pso

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius primena, kad nuo 2002 m. kasmet gegužės 10-ąją yra minima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuojama Judėjimo sveikatos labui diena. Valstybės narės yra raginamos kuo įvairesniais renginiais ir akcijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu lygmeniu. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) jau pasiekė epideminį lygį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, silpnaprotyste sergančių asmenų skaičius iki 2030 metų beveik padvigubės. 2030-aisiais šia liga greičiausiai sirgs beveik 66 mln. žmonių, teigiama trečiadienį Ženevoje paskelbtoje ataskaitoje, praneša agentūra AFP. Gali būti, kad dar po 20 metų silpnaprotyste sirgs tris kartus daugiau žmonių nei šiandien. Šiuo metu ši liga visame pasaulyje diagnozuota 35,6 mln. žmonių.

Nors PSO ir įtraukė meilę į ligų sąrašą, tačiau mes kažkodėl vis tiek trokštame sirgti šia liga, o mokslininkai nesiliauja tyrinėję tą visais atžvilgiais nuostabų jausmą ir pateikia vis naujų sensacijų. Įsimylėjimo jausmas ne tik mažina kraujospūdį, lengvina depresijos simptomus, įtakoja greitesnį žaizdų gijimą, saugo nuo peršalimo, gali veikti kaip savotiškas analgetikas ir net priverčia tapti protingesniais. Įsimylėti  tarsi išlošti loterijoje arba.

Vis dažiau tenka prabilti apie žiaurų elgesį – patyčias. Tačiau nors į viešumą ir patenka istorijos apie patyčių aukas, susidomėjimas tokiomis istorijomis dažniausiais būna laikinas. Deja, dar nesuvokiamas ir tikrasis problemos mastas, priežastys bei pasekmės. Visuomenė – nežino? Jaunuoliai iki šiol mano, kad patyčios – natūralus procesas, kuris tiesiog neatsiejamas nuo šiuolaikinio moksleivio. Nuo tokio požiūrio itin kenčia pažeidžiamiausia visuomenės dalis – vaikai ir paaugliai.

Spalio 16-ąją nuo 1979 metų minima Pasaulinė maisto diena. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie pasaulio maisto problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša yra didėjančio mirtingumo priežastis. Šiuo metu pasaulyje dėl nepakankamos mitybos silpsta apie 1,3 milijardo žmonių.

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) informuoja, jog Europoje vis labiau plinta medikamentams atsparios tuberkuliozės virusas. PSO teigia parengusi planą, kurio pagalba turėtų būti išgelbėta apie 120 000 žmonių gyvybių bei sutaupyta bent 12 milijardų JAV dolerių. Kaip praneša internetinis portalas Bloomberg.com, PSO išplatintame pareiškime yra itin susirūpinta naujos tuberkuliozės bangos mastais. Europoje sergamumas šia liga vos per metus (nuo 2008 iki 2009) išaugo net tris kartus.

Kovo 24 dieną Vilniuje miestiečius džiugino spalvinga pavasarinė šventė, skambėjo garsių atlikėjų dainos, pagrindinę miesto gatvę užpildė spalvinga vaikų ir jaunimo eisena. Taip buvo paminėta Tarptutinė tuberkuliozės diena dar kitaip vadinama “Baltosios ramunės diena". Šventę organizavo labdaros ir paramos fondas “Saulės smiltys". Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimu kovo 24 diena paskelbta Tarptautine tuberkuliozės diena.

Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, kuri skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Tuberkuliozė yra viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurią sukelia oro lašeliniu būdu plintanti tuberkuliozės mikobakterija. Užkrėsti tuberkulioze gali sergantysis aktyviąja atvira plaučių tuberkulioze, kai čiaudima, kosima bei kvėpuojama.

Rusijoje rūko beveik 40 proc. suaugusiųjų arba 44 mln. žmonių, parodė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas.Tyrimo rezultatus cituoja agentūra „RIA Novosti“. Pateiktais duomenimis, Rusijoje rūko daugiau kaip 60 proc. visų vyrų ir beveik 22 proc. moterų. Nuo rūkymo sukeltų padarinių Rusijoje kasmet miršta nuo 350 iki 500 tūkst. žmonių. Tai yra maždaug 17 proc. visų mirties atvejų.

Laimingiausiųjų pasaulio šalių sąrašuose Lietuvos nepamatysime. Tačiau tarp palankiausių gyvenimui puikuojasi ne stulbinančiais ekonominiais pasiekimais spindinčios valstybės. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Dainius Pūras tikina, kad ne finansinė gerovė užtikrina visuomeninę laimę. Rekordinis savižudybių skaičius, alkoholizmas bei smurtas, pasak akademiko, gimsta iš netolerancijos aplinkiniams, asmeninio bei visuomeninio vangumo ir nenoro atsigręžti į save.