protestas

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienio vakarą susirinko Tel Avivo centre protestuoti prieš naujosios ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybės planus pertvarkyti teisinę sistemą ir susilpninti Aukščiausiąjį Teismą – šis žingsnis, pasak kritikų, sunaikins šalies demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą.

Brazilijos policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas, bandydama atremti šimtus kraštutinių dešiniųjų eksprezidento Jairo Bolsonaro šalininkų, kurie, praėjus savaitei po prezidento Luiso Inacio Lula da Silvos inauguracijos, įsiveržė į Kongreso teritoriją, liudijo AFP fotografas.

Talibano saugumo pajėgos šeštadienį vandens patranka vaikė demonstrantes, vakariniame Herato mieste protestavusias prieš draudimą moterims studijuoti universitetuose, pranešė liudininkai. Afganistano valdytojams antradienį uždraudus universitetams įsileisti moteris, didžiuosiuose šalies miestuose įvyko protestų. Nuo to laiko, kai Talibanas pernai užgrobė valdžią, protesto akcijos Afganistane tapo retu reiškiniu.

Vilniaus viešojo transporto vairuotojai po pustrečios savaitės nutraukė streiką. Sostinės gyventojai, nors ir išreiškė vairuotojams palaikymą, visgi žinią sutiko džiugiai – nebereikės ilgai laukti atvažiuojančių autobusų ir šalti stotelėse. Tiek „Vilniaus viešasis transportas“, tiek vairuotojų profsąjunga susitarimą vadina kompromisiniu. Nors streikavusiems vairuotojams už nedarbo dienas sumokėta nebus, jų gerovei įmonė per metus skirs apie milijoną eurų.

Socialiniuose tinkluose plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip viena protestuotoja taip intensyviai užsišnekėjo, kad net nepastebėjo, kaip jos rankose laikomas taikos balandis iškeliavo anapilin. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad vaizdelis nufilmuotas Lačino koridoriuje – vieninteliame kelyje, kuris jungia Armėniją ir Kalnų Karabachą.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Sostinės autobusų ir troleibusų vairuotojų streikas teisiasi. Savaitė derybų nuėjo niekais – profsąjungos toliau reikalauja geresnių darbo sąlygų, o savivaldybė nenusileidžia. Nors abi pusės žada toliau kalbėtis, ieškoti išeičių, kol nebus pasiektas susitarimas, streikas gali tęstis nors ir iki metų galo ar net ilgiau. Automobilių neturintiems vilniečiams toliau teks grūstis sausakimšose autobusuose, ilgiau šalti stotelėse.

Pirmadienį Pasaulio taurės rungtynės tarp Portugalijos ir Urugvajaus buvo trumpam nutrauktos po to, kai vienas iš sirgalių įsiveržė į aikštę. LGBT vėliavą nešęs vyras taip pat buvo pasipuošęs marškinėliais, ant kurių vienos pusės buvo užrašyta „Išgelbėti Ukrainą“, o ant kitos – „Pagarba Irano moterims“. Sirgalius buvo persekiojamas per aikštę, kol jį sustabdė apsaugos darbuotojas ir pargriovė ant žemės.

Kinija pirmadienį apkaltino „slaptų motyvų turinčias jėgas“ siejant žmonių aukų pareikalavusį gaisrą vakariniame Sindziango regione su taikomomis griežtomis kovos su COVID-19 priemonėmis, dėl kurių pastarosiomis dienomis visoje šalyje vyksta protestai.  Kinijos ir užsienio socialinės žiniasklaidos platformose pasirodė pranešimų, kuriuose teigiama, kad ketvirtadienio vakarą kilus gaisrui Urumči, ten ilgai trunkantis uždarymas dėl COVID-19 trukdė gelbėjimo darbams.

