protestas

Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims, o policija jau sutelkusi pajėgas, siekiant užtikrinti žmonių saugumą. Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į vilniečius, prašydamas supratingumo svečiams. „Jau iš ryto važiuojant dviračiu į darbą jaučiasi, kad Vilnius šiandien kiek kitoks. Daugiau žmonių, kurie čia senokai nebuvo ir kurie smalsiai dairosi.

Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdis rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Penktadienio rytą Katedros aikštėje jau stovi scena, matyti ir besirenkantys mitinguotojai. Jie – nešini vėliavomis, prašo nusifotografuoti su policijos pareigūnais. Penktadienio rytą Šeimų maršo organizuojamo mitingo dalyviai pasitiko Katedros aikštėje. Šiandien priešpiet čia vyks mitingas prieš valdžios sprendimus valdant pandemiją. Jau apie 8 val.

Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Renginyje, organizatorių teigimu, turėtų dalyvauti nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. žmonių.  Vilniaus miesto savivaldybė leidimą renginiui davė nuo 10.30 iki 16 valandos.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį leido Šeimų sąjūdžiui organizuoti mitingą rugsėjo 10-ąją prie Vilniaus arkikatedros, o prie Seimo toks susibūrimas buvo uždraustas. Tačiau panašu, kad galimoms demonstracijoms ruošiamasi ir prie Seimo – parlamentaras Arvydas Nekrošius pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota prie Seimo stovinti technika. „Panašu, kad rytdienai ruošiamasi iš peties. Tokių aparatų dar neteko matyti.  Liūdna, kad Seimas tampa vis uždaresnis nuo visuomenės.

Dėl rugpjūčio 10 dieną vykusių riaušių prie Seimo teisėsauga trečiadienį sulaikė Antaną Kandrotą-Celofaną ir Andrių Lobovą. Vyrai įtariami ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir jų provokavimu. Minėto protesto organizatorė pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė įsitikinusi, kad policija juos sulaikė nepagrįstai, tačiau patvirtina, kad vieną iš jų, mitingo metu, teko pačiai įspėti.  Abu sulaikyti vyrai – teisiamųjų suole dėl nusikalstamų veikų sėdėję ne kartą.

Žemesnės instancijos teismas pagrįstai nusprendė nestabdyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti penktadienį organizuoti mitingo prie Seimo. Tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). „Sprendimo galiojimas nestabdomas“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Į LVAT su atskiruoju skundu kreipėsi Lietuvos šeimų gynimo sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Penktadienį Vilniuje Katedros aikštėje vyks Šeimų sąjūdžio mitingas. Leidimas išduotas rinktis 10 tūkst. žmonių. Prieš mitingą Lietuvos liberalus jaunimas rengia antiprotestą, kurio tikslas išreikšti palaikymą demokratijai ir teisės viršenybei. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, atvyko parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius ir Matas Maldeikis, pasikalbėti su akcijos rengėjais išėjo ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Vilniaus valdžia leido penktadienį protestą prieš valdžią surengti Katedros pašonėje, bet savivaldybė jau gauna pranešimus, kad kažkas ketina rinktis ir prie Seimo. „Šeimų sąjūdžio“ atstovai tikina, kad prie parlamento rinktųsi tik gavę teismo leidimą, bet policija dėl viso pikto nusprendė Seimą aptverti ir ruošiasi visiems scenarijams.   Nors kompromisas su miesto valdžia pasiektas, kritikos savivaldybei pažėrė Gitanas Nausėda.

Lietuvos šeimų sąjūdžio planuotas mitingas rugsėjo 10 dieną įvyks – tokį sprendimą priėmė Vilniaus savivaldybė. Tiesa, leidimas išduotas tik iš antro karto – protesto organizatoriams pateikus dar vieną prašymą, pakeičiant lokaciją, renginio laiką ir atsisakant planuotos eisenos. Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius tikina, kad dėl mitingo likimo viskas bus aišku tik ketvirtadienį, kai teismas priims galutinį sprendimą dėl protesto prie Seimo.

