putinas

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine priėmė atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, parodė Kinijos valstybinė televizija. Xi sveikino V. Putiną per iškilmingą sutikimo ceremoniją šalia Pekino centrinės Didžiosios liaudies salės, ją rodė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kiniją susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuris pasirodė iki planuojamo jo dviejų dienų vizito šioje šalyje, pasveikino Pekino „nuoširdų troškimą“ padėti išspręsti krizę Ukrainoje. V. Putinas į Pekiną atvyks ketvirtadienį, kad susitiktų su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu ir užsitikrintų didesnę Kinijos pagalbą karui Ukrainoje ir nuo likusio pasaulio atskirtai savo šalies ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę lankysis Kinijoje, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Kremliumi. Pasak pranešimų, V. Putinas gegužės 16–17 d. lankysis Pekine ir šiaurės rytų Harbino provincijoje. Ši kelionė yra pirmoji jo užsienio kelionė po inauguracijos dar vienai prezidento kadencijai. Paskutinį kartą Kinijoje V. Putinas lankėsi 2023 m. spalį.

Buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas paskirtas prezidento Vladimiro Putino padėjėju, jo pareigas taryboje perėmus buvusiam gynybos ministrui Sergejui Šoigu, antradienį pranešė transliuotojo BBC Rusijos redakcija. Be to, V. Putinas vienu iš savo padėjėjų skyrė Aleksejų Diuminą, ligšiol ėjusį Tulos srities gubernatoriaus pareigas, skelbia Kremlius.  Pasak Kremliaus, N. Patruševo atsakomybės sritys bus susijusios su įvairiais laivybos klausimais.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

75-osios NATO aljanso metinės šiais metais gali būti paskutinėmis, jeigu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas susigrąžins valdžią ir tęs savo agresyvią izoliacianizmo politiką, rašoma bendrame eksperto nacionalinio saugumo klausimais Hanso Binnendijko, buvusio diplomato Alexanderio Vershbowo ir pačiam D. Trumpui prezidentavimo metu patarinėjusio saugumo klausimais atsargos pulkininko R. D. Hookerio straipsnyje „Foreign Affairs“. Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas yra pažadėjęs „leisti Puti...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį priėmė sprendimą pakeisti savo gynybos ministrą Sergejų Šoigu Andrejumi Belousovu. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, taip V. Putinas intensyvina pasirengimą užsitęsusiam karui Ukrainoje ir galbūt ruošiasi būsimai konfrontacijai su NATO. Gegužės 12 d. V. Putinas Sergejų Šoigu perkėlė į Saugumo Tarybos sekretoriaus postą, iš kurio patraukė Nikolajų Patruševą. Naujosios pastarojo pareigos dar nežinomos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pareigų atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir paskyrė vadovauti Rusijos Federacijos saugumo tarybai, sekmadienio vakarą pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS ir Kremlius. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po karo Ukrainoje pradžios, S. Šoigu pakeitė Nikolajų Patruševą Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriaus poste.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku paskyrė Sergejų Šoigu Saugumo tarybos sekretoriumi, kur jis pakeitė iki tol tarybai vadovavusiam Sergejui Patruševui. S. Šoigu vadovavo Rusijos gynybos ministerijai nuo 2012 m. lapkričio iki 2024 m. gegužės. Naujuoju gynybos ministru Vladimiras Putinas planuoja paskirti Andrejų Belousovą, rašoma „Meduza“. Nikolajus Patruševas vadovavo Rusijos Saugumo Tarybai nuo 2008 m. Iki tol jis nuo 1999 m. vadovavo Federalinei saugumo tarybai.

Vykstant  prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų. „Tyrimų nepradėta nei per sekmadienį vykusius rinkimus, nei per išankstinį balsavimą“, – sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Policija sulaukė pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos, nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų ir pan.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.

Vakarykštės Vladimiro Putino inauguracijos Maskvoje metu garbės sargyba paleido salvę šūvių iš patrankų. Patrankos buvo atsuktos tiesiai į medžiais apsodintą alėją, o vaizdo įraše matyti, kaip į šalis lekia sprogdinamų medžių dalys. Inauguracija vyko, kaip ir visuomet, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose, o paskelbus V. Putiną einančiu pareigas, Kremliaus kieme buvo paleista salvė šūvių iš patrankų. Pirmieji į lūžtančius medžius dėmesį atkreipė rusų televizijos RBK darbuotojai.