Tūkstančiai įpykusių protestuotojų suplūdo į Šanchajaus ir Pekino gatves, savo riksmais reikalaudami Komunistų partijos pasitraukimo. Prie savo universiteto Pekine susirinko ir grupelė studentų – prie jų prisijungė bent keli šimtai žmonių. Jie gieda nacionalinį himną ir prašo laisvės. Tokie antivyriausybiniai protestai – itin reti, mat kinai baiminasi savo valdžios ir galimų pasekmių, tačiau kentėti esą nebegali. Nesibaimina jie net šių pareigūnų, kurie aplink juos vaikšto su ginklais.

Berlyno oro uoste – aplinkosaugos ekstremistų protestas. Grupelė žmonių įsilaužė į oro uosto teritoriją ir šį kartą prisiklijavo prie pakilimo tako. Taip jie esą reikalauja imtis rimtų veiksmų dėl klimato kaitos. Bet kol kas šios kontraversiškos akcijos rezultatas – sujaukti bent 13 lėktuvų keleivių planai, mat lėktuvus reikėjo nukreipti į kitą oro uostą. Berlyno Brandenburgo oro uostas. Kas ruošiasi išskristi, o kas – sujaukti šiuos planus. Klimato ekstremistas perkerpa apsauginę tvorą.

Taivaniečių technologijų įmonei „Foxconn“ priklausančioje didžiulėje „iPhone“ gamykloje, esančioje Džengdžou mieste vidurio Kinijoje, trečiadienį kilo dideli protestai, matyti „Weibo“ ir „Twitter“ tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip šimtai darbininkų dienos metu žygiuoja keliu, o prieš kai kuriuos iš jų stovi eilė žmonių su apsauginiais kostiumais nuo pavojingų medžiagų ir riaušių policija.

Irano žaidėjai pirmadienį negiedojo savo šalies himno prieš pirmąsias rungtynes pasaulio futbolo čempionate Katare. Prieš rungtynes su Anglijos rinktine iraniečių kapitonas Alireza Jahanbakhshas (Alireza Džahanbachšas) sakė, kad komanda „bendrai nuspręs“, ar atsisakyti giedoti himną, taip išreiškiant paramą antivyriausybiniams protestuotojams Irane. 11 Irano žaidėjų stovėjo paniurusiais veidais, tarptautiniame stadione „Khalifa“ aidint jų himno muzikai.

Vokietijai susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į protesto akciją Berlyne ir reikalavo, kad vyriausybė suvaldytų maisto kainas bei labiau apmokestintų turtinguosius. Kairiųjų pažiūrų organizacijoms paraginus gyventojus protestuoti prieš kylančias kainas ir brangstančią nuomą, į demonstraciją susirinkę žmonės surengė eitynes Vokietijos sostinėje. Ir policija, ir organizatoriai pareiškė, kad protesto akcijoje dalyvavo mažiausiai 3 tūkst. žmonių.

Ties Baltarusijos ambasada penktadienį organizuojama protesto akcija. Anot judėjimo „Momentum Vilnius“, akcijos metu bus reikalaujama Lietuvos pilietybę turinčios mokytojos Jelenos Cimbalist bei kitų politinių kalinių išlaisvinimo, kankinimų nutraukimo, taip pat realaus teisinio piliečių reprezentavimo bei naujų laisvų rinkimų Baltarusijoje surengimo. Baltarusijos žiniasklaida lapkričio pradžioje pranešė, kad J. Cimbalist sulaikyta dėl kaltinimų ekstremizmu.

Graikijos sostinėje Atėnuose griaudi sprogimai – taip graikai valdžiai bando parodyti, kokie yra įniršę dėl prastėjančios ekonominės situacijos. Į sostines gatves protestuoti išėjo bent 20 tūkstančių žmonių. Įniršusią minią riaušių policijai teko tramdyti – pareigūnai suėmė bent 10 žmonių. Sprogimai griaudi pačioje Graikijos širdyje – Atėnuose prie parlamento rūmų.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.

Aplinkosaugos aktyvistai pirmadienį keliose Londono žiedinės automagistralės vietose piko valandą užsikorė ant ženklams ir užrašams skirtų rėmų, todėl eismas saugumo sumetimais buvo sustabdytas. Protesto akcija įvyko nepaisant to, kad policija iš anksto areštavo numanomus dalyvius.