„Šaltis yra žudikas“, „Laisvės“ – šiais užrašais ant savadarbių kartono plakatų Rūdninkų poligone apgyvendinti migrantai pirmadienį reikalavo būti paleisti. Tačiau ne tik vėstantis rugsėjo oras, su kuriuo dauguma užsieniečių nėra susidūrę, kelia neramumus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai nurodo, kad Lietuva aštrina situaciją neteikdama informacijos žmonėms apie jų teisinį statusą, tolesnius žingsnius bei nereaguodama į kylančias įtampas stovyklos viduje.

Vilniaus valdžią keiksnojantis ir leidimo protestui prie Seimo netekęs „Šeimų sąjūdžio“ lyderis bando dar vieną taktiką – prašo leisti sukviesti žmones bent jau į Katedros aikštę. „Žmonės, jie vis tiek važiuos, ir siekiant išvengti nesusipratimo ir nepastatyti žmones į tokią padėtį, kad tai gali būti nesankcionuotas ir panašiai, siekiant Vilniuje išvengti chaoso, mes ėmėmės tokių priemonių. Siūlome atsarginį variantą“, – sako „Šeimų sajūdžio“ vadovas Raimondas Grinevičius.

Afganistaną kontroliuojantis Talibanas antradienį šūviais į orą vaikė minias, susirinkusias sostinėje į protestą prieš Pakistaną. Tai buvo naujausias protestas nuo šio griežtosios linijos islamistų judėjimo sugrįžimo į valdžią praėjusį mėnesį. Talibanas dar nepaskelbė vyriausybės, bet afganistaniečiai, bijantys, kad pasikartos brutalus judėjimo 1996–2001 metų valdymas, rengia nedideles pavienes demonstracijas miestuose, įskaitant sostinę Kabulą, Heratą ir Mazari Šarifą.

Pirmadienį teismas pranešė nestabdantis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neišduoti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamam mitingui prie Seimo rugsėjo 10 dieną. Asociacijos atstovai nepasiduoda – teigia teikiantys prašymus dėl alternatyvių mitingų ta pačia data. Kalbama ir apie tarptautinę konferenciją, į kurią norima pakviesti ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, ir Lygių galimybių kontrolierę Birutę Sabatauskaitę.

Teismas nusprendė nestabdyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti penktadienį organizuoti mitingo prie Seimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, jog atsisakė stabdyti sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakoma suderinti mitingą prie Seimo, galiojimą iki ši byla bus baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

Tūkstančiai aktyvistų per šeštadienio protestą Berlyne reikalavo įtraukesnės ir progresyvesnės visuomenės, pranešė vokiečių naujienų agentūra DPA. Daugiau kaip 350 organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Fridays for Future“, moterų teisių ir paramos pabėgėliams grupės, ragino dalyvauti demonstracijoje Vokietijos sostinėje, surengtoje likus trims savaitėms iki šalies rinkimų rugsėjo 26-ąją.

Skandalingai pagarsėjusi mokytoja, riaušėmis pasibaigusio mitingo prie Seimo organizatorė Astra Astrauskaitė penktadienį vykdė naują akciją – „Išmesk televizorių prie LRT“. Moteris atvyko prie LRT pastato, į netoliese esančią šiukšlių dėžę išmetė savo „LG“ televizorių ir nesėkmingai bandė pasikalbėti su LRT darbuotojais. Apie tai, kad planuoja vykdyti naują akciją, penktadienį moteris pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Šiandien 14:00 val.