Aleksejaus Navalno kovos su korupcija tyrimų grupė paviešino naujus duomenis apie Vladimirui Putinui priskiriamų rūmų restauraciją. Gelendžike stovinčiame prašmatniame pastatų komplekse galima rasti ir kriogeninę kamerą, ir cerkvę su sostu vietoje kazino bei striptizo kambarių. V. Putino dvarą Gelendžike aptiko ir istoriją apie jį dar 2021-aisiais išsamiai papasakojo vėliau kalėjime nukankinto Aleksejaus Navalno komanda.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. „Lietuvos Respublikos atstovai neplanuoja dalyvauti V. Putino inauguracijoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįžo į sau įprastą gyvenimo ritmą, kurio laikėsi iki neseniai vykusių fiktyvių rinkimų – jis nebepalieka savo kruopščiai saugomų Kremliaus ir kitų rezidencijų. Per paskutines dvi savaites V. Putinas nesurengė nė vienos išvykos, kai nuo rinkiminės kampanijos pradžios gruodžio 8-ąją iki rinkimų šou (kovo 15-18 dienomis) Kremlius pranešė apie 100 savo vadovo išvykų.

Vladimiras Putinas nužudė Aleksejų Navalną, pareiškė Rusijos opozicionieriaus našlė Julija Navalnaja. Apie tai ji kalbėjo išskirtiniame interviu „Time“. J. Navalnaja buvo įtraukta į leidinio 100 įtakingiausiųjų sąrašą.

Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN. Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo. Sunaikino tanką kurį Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“ „Business Insider“ pastebi, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip abiejų pusių kariai nepaprastai tiksliai valdo dronus.

2023-ųjų rugsėjį Vladimiras Putinas keliavo į Nižegorodsko sritį, tariamai palaikyti vietinį gubernatorių rinkimuose. Tačiau vienu iš pagrindinių jo kelionės motyvų buvo moterų vienuolynas Divejevo kaime, kuriame pamėgęs lankytis ne tik jis pats, bet ir taip vadinamoji „Divejevo brolija“ – aukšto rango Rusijos politikų „klubas“. Tuomet V. Putinas apsilankė Divejevo vienuolyne ir dovanų įteikė XVI a. Dievo Motinos ikoną, mainais gavo Serfimo Sravoskio – vieno iš labiausiai gerbiamų rusų stačiati...

Kremlius penktadienį pareiškė, kad taikos sutarties projektas, kurį 2022 metais parengė Maskvos ir Kyjivo delegacijos, galėtų tapti atspirties tašku būsimoms deryboms dėl jau trečius metus besitęsiančio plataus masto karo Ukrainoje užbaigimo.

Rusiją valdantis Vladimiras Putinas 2006-aisiais šokiravo aplinkinius, kuomet susitikimo Kremliuje su turistais metu pabučiavo mažametį į pilvą. Maskvos srities gyventojui Nikitai Konkinui jis pakėlė marškinėlius ir jį pabučiavo. Leidinys „Možem objesnit“ išsiaiškino, kokio likimo sulaukė visame pasaulyje išgarsėjęs vaikas.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planas“ Ukrainai – pirmiausia tiesiog sustabdyti karą, o kas toliau ir iš to – jau derybų su neaiškia pabaiga ir turiniu reikalas. Tačiau Ukraina greičiausiai turės atiduoti Rusijai Krymą ir Donbasą. Taip Eltos video laidoje „ELTA zoomas“ teigė buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose, vienas iš karščiausių jo šalininkų bei girdimiausių balsų jo rėmėjų tarpe – Sebastianas Gorka.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“. Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija. Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas eilinį sykį dėl šalies problemų apkaltino Vakarus ir pridėjo dar nuo savęs pseudoistorinių sąsajų. Jo teigimu, „geopolitiniai bloga linkintys oponentai“ siekia „užbaigti Rusijos griūtį“ ir tokiu būdu revanšuotis dėl Hitlerio ir Napoleono pralaimėjimų. Kalbėdamas susitikime su šalies Vidaus reikalų ministerijos darbuotojais Vladimiras Putinas nuklydo į sau būdingus istorinius pamokslus.

