protestai

Šimtai Libijos Pereinamosios nacionalinės tarybos karininkų sekmadienį surengė mitingą šalies sostinėje Tripolyje. Mitingo priežastis yra algos neišmokėjimas. Naujai Libijos valdžiai grasinama nuvertimu, praneša Newsru. Jauni vyrai, daugelis kurių buvo apsiginklavę, bandė įsiveržti į vieno iš viešbučių pastatą. Agresyvūs sukilėliai išmušė viešbučio stiklines duri, šaudė į orą. Sukilėliai taip pat blokavo gatves.

Panašu, kad JAV politikai jau pasisotino demokratija. Visoje šalyje policija, veikdama pagal vietinės valdžios įgaliojimus, vaiko judėjimą „Okupuokime Wall Streetą“ remiančius protestuotojus. Iš savo stovyklaviečių protestuotojai neretai yra išvaikomi itin griežtomis, smurtinėmis ir visiškai neadekvačiomis priemonėmis.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton interviu BBC metu paragino Irano opoziciją siekti plačios tarptautinės paramos. Pasak Clinton, iraniečiams reikia imti pavyzdį iš Libijos sukilėlių, kurie po savo veiksmų iškovojo pergalę. Clinton taip pat pareiškė, kad 2009 metų vasarą vykusių protestų Irane organizatoriai pasielgė neteisingai, kai atsisakė ieškoti pagalbos užsienyje.

Kuo lietuviams Lietuvoje gyvenimas sunkesnis, tuo mažiau jie protestuoja prieš tokią savo išrinktos valdžios politiką prie Seimo ir Vyriausybės rūmų. Gal jie nenormalūs? Gal labai bijo guminių kulkų? Gal jau Lietuvoje liko tik tie, kuriems čia gyventi visai gera? Beje, atsakymas gali būti kur kas paprastesnis: jie mitinguoja prie Seimo internete, pasikvietę bendraminčius iš kitų šalių.

Libijos lyderio Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) žūtis paskatino naujas demonstracijas Sirijoje, per kurias reikalaujama prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pasitraukimo iš valdžios. Pasak aktyvistų ir gyventojų, šalyje buvo sustiprintas saugumas. Remiantis pirminiais pranešimais, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į protestuotojus centriniame Homso mieste, žuvo mažiausiai du žmonės. „Su M. Kadafiu jau baigta.

Pasaulis braška. Neramu arabų šalyse. Graikijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje žmonės išėjo į gatves. Subruzdo visa Europa. Atsibudo net JAV. Tenai beveik mėnesį protestuoja piliečiai, kuriuos palaiko visa Amerika. Tai rimtos didžiulės ligos simptomai. Ligos, kuri turi vienintelę teisingą diagnozę – gobšumas, naudos siekis bet kokia kaina. Tai grandiozinio žmonių apvogimo bei skurdinimo plano fiasko, kracho pradžia.

Jų metodas – nuogas krutinė. Jų tikslas – lyčių lygybė. Jos – FEMEN. Prieš šio judėjimo atstovių vizitą į Šveicariją „Tages anzeiger“ paėmė interviu iš vienos iš organizacijos atstovių Innos Ševčenko, praneša Inopressa. „Ukrainoje moterys turi kur kas mažiau teisių už vyrus. Su mumis nesiskaito, palieka tik namų šeimininkės vaidmenį“, – teigia Inna. „Ukrainietės iš dalies pačios dėl to kaltos – vietoje to, kad būtų aktyvios, jos pasirenka nieko nedaryti.

Finansų krizės krečiamoje Graikijoje trečiadienį prasidėjo visuotiniai streikai. Gyvenimas Graikijoje ir vėl apmirė, šį kartą – dviem paroms, skelbia BBC. Protesto demonstracija peraugo į neramumus, policijai teko panaudoti ašarines dujas demonstrantams išvaikyti. Policija šių priemonių ėmėsi po to, kai demonstrantai ėmė mėtyti butelius su padegamuoju mišiniu.   Birželį protesto akcijos, vykusios priešais parlamentą, peraugo į aršų konfliktą su policija.

Per studentų protestus Čilėje vėl kilo gatvių mūšiai tarp demonstrantų ir policininkų. Studentai, policijos duomenimis, dešimtyje sostinės Santjago vietų pastatė gatvių užtvaras ir jas padegė, praneša agentūra AFP. Nuo gegužės studentai Čilėje protestuoja prieš nelygias švietimo galimybes. Neišvengiama ir susirėmimų tarp saugumo pajėgų ir demonstrantų.

Iki Indijos „Grand Prix“ lenktynių debiuto liko mažiau nei dvi savaitės. Tačiau Indijos ūkininkai ir toliau grasina, kad neleis vykti „Formulės-1“ etapui. Jie piktinasi, kad negavo tinkamos kompensacijos už savo žemes, kurios buvo skirtos naujo autodromo statybai. Kaip praneša „Hindustan Times“, ūkininkai vietos valdžiai pateikė raštišką pranešimą, kuriame rašo, kad jeigu jų reikalavimai nebus įvykdyti, jie pradės protesto akcijas ir sieks neleisti įvykti „Formulės-1“ lenktynėms.