Nors ir Vilniaus savivaldybė neišdavė leidimo 15 tūkstančių žmonių rugsėjo 10 dieną protestuoti prie Seimo, organizatoriai mitingą planuoja ir toliau. Šeimų sąjūdis viešojoje erdvėje išplatino naują tikslą – ateinančią savaitę kviečia rinktis 50 tūkstančių Vyriausybe ir jos sprendimais nepatenkintų protesto dalyvių. Policija praneša, kad net keli tūkstančiai žmonių prie Seimo netilptų, todėl teisėtai rinktis siūlo kitoje vietoje.

Antradienį Vilniaus savivaldybė, įvertinusi Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl galimų smurto apraiškų mitingo metu ir kitų rekomendacijų, nusprendė atšaukti leidimą Šeimų sąjūdžio organizuojamam mitingui rugsėjo 10 dieną. Su šiais argumentais nesutikdami mitinguotojai protestą organizuoja toliau. Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, kitą savaitę prie Seimo tikimasi sulaukti per 50 tūkstančių protestuotojų.

Šeštadienį Kaune turėtų įvykti pirmosios šiame mieste LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriams pranešus, kad jos įvyks net ir nesulaukus palaikymo iš savivaldybės, bažnyčios atstovai nusprendė surengti atsakomąją akciją – viešai melstis ir parodyti, kad Lietuva – katalikiška šalis ir jai „nepriimtinas palaidas elgesys“. Šią akciją planuojama surengti vietoje, pro kurią planuoja žygiuoti „Kaunas Pride“ dalyviai.

Pastaraisiais metais protestų Lietuvoje tikrai netrūksta. Vieni protestuoja prie Seimo, kiti – prie Vyriausybės, treti – prie darboviečių durų. Rudens pirmomis dienomis grupė tautiečių skelbia  atsisakantys socialinio gyvenimo – neis į darbą, į parduotuves, išjungs internetą ar net neves vaikų į rugsėjo 1-osios šventę. Teigiama, kad šis „Tylos protestas“ – pasiruošimas Šeimų sąjūdžio organizuojamam rugsėjo 10 mitingui.

Vilniaus miesto savivaldybė su organizatoriais ir institucijų atstovais antradienį spręs, ar leisti rugsėjo 10-ąją Lietuvos šeimų sąjūdžio suplanuotą mitingą prie Seimo. Šio svarstymo išvakarėse Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo savivaldybę apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.

Latvijos policija Saeimos opozicijos deputatui Aldžiui Guobzemui skyrė 350 eurų baudą už rugpjūčio 4 dienos nesankcionuotą protesto akciją prieš „privalomą skiepijimą“, sužinojo naujienų agentūra BNS. Policijos atstovė Gita Gžibovska patvirtino, kad rugpjūčio 4 dienos piketo organizatoriui buvo skirta 350 eurų administracinė bauda.

Visi per rugpjūčio 10-osios riaušes prie Seimo sužaloti policininkai grįžo į tarnybą, tačiau pora Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų vis dar dirbti negali. „Visi yra grįžę į tarnybą. Traumos išsigydytos arba apsigydytos ir žmonės tarnauja“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jo teigimu, per riaušes buvo sužalota keliolika policininkų.

Rugsėjo 4 dieną Kaune turėtų įvykti pirmosios šiame mieste LGBTQ+ bendruomenės eitynės. Artėjant šiai datai viešojoje erdvėje plinta raginimai užkirsti kelią šioms eitynėms. Policija praneša, kad renka informaciją apie šių kvietimų platintojus ir organizatorius. Neapykantą skatinantys kvietimai klijuojami tiek Vilniuje, tiek Kaune ant stulpų. Jais dalinamasi ir socialinėje erdvėje. „Atvyk rugsėjo 4 dieną ir visi kartu parodykime, kad Kaunas – NE GAIDYNAS!“, – rašoma pranešime.

Tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą susirinko Rygos senamiestyje protestuoti prieš „privalomą skiepijimą“ nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, pranešė BNS žurnalistai. Apie 200 žmonių atėjo prie Laisvės paminklo, vedami politiko Ainaro Šleserio, kurio komanda paskelbė apie planus įkurti naują partiją „Pirmiausiai – Latvija“ (LPV). Miniai išaugus, demonstrantai nužygiavo prie Rygos pilies. Apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo susirinkę apie keli protestuotojų.

