pučas

Europos Sąjunga šeštadienį pareiškė, kad nepripažins Nigerio pučistų, kurie šią savaitę užėmė valdžią, ir kad ji nutraukia bendradarbiavimą saugumo srityje su džihadistų nuniokota šalimi.

Europos Sąjunga penktadienį pagrasino nutraukti pagalbą Nigeriui, kur per karinį perversmą buvo nušalintas demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Bazoumas. „Bet koks konstitucinės tvarkos žlugimas turės pasekmių ES ir Nigerio bendradarbiavimui, įskaitant skubų visos biudžetinės paramos sustabdymą“, – sakoma 27 valstybių bloko pareiškime.

Malio prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita ir premjeras Boubou Cisse yra patekę į maištaujančių karių rankas, antradienį patvirtino vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas. "Premjeras ir prezidentas maištaujančių karių buvo išvežti šarvuotomis mašinomis į Katį", - sakė B. Cisse ryšių direktorius Boubou Doucoure, turėdamas galvoje miestą netoli sostinės Bamako, kuriame esančioje karinėje bazėje anksčiau antradienį prasidėjo karių maištas.

Dvidešimt devyni Turkijos policijos pareigūnai stojo prieš teismą antradienį už tai, kad nevykdė savo pareigos ginti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) per žlugusį liepos mėnesio perversmą. Teismas vyksta vyriausybei pradėjus masinę susidorojimų su įtariamais pučistais kampaniją. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, suimtas 41 tūkst. žmonių, ir jų teisminis procesas turėtų būti didžiausias per visą šalies istoriją.

Graikijos teismas ketvirtadienį atmetė Turkijos prašymą išduoti paskutinius du iš aštuonių turkų karininkų, atskridusių sraigtasparniu į Graikiją po liepą buvusio karinio pučo, pranešė jų advokatas. Ši teismo nutartis jau trečia byloje, kurią nagrinėjantis remiantis teismas sutiko Turkijai išduoti tik tris iš aštuonių sraigtasparnio įgulos narių. Naujasis sprendimas dar padidino įtampą tarp šių dviejų NATO sąjungininkių, jau seniai nesutariančių dėl sienų Egėjo jūroje.

Vienas KGB majoras 1991-ųjų rugpjūtį atostogavo Rusijos kaime, kai prabudęs rytą išgirdo radijo pranešimą apie nepaprastąją padėtį. Tame pranešime buvo dar kai kas: slapta kodinė frazė žvalgybos karininkams, kuria jie buvo kviečiami nedelsiant grįžti į tarnybą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paragino Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas „rūpintis savais reikalais“, kai Vakarų šalys išreiškė susirūpinimą dėl besiplečiančio susidorojimo su įtariamais nepavykusio perversmo dalyviais ir šalininkais. „Kai kurie žmonės duoda mums patarimų. Jie sako esantys susirūpinę. Rūpinkitės savais reikalais! Žiūrėkite savo pačių darbų“, – R.T.Erdoganas pareiškė kalbėdamas prezidentūroje.

Turkija trečiadienį paskelbė pašalinsianti 149 generolus ir nurodysianti uždaryti dešimtis žiniasklaidos kanalų, prieštaringai vertinamiems valymams po sužlugdyto perversmo žengiant į naują etapą. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atlaikęs didžiausią grėsmę jau 13 metų besitęsiančiam jo valdymui šalyje, kai jo šalininkai metė iššūkį pučininkams gatvėse, kaltino dėl liepos 15-osios perversmo Jungtinėse Valstijose gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną.

Turkija pervardins vieną tiltą per Bosforo sąsiaurį Stambule sužlugdyto liepos 15-osios perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą aukų garbei, pirmadienį paskelbė premjeras. 1973 metais atidarytas tiltas, iki šiol vadintas tiesiog Bosforo tiltu, taps Liepos 15-osios Kankinių tiltu, premjeras Binali Yildirimas sakė žurnalistams po vėlai vakare pasibaigusio kabineto posėdžio.

Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti į tam tikrus regionus pietryčių Turkijoje, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ankarą ir Stambulą.

Turkijos armija antradienį pareiškė, kad didžioji dauguma jos narių niekaip nėra susiję su nesėkmingu penktadienio bandymu įvykdyti perversmą. „Didžioji dauguma mūsų narių, kurie myli savo liaudį, valstybę ir vėliavą, absoliučiai neturi nieko bendra“ su šiuo perversmu, kurį „bandė įvykdyti išdavikai“, sakoma Turkijos ginkluotųjų pajėgų pareiškime.

Rusijoje be didelių ceremonijų minima prieš 20 metų vykusi konstitucinė krizė, per kurią tankai Maskvoje šaudė į parlamento pastate įsitvirtinusius griežtosios linijos komunistus, o tie susirėmimai nukreipė šalį tolyn nuo sovietinio kurso.

Mirė pirmasis posovietinės Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, lietuviams labiau žinomas kaip generolas, pasirašęs sovietų karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus. Žinomo karininko biografija prieštaringa. Jis išvedė sovietų karius iš Rytų Europos, 1993 metais jo įsakymu tankai šaudė į Rusijos parlamento pastatą, o po metų jis inicijavo nesėkmingą Grozno šturmą. Generolas ne kartą buvo kaltinamas, kad sugriovė Rusijos kariuomenę ir nepasiruošė Pirmajam Čečėnijos karui.