Brazilijoje vežėjai ir kiti protestuotojai pirmadienį blokavo kai kuriuos šalies greitkelius, kaip manoma, protestuodami prieš kraštutinių dešiniųjų Jairo Bolsonaro pralaimėjimą rinkimuose, kuriuose pergalę iškovojo kairiųjų pažiūrų Luizas Inacio Lula da Silva.

Tūkstančiai protestuotojų sekmadienį išėjo į gatves Sudane, ragindami nutraukti karinį šalies valdymą ir sugrąžinti civilius vadovus. Mosuodami Sudano vėliavomis ir nešini plakatais su per protestus už demokratiją žuvusių aktyvistų nuotraukomis, tūkstančiai jaunuolių žygiavo prie prezidento rūmų sostinėje Chartume. Tuo metu rytiniame Kasalos mieste į protestą susirinko maždaug 800 gyventojų, o Šiaurės Chartume ir Omdurmane žmonės statė barikadas.

Vilniuje - Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas. Nors organizatoriai tikėjosi iki 15 tūkst dalyvių minios, čia pasirodė, anot policijos iki 1 tūkst. dalyvių. Katedros aikštėje susirinkusieji liejo nepasitenkinimą valdančiąja dauguma ir jos politika. Tradicinę šeimą palaikančiame mitinge pasirodė ir grupė jaunuolių su LGBT simbolika. Tai sukėlė aplinkinių nepasitenkinimą, teko įsikišti policijai. Šiam mitingui Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdis leidimo užsiprašė 15-ai tūkstančių dalyvių.

Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyksta Šeimų sąjūdžio mitingas su šūkiu „Apginkime Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Į mitingą atvykę Šeimų sąjūdžio dalyviai itin pasiruošę – Katedros aikštėje stovi scena, o šalia jos – plakatai su užrašais: „Mažiau Briuselio, daugiau sveiko proto!“, „Sugrąžinkime Lietuvą tautai!“, „Stop diktatūrai Lietuvoje“. Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) patvirtinus Šeimų sąjūdžio atstovo Artūro Orlausko kandidatūrą į Kauno rajono merus, organizacijos vadovas Raimondas Grinevičius neatmeta, kad ir kiti nariai siektų merų postų, jei jiems pasiūlytų opozicinės partijos. Naujienų portalui tv3.lt jis taip pat atvirauja, kad artėjantiems rinkimams Šeimų sąjūdis ruošiasi uoliai – žmonės bus siūlomi į komitetus, o jis pats savo kandidatūrą į miesto tarybą kels Marijampolėje.

Kinijos interneto cenzoriai penktadienį pašalino praktiškai visas nuorodas į pranešimus apie Pekine įvykusį retą protestą, kai buvo smerkiami prezidentas Xi Jinpingas ir šalies politika dėl COVID-19. Pekine paskelbta aukšto laipsnio parengtis dėl bet kokių galimų trikdžių per sekmadienį prasidėsiantį svarbų Komunistų partijos suvažiavimą, kuriame Xi Jinpingas turėtų užsitikrinti istorinę trečią kadenciją.

Australijoje aplinkosaugos aktyvistai, siekdami atkreipti dėmesį į prastą ekologinę situaciją pasaulyje ir demonstruodami nepasitenkinimą, prisiklijavo prie Pablo Pikaso paveikslo. Laimei, meno kūrinys nenukentėjo, tačiau protestuotojus policija išvežė į nuovadą. Įprastai ramybe dvelkiančioje Nacionalinėje Viktorijos galerijoje Melburne, Australijoje – sujudimas ir chaosas.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Šeimų sąjūdis organizuoja naują mitingą. Nusitaikę prieš valdančiuosius ir Civilinės sąjungos įstatymą, protestuotojai spalio 22 d. bendraminčius kvies susirinkti į Katedros aikštę ir „apginti Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Tikimasi, kad protesto akcijoje dalyvaus iki 15 tūkst. žmonių. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas, leidimas mitingui jau yra išduotas.