Dėl riaušių organizavimo prie Seimo teisėsaugos pareigūnai sulaikė dar tris asmenis ir trečiadienį jiems pateikė jiems įtarimus. „Dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama“, – rašoma prokuratūros pranešime. Anksčiau dėl riaušių prie Seimo buvo sulaikyti 26 asmenys, devynis teismas leido suimti. Policija atlieka ikiteisminį tyrimą ir dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Proteste prieš ribojimus neskiepytiems asmenims, kuris vėliau peraugo į riaušes, ant scenos sveikinimo kalbas sakė įvairūs žmonės – ir teisti asmenys dėl antivalstybinių veikų, ir Seimo nariai, europarlamentarai. Pastarieji teigia nepasidomėję, kad prastos reputacijos asmenys taip pat kalbės susirinkusiai miniai. Pasak jų, būtent prastos reputacijos asmenų kalbos galėjo išprovokuoti piktybiškus žmonių veiksmus.

Teisėsauga skelbia nustačius dar 36 asmenis, kurie dalyvavo riaušėse prie Seimo, per kurias buvo sužalota 18 policijos pareigūnų. „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistai ir kiti riaušėse prie Seimo dalyvavę protestuotojai pradėjo savo raganų medžioklę. Tiems, kas paviešins įtūžusią minią tramdžiusių pareigūnų pavardes, siūlo pinigų. Internete įvairiausi antivakseriai ir detektyvai dalijasi savo versijomis ir įrodinėja, esą riaušes išprovokavo pareigūnai.

Į Seimą – tik su galimybių pasu, bet ne patiems seimūnams. Pasišovusi įvesti lygybę ir liepti į darbą ateinantiems tautos išrinktiesiems rodyti galimybių pasą, parlamento vadovybė atsitraukė – suprato, kad neįleisti į darbą Seimo narių neturi teisės. Neįleisti tektų, nes dalis seimūnų nesiskiepiję, išvis neturi galimybių paso ir turėti neketina.

Protestais pagarsėjusi ir prieš keletą metų raudonais dažais sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą apipylusi pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė suorganizavo antradienį vykusį mitingą, kuris vėliau peraugo į riaušes. Dieną ant scenos mitingo dalyvius audrino tiek teisti asmenys, tiek politikai – pastarieji dieną po įvykių prie Seimo išplatino pranešimus, teigdami, kad jie nėra susiję su minios kurstymu.

Pastarosiomis dienomis didžiausią susidomėjimą kelia riaušių prie Seimo byla. Kodėl atliekami būtent tokie pareigūnų ir teisėjų veiksmai, kaip skiriami ar neskiriami suėmimai? Kad būtų lengviau suprasti riaušių bylos eigą, aptarsiu kelis esminius dalykus, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos šeimų sąjūdžio narė Vitolda Račkova buvo taip pat sulaikyta dėl riaušių prie Seimo ir ketvirtadienio vakarą paleista. Ji tikino, kad kaltinimai esą jai pareikšti neteisingai ir policijai nesurinkus informacijos, o taip neva siekiama užkirsti kelią rugsėjį planuojamam mitingui. „Mus suėmė, mus išvežė, mums surašė kaltinimus net nerinkdami jokios informacijos, jokios medžiagos, visiškai neturėdami, ką pateikti įrodymų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Račkova.

Seimo vadovybė suskato galvoti, kaip ateityje gintis nuo neadekvačių svečių parlamente. Tiksliau, tų, kuriems leidimus išrašo pavieniai Seimo nariai, bet kitiems jie atrodo kaip įsibrovėliai, trukdantys dirbti. Šitaip atsitiko riaušių dieną, kai į parlamentą sugužėjo apie 70 kaukių nedėvėjusių mitingo dalyvių. Jie filmavo ir šnekino Seimo narius, fotografavosi prisisegę žydų simbolius, taip lygindami skiepus su holokaustu. Šiuos žmones įleidę seimūnai ginasi, kad svečiai elgėsi kultūringai.