Malio sostinėje Bamake „po jame vykusių riaušių ir plėšikavimų dabar palyginti ramu“. Tai penktadienį žurnalistams pranešė diplomatiniai šaltiniai šioje Afrikos šalyje. Pasak jų, „plėšikavo ne tik perversmą įvykdę kariškiai, bet ir kriminaliniai elementai, nusprendę pasinaudoti sudėtinga situacija“. „Šiuo metu Bamake padėtis apskritai rami, gatvėmis važinėja mašinos su kariškiais“, – teigė šaltiniai.

Miesto valdančioji dauguma priešakyje su meru socdemu ir dviem vicemerais – Darbo partijos nariu ir liberalsąjūdininku – valdžioje, manoma, ilgai neišsilaikys. Kad miesto Taryboje bręsta perversmas, jau kalbama atvirai. Tiesa, mero Povilo Vadopolo vadovaujamos valdančiosios daugumos oponentai dar nenori atskleisti visų kortų ir tikslios Panevėžio valdžios griūties datos neišduoda, naujai formuosimos daugumos sudėties neatskleidžia.

Beveik du trečdaliai Tailando vyriausybės narių yra milijonieriai, trečiadienį paskelbė valstybinė antikorupcijos komisija, kuria remiasi agentūra AP. Premjerės Yingluck Shinawatra vadovaujamai vyriausybei priklauso 36 nariai. Ministrė pirmininkė turtingiausių vyriausybės narių sąraše užima antrąją vietą, nors ji yra turtingiausio Tailando žmogaus sesuo. Jos turtas vertinamas 13 mln. eurų.

Prieš 20 metų Rytų Europoje vyko didžiuliai geopolitiniai pokyčiai: 1991 m. galutinai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Šios griūties (paskutinio jos etapo) pradžią galima susieti su tragiškais Sausio 13-osios įvykiais Vilniuje, o sovietinės imperijos subyrėjimo apoteoze tapo rugpjūčio mėnesio pučas Maskvoje. Šiandien verta pasižiūrėti į dvidešimties metų senumo įvykius ir per tą laikotarpį nueitą kelią iš istorinės perspektyvos.

Sekmadienį Seime, minint Lietuvos nepriklausomybės gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 20-ąsias metines, bus atidaromos šiai sukakčiai ir 1991-ųjų rugpjūčio pučo žlugimo Maskvoje metinėms skirtos parodos. Ekspozicijose „Lietuvos laisvės gynimas 1991 m. rugpjūtį“ ir „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“ bus eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, asmeninių fotografų archyvų.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Rusijos demokratinė ateitis rūpėjo ir rūpi visiems laisvę mylintiems Lietuvos žmonėms, teigia Lietuvos Vyriausybės vadovas atvirame laiške Rusijos Federacijos demokratinėms jėgoms ir linki, kad 1991 m. rugpjūtį apginti idealai neblėstų. Atvirą laišką Rusijos demokratinėms jėgoms Premjeras Andrius Kubilius parašė Rusijai šiomis dienomis minint 20-ąsias Sovietų Sąjungos komunistų radikalų pučo prieš pertvarkos lyderį Michailą Gorbačiovą metines.

„Net ir prieš 1991-ųjų sausio įvykius aš niekada neabejojau, kad SSRS vis tiek įvyks kažkas panašaus į pučą. Tokio mastelio imperija, tuomet jau ištikta visiško bankroto, negalėjo ramiai sugriūti“,– „Respublikai“ sakė signataras Egidijus Bičkauskas, prieš 20 metų per rugpjūčio pučą dirbęs Lietuvos Vyriausybės atstovu Maskvoje.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

Šiemet, rugpjūčio 19-ąją, minimos 20-osios Rusijos pučo metinės. Tris dienas trukęs 1991 metų perversmas prieš tuometinį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą buvo tragedija, turėjusi pražūtingų pasekmių šaliai ir žmonėms. Po perversmo subyrėjo Sovietų Sąjunga ir pasikeitė daugumos jame dalyvavusių Rusijos valdžios lyderių likimai. Taigi, kas atsitiko svarbiausiems rugpjūčio perversmo dalyviams? Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungos prezidentas. 1991m. gruodžio 25 dieną atsistatydino.

Po to, kai oficialusis Vilnius oficialiajam Minskui perdavė teisėsaugą dominančią informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ lyderio A.Beliackio finansinius reikalus Lietuvos bankuose, šis asmuo buvo suimtas, o mūsų šalyje prasidėjo emocijų karas. Kalant prie kryžiaus teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, jau pasidarbavo virtinė Lietuvos politikų, radusių puikią progą savireklamai, nors tikrųjų konflikto priežasčių niekas net neketina aiškintis.

Turkijos Stambulo mieste pirmadienį prasidėjo procesas prieš 28 kariškius, kaltinamus pučo rengimu. Tarp kaltinamųjų yra buvęs karo akademijos vadovas Bilgin Balanli, kuris šiais metais turėjo perimti vadovavimą karinėms oro pajėgoms, praneša agentūra AFP. Procesą jis pavadino „bailiu sąmokslu“ prieš armiją. Pirmininkaujantis teisėjas buvo priverstas trumpam nutraukti posėdį, nes susirinkusieji pradėjo ploti B. Balanliui.

Šiandien sukanka 19 metų nuo 1991-ųjų komunistinio rugpjūčio pučo Maskvoje. Per tą laiką Lietuvoje ir Rusijoje užaugo karta, kuri apie šį dramatišką įvykį žino tik iš vadovėlių. Jeigu apskritai žino. Prisiminti šią datą būtina jau vien todėl, kad galima įvertinti ne tiktai savo pačių, bet ir kitų SSRS jungą kentusių tautų nueitą kelią, darkart apžvelgti ir santykius su Rusija.