psdf

Seime pritrūkus balsų antradienio vakarą nepavyko patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.  Už balsavo 61  Seimo narys, prieš – du, o susilaikiusių nebuvo.  Sprendimui patvirtinti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Dėl projekto vėliau bus balsuojama dar kartą.

Toliau netylant aistroms dėl kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) projekto susivienijusios pacientų ir medikų asociacijos pirmadienį pateikė oficialų kreipimąsi į pagrindines valstybines institucijas ragindami stabdyti dabartinio Seime stumiamo projekto variantą.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Jau vos įregistravus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžeto įstatymo projektą netilo kalbos ir pasipiktinimas dėl numatytos į rezervą pervesti jo sumos. Medikai piktindamiesi svarstė, kokia gi didelė krizė laukia, kad turime tiek kaupti rezervui, užuot tuos pinigus panaudojus medikų algoms kelti ir pacientams teikiamoms paslaugoms gerinti.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė 2020-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti.   Parlamentarams užkliuvo labai didelis fondo rezervas – planuojama, kad jis didės 200 mln. eurų ir metų pabaigose sieks apie 600 mln. eurų, arba 26 proc. fondo pajamų. Už tai, kad projektas grįžtų į Vyriausybę, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – du, o  susilaikė trys.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Pasibaigus gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimui, jis dar visą mėnesį turi teisę gauti apmokamas paslaugas, skelbia Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Tiesa, su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos asmuo susimokės PSD įmoką ar kitu būdu įgys apdraustojo statusą. Gyventojai skundžiasi, kad dalis gydymo įstaigų nenori nemokamai teikti paslaugų pacientams, turintiems teisę į PSD fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas per papildomą mėnesį.

Daugelis lietuvių jau žino, kad ruošiantis atostogoms Europos šalyse į kelionės lagaminą verta įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau neretai užsienyje pasisvečiavę kraštiečiai atskuba tiesiai į teritorines ligonių kasas ir reikalauja apmokėti jų sąskaitas už tokias paslaugas, kurios nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti.

Nuo sausio pagalbinio apvaisinimo procedūros taps kompensuojamos, o kaip pasirengta įstatymo įgyvendinimui, taipogi ir tikrosios paslaugų kainos, paaiškės procesui pajudėjus į priekį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Dėl to, ar užtenka reglamentavimo, mes pamatysime, kai pradės ta tvarka galioti. Ir paslaugos kainą dar sudėtinga įvertinti, kiek iš tikrųjų ta paslauga kainuoja.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimas patvirtino 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kurį sudaro 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų. Toks augimas rodo, kad situacija mūsų šalies sveikatos priežiūros sektoriuje gerėja, pacientams bus galima suteikti daugiau reikalingų gydymo paslaugų, o už jas su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma didesnėmis kainomis.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.

Seimas patvirtino 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą - jis kaip ir ankstesniais metais yra subalansuotas. Biudžeto dydis yra 1,381 mlrd. eurų, arba beveik 7 proc. daugiau nei šiemet. Už PSDF biudžetą balsavo 66 Seimo nariai, o susilaikė 22 parlamentarai. Kitais metais daugiau lėšų ketinama skirti sveikatos priežiūrai, reabilitacijai bei sanatoriniam gydymui. 2015 metais PSDF biudžeto pajamos turėtų sudaryti 4,1 proc.

Naujos sveikatos priežiūros paslaugos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, jeigu atitiks objektyvius, iš anksto žinomus, nediskriminacinius kriterijus. Tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui posėdyje pritarė Vyriausybė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų skirti 145,3 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų sk...

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Seimas patvirtino 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Jį vėlų antradienio vakarą palaikė 69, prieš buvo 9, susilaikė 8 parlamentarai. Skaičiuojama, kad PSDF išlaidos ir pajamos sieks po 3,986 mlrd. litų. Tai 181 mln. litų mažiau nei pernai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti piliečių informuotumą, parengė ir patalpino interneto svetainėje www.sam.lt gydymo paslaugų įkainių sąvadą. Jame pateikiami duomenys ne tik apie tai, kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, bet ir jų bazinės kainos. Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų sąrašai ir bazinės kainos tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Seime įsisiūbuojant Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto svarstymui, maždaug 50 tūkstančių Lietuvos šeimų sustiprėjo viltis sulaukti gandrų ir pagaliau sūpuoti savo kūdikį. Dar daugiau. Pavyko išjudinti ir apmokėjimo už brangiai kainuojančias procedūras klausimą. Po gegužės viduryje vykusio  įstatymų projektų svarstymo Seimo Sveikatos komitete parlamentarė Agnė Zuokienė džiaugėsi, jog  pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėtų valstybė.

Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT) pradėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) finansų tyrimą ir pareigūnų veiksmus vertins pagal Baudžiamąjį kodeksą. Paaiškėjus faktams, kad VLK sunkmečiu kaupė sutaupytas lėšas, o jų nepaskirstė, STT pradėjo tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, panaudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšas. Ar VLK direktorius Algis Sasnauskas nepadarė tarnybinio nusižengimo, tyrė Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai pavaldi ligonių kasa.

Kai opozicinės partijos siūlė atstatyti pensijas į buvusį lygį, valdantieji šnypštė, kad tai populizmas, pigus reitingų auginimo triukas, nes pinigų NĖRA. Dar isteriškai vadino opoziciją valstybės griovėjais, tautos priešais ir tikino – atstatysim, tik parodykite, kur tų litų paimti. Pensijų atstatymui nuo 2011 metų reikėjo 680 mln. litų ir mes, opozicijos atstovai, baksnojome pirštu net į kelias įšaldytų pinigų saugyklas.

Įstatymų spragomis pasinaudoję apsukruoliai tuština Privalojomo sveikatos draudimo fondą. Sukčių fantazijai ir išradingumui nėra nei sienų, nei ribų - savo veiklai jie aptiko naują nišą.