17 įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo byloje bus paleisti į laisvę, teismas atsisakė juos suimti. „Trylikai nepaskirta jokia kardomoji priemonė, keturiems skirta intensyvi priežiūra“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ketvirtadienį nagrinėjo prokurorų prašymus suimti 26 įtariamuosius dėl riaušių prie Seimo Vilniuje sukėlimo, leido suimti devynis iš jų. Penki įtariamieji suimti mėnesiui, du – po 14 parų ir dar du – po dešimt parų.

Dainininkas Juozas Liesis prakalbo apie antradienį vykusį ir į riaušes pavirtusį protestą prie Seimo. Vyras tikina nesuprantantis tokių veiksmų motyvų ir riaušininkus lygina su visuomenės paribiu.   Paklaustas, ką mano apie prieš porą dienų vykusius įvykius, dainininkas sako, jog protestuotojų veiksmai prasilenkia su jų žodžiais ir lygina antradienio įvykius su kitais Lietuvoje vykusiais protestais:  „Faina, kai žmonės diskutuoja, daro tai argumentuotai ir dialogo forma.

Dėl antradienį vykusių riaušių sostinėje ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į slaptą posėdį aptarti saugumo padėties šalyje. Aptartas ir kai kurių politikų indėlis į riaušių kurstymą. Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi komentavo, kad apkaltos tikimybė Seimo nariams, dalyvavusiems ir kursčiusiems riaušes, didėja.

Antradienį po Seimo posėdžio prie parlamento rūmų kilo riaušės, neišvengta ir sužeistųjų, tarp kurių ne tik dieną vykusio mitingo dalyviai, bet ir pareigūnai, žurnalistai. Dėl riaušių sulaikyti 26 asmenys, teismas leido suimti du asmenis, tačiau, kaip anksčiau teigė generalinis komisaras Renatas Požėla, sulaikytųjų skaičius dar gali išaugti. Šiame „Dienos pjūvyje“ klausiame, kas tie žmonės, stovėję už riaušių prie Seimo organizavimo ir kas atsakys už protestuotojų siautėjimą.

Prie Seimo antradienį ryte surengtas masinis protestas prieš ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso vakare peraugo į riaušes. Įniršę protesto dalyviai sužalojo 18 pareigūnų, keliems iš jų prireikė rimto gydymo. 26 piktybiškai nusiteikę protestuotojai sulaikyti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl riaušių, praneša policija.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė nepateisinamomis pavadino šią savaitę prie Seimo vykusias riaušes, tačiau atskyrė jas nuo tą pačią dieną vykusio mitingo. „Tai du dalykai, kurie yra iš principo skirtingi. Protesto akcijoje dalyvavo, įvairiais skaičiavimais, virš 4 tūkst. žmonių, jie protestavo taikiai, išsakė savo įsitikinimus ir pasibaigus tam laikui išsiskirstė ir išėjo“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Po antradienio neramumų prie Seimo, policijai sulaikius 26 įtariamuosius dėl  riaušių sukėlimo, prokuratūros buvo paprašyta visus šiuos asmenis suimti.  Prokuratūros atstovė Rita Stundienė portalui tv3.lt patvirtino, kad minėtus asmenis prašoma suimti nuo 1 mėnesio iki daugiausiai 3 mėnesių. „Šiandien bus sprendžiamas kardomųjų priemonių skyrimo klausimas. Visiems 26 sulaikytiems asmenis prokurorai prašys suėmimo“, – nurodė prokuratūros atstovė.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso. Protestas, prasidėjęs skambiais pasisakymais ir politikų sveikinimais, kartuvių iškėlimu, peraugo į riaušes. 18 policijos pareigūnų nukentėjo, 26 asmenys sulaikyti.