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Keli šimtai aplinkosaugos aktyvistų šeštadienį prie Vingio parko ketina surengti protesto akciją, nukreiptą prieš vėliau tądien rengiamą fejerverkų festivalį. Akciją rengia organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Lietuvos žaliųjų partija. Anot jų, ši pramoga teršia aplinką, gąsdina gyvūnus. „Žaliųjų“ pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad šia iniciatyva Lietuvos miestai taip pat raginami ne tik kalbėti apie draudimus, bet ir juos įteisinti.

Daugiau nei 10 tūkstančių žmonių jau trečią dieną protestuoja Irano sostinės gatvėse. Žmonės degina daiktus ir demonstruoja įniršį dėl vos 22-ejų metų merginos mirties. Ji mirė po smegenų traumos, kurią, kaip manoma, sukėlė policijos pareigūnai. Mergina buvo suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo, vėliau ją ištiko koma. Irano sostinėje Teherane jau trečią dieną verda tikras pragaras. Bent 10 tūkstančių žmonių išėjo į gatves norėdami savo itin konservatyvią valdžią pasiųsti velniop.

Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ ir baltarusių diaspora Vilniuje, Rotušės aikštėje, pirmadienį rengia protesto akciją dėl nacionalinių mokyklų uždarymo Baltarusijoje ir baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. „Naujųjų 2022/2023 mokslo metų pradžia Baltarusijoje pažymėta masiniu lietuviškų, lenkiškų, ukrainietiškų ir baltarusiškų mokyklų uždarymu“, – teigiama „Mūsų namų“ pranešime.

Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų. Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Keliolika Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovų trečiadienį prie Vyriausybės protestuos dėl per menkų kompensacijų už išlaidas, patiriamas vykstant į tarnybą ir grįžtant iš jos. „Šis klausimas svarbus visiems statutiniams pareigūnams. Jau anksčiau kompensavimo mechanizmai nebuvo adekvatūs, o šiuo metu kone dvigubai pakilus degalų kainoms, jie tampa niekiniais ir gerokai prasilenkia su realybe“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Maždaug 70 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko istoriniame Prahos centre protestuoti prieš Čekijos vyriausybę, esą skiriančią daugiau dėmesio karo draskomai Ukrainai nei savo paties piliečiams. Protestu „Pirmiausia Čekijos Respublika“ siekta atkreipti dėmesį į didėjančią infliaciją ir energijos kainas, skiepijimą nuo COVID-19, imigrantus. Vaclovo aikštėje susirinkę protestuotojai reikalavo pernai gruodį dirbti pradėjusios centro dešiniųjų vyriausybės atsistatydinimo.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Nyderlandų nacionalinio geležinkelių tinklo operatorė antradienį atšaukė beveik visą traukinių eismą, darbuotojams pradėjus streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, kuris atitiktų augančią infliaciją. Dėl streiko šimtai tūkstančių šalies gyventojų susidūrė su sunkumais pasiekti darbą ir grįžti namo.  Streiku, paskelbtu deryboms su nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovybe įstrigus aklavietėje, taip pat reikalaujama užpildyti dėl koronaviruso pandemijos likusias laisvas darbo vietas.

Įtakingo Irako dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) šalininkai antradienį pasitraukė iš Bagdado Žaliosios zonos, jam pareikalavus nutraukti konkuruojančių šiitų pajėgų ir kariuomenės susirėmimus, per kuriuos žuvo 30 žmonių o dar šimtai nukentėjo. Per pirmadienį įsiplieskusį smurto protrūkį M. Sadro lojalistai susirėmė su kaimyninio Irano remiamomis šiitų grupėmis.

Dešimtys įtakingo Irako dvasininko Moqtados Sadro šalininkų pirmadienį šturmavo Respublikos rūmus, esančius budriai saugomoje Žaliojoje zonoje Bagdade, pranešė saugumo šaltinis. Netrukus po to, kai M. Sadras pareiškė, kad traukiasi iš politikos, pikti protestuotojai „įžengė į Respublikos rūmus“, sakė šaltinis. Protestuotojai užplūdo prabangius rūmų laukiamuosius ir skandavo dvasininką remiančius šūkius.

