet ir nuodijimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 dieną surengs savo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs 2023 metus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus jo pirmoji metinė spaudos konferencija nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. „Gruodžio 14-ąją Vladimiras Putinas apibendrins metų rezultatus.

Seimo narys Matas Maldeikis pažymi, kad Rusijos diktatorius Putinas savo tikslus apibrėžė 2021 gruodžio mėnesio laiške, „kur pirmu punktu įrašyta Ukraina, antru – mūsų regionas. Jeigu Ukrainos atveju jo tikslas yra tiesiog ištrinti Ukrainą iš istorijos, kaip tai planuojama mūsų regionui? Juk NATO, ES ir visa kita“. „Kas įdomu stebint situaciją su autokratais – jie, kaip taisyklė, visada atvirai pasako savo planus. O Vakarai visada labai nustemba, kai autokratai laikosi savo pažadų.

Rusijoje teismas leido suimti 33-ejų Rustamą Faratdinovą, aktyvisto iš Baškirijos Ruslano Gabbasovo brolį. Pastarasis pabėgo nuo Kremliaus teisėsaugininkų persekiojimo į užsienį: teisėsaugininkai vietoje jo suėmė brolį ir „pripaišė“ jam bendrininkavimą teroristinėje veikloje. Išvakarėse R. Gabbasovo namuose buvo atlikta krata. Į užsienį išvykusio ruso, kuris pasisako už Baškirijos atsiskyrimą nuo Rusijos Federacijos, žmona vietos žiniasklaidai pasakojo, kad pareigūnai nieko nerado ir išėjo.

Neįprastas įvykis pateko į kamerų objektyvus, kuomet Aliaksandras Lukašenka Minske laukė atvykstančio Vladimiro Putino. Kol Kremliaus statytinis Baltarusijoje laukė rusų prezidento, jam akivaizdžiai drebėjo galva. „Naša Niva“ pažymima, kad toks atvejis į kameras pateko pirmą sykį. „Naša Niva“ taip pat pažymima, kad visi medikai, į kuriuos kreipėsi leidinys, tvirtino, jog nustatyti tikslią diagnozę pagal vaizdo įrašą yra neįmanoma.

2013-ųjų lapkričio 21-ąją žurnalistas Mustafa Nayyemas parašė savo žymiąją žinutę feisbuke: „Susitinkame 22 val. 30 min. prie Nepriklausomybės paminklo. Renkitės šiltai, pasiimkite arbatos, kavos, geros nuotaikos ir draugų“. Būtent tai yra laikoma Euromaidano, kuris vėliau virto revoliucija, daugelį metų trunkančiu karu dėl Krymo ir Donbaso su Luhansku, o nuo 2022-ųjų – ir plataus masto karu su Rusija bei Vakarų įsitraukimu, pradžia.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.