Pusė sulaikytųjų dėl riaušių prie Seimo yra bedarbiai, trečdalis – teisti, sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „10 yra su teistumu, ikiteisminiai tyrimai pakankamai įvairūs: sukčiavimas, smurtas artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam. Dalis nusikalstamų veikų įvykdytos ne Lietuvoje“, – lrt televizijos laidoje  trečiadienį sakė R. Požėla.

Šalia Seimo riaušes kėlė ne tik valdžia nepatenkinti gyventojai. Pagrindiniai vakare kilusių riaušių kurstytojai yra sėdėję kalėjimuose ir už automobilių vagystes, ir mokesčių grobstymus, net narkotikų prekybą. Kita dalis aktyvistų yra ilgamečiai ir pagarsėję Rusijos bei Putino šlovintojai, minimi Valstybės saugumo departamento ataskaitose.  „Duokit man valdžią 15 minučių ir aš 90 proc.

Vakarykštis 5 tūkst. antivakserių protestas prie Seimo baigėsi riaušėmis ir susirėmimais su policijos pareigūnais.  Protestuotojai į pareigūnus mėtė akmenis, betono gabalus, sprogdino pirotechnikos užtaisus, dužo policijos automobilių langai. Sužeista 18 pareigūnų – vienam akmuo suskaldė kojos kaulą, kitam sprogusi petarda suplėšė kojos audinius, trečią sprogimas kontūzijo.

Ką apie vakarykštį mitingą ir jame kilusias riaušes galvoja TV3 žinių kalbinti žmonės? Vieni kartuves, Holokausto simbolius ir smurtą smerkia, kiti gailisi neatvykę ir valdžiai sako – lauk. „Negana, kad mus puola iš Baltarusijos pusės, dar mes norim Lietuvą susprogdinti iš vidaus. Klaupiasi ant kelių, simuliuoja kažkokias maldas. Tai yra simuliacija. Čia yra kvailų žmonių draskymasis“, – sako Vilniaus gyventojas.

Antradienį įsiaudrinę protestuotojai suniokojo ne tik svetimą turtą, bet ir sužalojo policijos pareigūnus, mėtydami akmenis, naudodami sprogstamuosius užtaisus ar kitas priemones. Policija prašo visuomenės pagalbos, siekiant atpažinti nesantaiką kurstančius asmenis.

Parlamentarai, Darbo partijos frakcijos nariai Aidas Gedvilas ir Mindaugas Puidokas pranešė atsiribojantys nuo antradienį prie Seimo kilusių riaušių. Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, politikai teigia kvietę žmones taikiam protestui prieš planuojamus ir jau priimtus Vyriausybės sprendimus, susijusius su koronaviruso pandemijos valdymu.

Vilniaus apygardos prokuratūra ketina kreiptis į teismą dėl dalies įtariamųjų riaušių prie Seimo organizavimo suėmimo. Asmenys gali būti sulaikytais iki 48 val., o suimami ilgesniam laikui, tačiau suėmimo terminą nustato teismas, jis gali trukti iki 3 mėnesių. „Taip, dėl kažkiek žmonių suėmimo kreipsimės. Sprendžiama dar, atsižvelgiant į situaciją, asmenybes, bus įvertinta.

Po antradienį prie Seimo kilusių riaušių Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad atšaukia visus suderintus leidimus renginiams. Nuo šiol visi prašymai bus nagrinėjami iš naujo, konsultuojantis su policija ir kitomis institucijomis. Negana to, savivaldybė planuoja reikalauti iš protesto organizatorių susimokėti už miesto tvarkymą. Vilniaus miesto savivaldybė nutarė, kad visi išduoti leidimai susirinkimams yra atšaukiami, bus iš naujo peržiūrėti vertinant kontekstą po vakarykščių įvykių.