Romos miesto meras Giannis Alemanno mėnesiui uždraudė rengti eisenas ir demonstracijas Italijos sostinėje po ten kilusių neramumų, skelbia laikraštis „La Repubblica“. Pagal naujas taisykles nepatenkintieji galės rengti tik vadinamuosius „sėdimus“ streikus ir tik specialiai tam skirtose vietose, daugiausia - miesto aikštėse „Bocca della Verita“, „Santi Apostoli“, „San Giovanni“ ir kitose. Valdžia nutarė imtis griežtų priemonių po to, kai Romoje įvyko stambi jaunimo demonstracija.

Manifestantams, sulaikytiems Romoje šeštadienį, gresia nuo 3 iki 15 metų laisvės atėmimo už dalyvavimą protesto akcijose ir neramumus mieste, praneša ANSA. Prokuroras taip pat pranešė apie sunkinančias aplinkybes: sulaikytieji „buvo užsimaskavę kaukėmis, būrėsi į daugiau nei penkių žmonių grupes ir naudojo pirotechnikos priemones“. Pasak prokuroro, jiems gresia maksimali bausmė – iki 15 metų kalėjimo.

Spalio 16 dieną akcijos prieš šalies prezidentą Ali Abdullah Salehą metu Jemeno sostinėje Sanoje teisėsaugos pajėgos nužudė dar du žmonės, o 15 buvo sužeisti. Vyriausybės pajėgos ir Saleho priešininkai apšaudė vieni kitus. Prieš protestuotojus taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos. Pasak Asssociated Press, naktį iš šeštadienio į sekmadienį į opozicijos pusę perėjo 7000 vyriausybinių pajėgų karių. Sukilimo vadovai pranešė, kad šie kariai pripažįsta jų vadovavimą.

Spalio 15 dieną protestuotojai visame pasaulyje išėjo į gatves vykdyti „pasaulinę revoliuciją“. Tuo tarpu JAV žiniasklaida ir toliau ignoruoja masiškai į gatves išėjusius demonstrantus. „Pasaulinė revoliucija“ JAV studentų inicijuota akcija vos per keletą savaičių išplito visame pasaulyje. Socialiniai tinklai perpildyti įvairiausių grupių, raginančių išeiti į gatves viso pasaulio sostinėse ir kituose miestuose. Kai kurias sukurtas grupes papildė dešimtys tūkstančių, kitas – mažiau.

Nuostoliai, patirti dėl neramumų Romoje šeštadienį, įvertinti 2 milijonais eurų, rašo laikraštis „La Republica“. Šiuos duomenis paskelbęs miesto meras Giannis Alemanno pavadino šią sumą „preliminaria ir labai netikslia“. Pasak mero, tiksli nuostolių suma bus paskelbta artimiausiomis dienomis. Manifestacijos prieš vyriausybių politiką ir finansinių institucijų veiksmus spalio 15 dieną vyko 950 miestų 82–ose pasaulio šalyse.

Į opoziciją perėję Jemeno kariai ragina Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą padėti išgelbėti prodemokratišką judėjimą šalyje nuo vyriausybės pajėgų smurto per protestus, praneša „RIA Novosti“. „Raginame JT Saugumo Tarybą ir Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybą imtis veiksmų ir padaryti galą Saleho nusikaltimams prieš mūsų žmones“, – oficialiąsias šalies pajėgas palikusių Jemeno karių atstovas teigė opozicijos „Suhail“ palydovinei televizijai.

Akcijai „Užimk Volstritą“ pasiekus centrinę Niujorko Times aikštę sulaikyta apie 70 žmonių, praneša BBC. Aikštėje suimti 45 protestuotojai, o likusieji 24 areštuoti prie „Citibank“ filialo šalia Vašingtono aikštės parko. Niujorko žygyje iš pietų Manhatano Cukočio parko į Times aikštę dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. JAV rugsėjo 17-ąją prasidėję protestai prieš bankų savivaliavimą bei griežtas taupymo priemones išplito ir į kitas šalis.

JAV vis smarkesnį mastą įgauna protestai prieš Volstritą. Jie peržengia JAV ribas – plinta N. Zelandijoje, Australijoje, Filipinuose, Japonijoje ir kitur. Londono policija neprileido prie Londono akcijų biržos akcijos „Užimk Londono akcijų biržą“ dalyvių, įkvėptų JAV demonstrantų, nepatenkintų JAV finansų politika.

(Papildyta 12:58 val.) Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių surengė demonstraciją, taip palaikydami akciją „Užimk Volstritą“, vykstančią Niujorke ir kituose JAV miestuose. Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone į demonstraciją susirinko apie 200 žmonių. Sidnėjuje daugiau kaip 200 žmonių surengė protesto akciją priešais Australijos atsargų banką. „Manau, žmonės nori tikros demokratijos“, – sakė organizacijos „Užimti Melburną“ atstovas Nickas Carsonas.