Būstų nuomos kainoms kylant ankšta darosi studentų bendrabučiuose. Kas priversti gyventi nedideliame kambaryje trise, o kas visai vietų juose negavo. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, prieš pat Rugsėjo 1-ąją jie bursis į mitingą – prie ministerijos iškils palapinių miestelis.

Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, tūkstančiai brazilų ketvirtadienį išėjo į San Paulo gatves „ginti demokratijos“, kaltindami prezidentą Jairą Bolsonaro demokratinių institucijų užpuolimu. Demonstracijas sukėlė nuogąstavimai, kad kraštutinių dešiniųjų lyderis, atsiliekantis viešosios nuomonės apklausose, negerbs spalį vyksiančio balsavimo rezultatų, atsižvelgiant į jo nuolatinius bandymus kvestionuoti Brazilijos rinkimų sistemą.

Šimtai palestiniečių teisininkų pirmadienį surengė retą gatvių protestą prieš Palestinos Autonomijos (PA) „valdymą įsakymais“ ir smerkė prezidentą Mahmudą Abbasą dėl valdymo be parlamento. Pagal Oslo taikos susitarimus su Izraeliu įkurta Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba neveikia nuo 2007 metų, ir tai reiškia, kad M. Abbasas beveik visą savo prezidentavimo laiką valdo be funkcionuojančio parlamento. Tačiau naujoji Palestinos advokatų asociacijos vadovybė siekia daryti spaudimą PA.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Budapešte tūkstančiai žmonių šeštadienį penktą dieną iš eilės protestavo prieš ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės politiką, augant pasipiktinimui dėl mokesčių pakeitimų, kurie, kritikų teigimu, pakenks mažoms įmonėms. Vengrai išėjo į gatves antradienį parlamentui patvirtinus įstatymo pataisą, paveiksiančią šimtus tūkstančių smulkiųjų verslininkų. Tai pirmieji protestai nuo tada, kai V. Orbanas balandį triuškinamai laimėjo ketvirtąją kadenciją iš eilės.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį buvo matyti lėtai judančių automobilių vilkstinės, kurių vairuotojai tokiu būdu išreiškė protestą prieš sparčiai augančias degalų kainas. Be to, Anglijoje ir Velse antrą kartą pastaruoju metu protestus surengė ir baudžiamosios teisės advokatai, nepatenkinti tuo, kad valstybė ne vienerius metu mažino jiems mokamą atlygį.

Maltoje daugiau kaip 100 gydytojų pirmadienį pareiškė teisinį protestą dėl šalyje galiojančio abortų draudimo, vienai ligoninei atsisakius nutraukti nėštumą amerikietei, nors moteriai išsivystė pavojų gyvybei keliančių komplikacijų. Vadinamasis teisinis protestas, dažnai vedantis prie bylų teismuose, buvo pareikštas, kai turistė Andrea Prudente turėjo būti išskraidinta iš salos, kad jai galėtų būti suteikta skubi medicinos pagalba.

Pasaulyje vis daugiau chaoso kyla keliaujantiems lėktuvais – vien Briuselio oro uoste neįvyko 232 numatyti skrydžiai. Atšaukiama ar atidedama vis daugiau skrydžių Europoje, mat streikuoja kelių oro linijų darbuotojai. Kelionių organizatoriai praneša, kad birželio 21 ir 28 dienomis į Madeirą nepavyks išskristi ir lietuviams. O daugiau nei 4 milijonai amerikiečių nuo penktadienio iki šiandien strigo oro uostuose ar išvis neišskrido ten, kur planavo.

Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto akcijoje pievoje prie Seimo antradienį prieš valdančiųjų politiką lynojant protestuoja apie šimtas žmonių. „Mūsų valdžios atstovai įsivaizduoja, kad yra valdžia, jie neatstovauja mums, čia yra esminis dalykas. Kitaip sakant, jeigu nepatinka kas nors, išsirinksit po ketverių metų naujus. Čia esminis mąstymo dalykas, kuris Seime yra nepriimtinas“, – BNS sakė akcijoje dalyvaujantis vilnietis Rimas Labrencas.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.