Vietnamas antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimą apsilankyti šioje šalyje, teigiama vyriausybės pranešime. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje ir turi nedaug sąjungininkų. Panašų kvietimą Rusijos vadovas priėmė spalį Kinijoje susitikęs su tuometiniu Vietnamo prezidentu Vo Van Thuongu, tuomet pranešė Hanojus.

Rusijos „politinis elitas“, kurį anonimiškai pakalbino „Meduza“, nesitiki kažkokių permainų naujos Vladimiro Putino kadencijos metu, bent jau iki to momento, kol kažkas paaiškės fronte Ukrainoje. Tiesa, nuomonės dėl to, kur Kremlius ruošiasi sustoti, nesutampa net ir tarp pačių jo atstovų: vieni kalba apie Charkivo okupaciją, kitiems gali ir Kyjivo nebūti gana.

Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasmerkė šio penktadienio išpuolį Pamaskvės koncertų salėje. Jų pokalbis įvyko sklindant informacijai, kad užpuolikai buvo Tadžikistano piliečiai. Rusijos žiniasklaida, įskaitant su saugumo tarnybomis susijusius „Telegram“ kanalus, ir vienas įstatymų leidėjas tvirtino, kad keturi įtariami užpuolikai yra tadžikai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė „užuojautą“ savo kolegai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl daug aukų pareikalavusio teroro akto Maskvos koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau nei 60 žmonių.

Rusija, pasinaudodama etnine įtampa Balkanuose, siekia sukelti naują karą Europoje, nes Serbija grasina smurtu prieš provakarietišką Kosovą, o separatistai grasina suskaldyti Bosniją, skelbiama naujame „The Wall Street Journal“ tyrime. „Kol visų akys nukreiptos į Ukrainą, Europoje bręsta dar vienas konfliktas. Praėjus trims dešimtmečiams po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, neseniai įvykę Serbijos ir Kosovo susidūrimai vėl įžiebia užsitęsusius etninius konfliktus.

Jeigu į aplinkines gyvenvietes tik buvo apribotas gyventojų patekimas, tai Kozinkos Belgorodo srityje faktiškai nebeliko. Bet ne dėl aktyvaus ukrainiečių puolimo, jie ten „spėjo užimti vieną gatvę“, anot autoritetingo vokiečių žurnalisto Juliano Ropckės. Kozinką nuo žemės paviršiaus, kaip anksčiau Ukrainos teritorijoje buvo su Marijinka, Bachmutu ar Mariupoliu, nušlavė Rusijos artilerija ir aviacija. Vokiečių žurnalistas taip pat paviešino ir beatodairiško rusų kaimo bombardavimo vaizdo įrašą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė rusų saugumo tarnyboms susekti Rusijos piliečius, kovojančius Ukrainos kariuomenėje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje V. Putinas pareiškė, kad tie rusai, kurie kovoja už Ukrainą, yra „išdavikai“ ir jiems nebus „jokio pasigailėjimo“. „Prašau, kaip visada buvo mūsų istorijoje, nepamiršti, kas jie tokie, įvardyti juos vardais ir pavardėmis.

Apie pusė balsų už Vladimirą Putiną savaitgalį vykusiuose Rusijos prezidento vadinamuosiuose rinkimuose buvo falsifikuoti, rodo „Novoja Gazeta Europe“ skaičiavimai. Leidinys, naudodamasis matematiko Sergejaus Špilkino metodu, apskaičiavo netikrų balsų dalį praėjusiuose rinkimuose. Sako, kad maždaug pusė balsų už Putiną buvo falsifikuoti Neskaičiuojant elektroninio balsavimo duomenų, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V. Putiną.

Savaitgalį įvykę vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, sako stebėsenos grupė „Golos“, rašo  „Sky news“. Anot stebėtojų, tokių suklastotų rinkimų dar nėra buvę. Stebėtojai: tokių korumpuotų rinkimų Rusijoje dar nėra buvę Grupė pabrėžia, kad rezultatai yra neteisėti, nes kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai negaliojo jokios politines teises ir laisves užtikrinančios normos.

Rusijos piliečiai savaitgalį visame pasaulyje dalyvavo parodomuosiuose Kremliaus rinkimuose, kuriuose pergalė iš anksto buvo garantuota šalį nuo 1999-ųjų gruodžio 31-osios valdančiam Vladimirui Putinui. Užsienio šalyse, nepaisant atviros Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes ir karą Ukrainoje, netrūksta balsuojančių už Rusijos diktatorių. Prie Rusijos ambasados Londone stovėjusi rusė, paklausta, už ką balsuos rinkimuose, atsakė, kad už V. Putiną.

Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino idėja sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijoje yra aiškus ženklas, jog Maskva planuoja eskaluoti karą. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | „Raktas į mūsų pranašumą“: Oleksandras Syrskis įvardijo Ukrainos pajėgų prioritetą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad rinkimų, kuriuose nebuvo nė vieno realaus opozicijos kandidato, rezultatai rodo rusų „pasitikėjimą ir viltį“ juo. Netrukus po to, kai Rusijoje užsidarė paskutinės apylinkės, pirmieji rezultatai parodė tai, ko visi ir tikėjosi: V. Putinas dar bent šešeriems metams pratęs savo beveik ketvirtį amžiaus trunkantį valdymą. Rusijos centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, suskaičiavus balsalapius apie 80 proc.

Buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus lyderiui nebuvo tikros konkurencijos. „Sveikinu Vladimirą Putiną su nuostabia pergale rinkimuose“, – programėlėje „Telegram“ džiaugėsi D. Medvedevas, o Rusijos valstybinė televizija gyrė „kolosalią žmonių paramą prezidentui“ ir „neįtikėtiną šalies konsolidaciją“ už jos lyderio.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų laimėti prezidento rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų, sekmadienį parodė valstybės vykdomos rinkėjų apklausos po balsavimo, kuriame nebuvo tikrų opozicijos kandidatų. Vyriausybės vadovaujamos apklausų tarnybos VTsIOM atlikta apklausa parodė, kad 71 metų Rusijos lyderis laimėjo rinkimus, taip pat vykstančius okupuotuose Ukrainos regionuose, po to, kai balsadėžės 17 val. buvo uždarytos labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.

Rusų savanoriai iš Sibiro bataliono, kovojančio prieš Vladimiro Putino režimą Rusijoje, „Telegrame“ pranešė, kad ankstyvą sekmadienio rytą jie įžengė į Gorkovskio kaimą Rusijos Belgorodo srityje ir užėmė administracinį pastatą. „Rusijos išsilaisvinimo pajėgų daliniai kartu su Čečėnijos Ičkerijos Respublikos savanoriais įžengė į Rusijos Federacijos Gorkovskio gyvenvietę ir užėmė vietos administracijos pastatą“, – rašoma pranešime.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos teritorinių ambicijų nenumalšins nei Ukraina, nei Baltijos šalys su Lenkija, todėl pasyviai stebėdama kraujo liejimą pašonėje, Europa neišvengs platesnio karo. Taip jis kalbėjo trečiadienį atidarydamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumą, Prancūzijos sostinėje subūrusį politikos ir karinius lyderius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

Rusijoje jau pradėta ruoštis koncertui, skirtam Vladimiro Putino „pergalei“ prezidento rinkimuose paminėti. Apie tai skelbia leidinys „Novaja Gazeta Europe“, rašo UNIAN.

Trečiadienį savo „istorijos“ žinias mėgstantis demonstruoti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Belgija, kaip nepriklausoma valstybė, žemėlapyje pirmą kartą pasirodė dėl „Rusijos ir jos išreikštos pozicijos“, pranešė „Politico“. Šį klaidingą teiginį Putinas išsakė atsakydamas į belgo užduotą klausimą jaunimo festivalyje, vykusiame netoli Sočio. 1830 m. Belgija siekdama nepriklausomybės, paskelbė revoliuciją prieš Olandų Karalystę.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis liapsusas praėjusią savaitę privertė visus aikčioti. Tačiau tai, ką visi iš pradžių vadino klaida dabar tampa puikiu strateginiu ėjimu, į kurį dėmesį atkreipė ir Vladimiras Putinas, rašoma „The Hill“. Vasario 27 d., po susitikimo su 20 Europos šalių vadovų ir kitų aukšto lygio politikų Paryžiuje, E. Macronas spaudos konferencijoje pradėjo atvirai polemizuoti Europos šalių kariuomenių dislokavimo Ukrainoje klausimu.