Sirijoje per besitęsiančius susirėmimus žuvo mažiausiai 19 žmonių, praneša BBC, remdamasi žmogaus teisių aktyvistais. Sirijos žmogaus teisių stebėtojai informavo, jog dešimt žmonių žuvo vyriausybės kariams atakavus šiaurinį Banašo miestą. Pietiniame Haros mieste buvo nužudyti mažiausiai devyni kariškiai. Pasak Jungtinių Tautų (JT), beveik 3 tūkst. sirų žuvo nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo sukilimai prieš prezidento Basharo al-Assado režimą.

Antivyriausybinių protestų Irane dalyviai persikėlė protestuoti į futbolo stadionus – saugesnę vietą nei gatvės, nes čia policija negali vykdyti masinių suėmimų. Persivadinęs Nasanino Bahonaro vardu, tikrąją savo tapatybę saugumo sumetimais norintis išlaikyti paslaptyje 29-erių metų sporto žurnalistas tiesiogiai iš protesto, rengiamo stadione, vokiečių savaitraščiui pasakoja, kaip vyriausybės kritikai sumaniai panaudoja futbolo stadionus protestams rengti.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

JAV policija pasižymėjo dar vienu brutalumo skandalu, kai protesto Bostone metu buvo sumušti du Vietnamo karo veteranai, dalyvavę demonstracijose. Policija taip pat suėmė apie 50 protestuotojų. RT praneša, kad demonstracijos pasiekė kulminaciją, kai policija sumušė akcijoje dalyvavusį 74 metų Vietnamo karo veteraną. Užsienio žiniasklaidos priemonės praneša ir apie kitus panašius incidentus.

(15:00 val.) Julija Tymošenko, kuriai buvo paskirta septynerių metų kalėjimo bausmė, apskųs verdiktą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre. „Aš nesutinku su šiuo nuosprendžiu“, – teigė buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė. Tymošenko taip pat pareiškė, kad pratęs savo politinę kovą, ir paragino savo šalininkų „nenuleisti rankų“. Buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos politikos realijas, ideologijų sklaidą ir kairės bei dešinės atskirtis politologai mato kitaip nei politikai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis sakė manąs, kad partijos Lietuvoje atpažįstamos pagal lyderius, o ne pagal ideologijas.

Po kruvinų neramumų Kaire Egipto žinybos stiprina saugumo priemones. Pasak valstybinės televizijos, baiminantis naujų riaušių, prie parlamento pastato ir kitų svarbių objektų nusiųsta daugiau karių. Valstybinės naujienų agentūros „Mena“ duomenimis, suimta dešimtys žmonių, kurie įtariami „chaoso kurstymu“. Per gatvių mūšius tarp koptų krikščionių, musulmonų ir saugumo pajėgų sekmadienio vakarą žuvo 24 žmonės ir mažiausiai 200 buvo sužeisti.

Egipto ministras pirmininkas Essamas Sharafas ragino nusiraminti po Kaire įvykusių susirėmimų tarp koptų krikščionių ir saugumo pajėgų. Per šiuos susirėmimus žuvo 24 žmonės, praneša BBC. Smurtas kilo po protestų Kaire dėl praėjusią savaitę įvykdyto išpuolio bažnyčioje, esančioje Asuano provincijoje. Krikščionys koptai dėl šios atakos kaltina musulmonų radikalus.

Analitikai kalba, kad arabų pasaulį sudrebinęs „Arabų pavasaris“ pamažu tampa globaliu reiškiniu. Protestuojančių arabų metodus perima ir nepatenkinti Vakarų pasaulio žmonės. Tai spėjo pajausti jau ir Europos valstybių, ir JAV valdžia. „Pasaulio pavasaris“? Praeitą savaitę gyvenimas dėl protestų buvo tarsi sustojęs ir Graikijoje. Dėl masinių protestų prieš vyriausybės planus atleisti į „darbo rezervą“ 30 tūkst.

Mažiausiai 17 žmonių žuvo ir dešimtys buvo sužeisti po protesto išpuolio Egipte. Egipto televizija parodė protestuotojų susidūrimą su saugumo pajėgomis,  buvo deginamos kariuomenės transporto priemonės, rašo bbc.com. Krikščionys-koptai kaltina musulmonus griovus bažnyčią praėjusią savaitę. Sektantiška įtampa padidėjo nuo vasario, kai buvo nuverstas prezidentas Hosnis Murabakas.

Opozicijos akcija Minske praėjo taikiai. Kaip skelbia lenta.ru, susirinkę žmonės nebuvo suiminėjami. Vis dėlto kai kurie užsienio šaltiniai mini keletą sulaikytų asmenų. Teigiama, kad buvo sulaikyta iki 8 opozicijos aktyvistų. Vis dėlto, Minske rengta akcija nebuvo sankcionuota. Jei pasitvirtins, kad prieš žmones nebuvo naudojamos represijos, tai gali reikšti, kad Baltarusijos valdžia siekia dialogo su ES. Opozicionieriai šeštadienio akcijų metu reikalavo socioekonominių sąlygų gerinimo.

Amerikiečiams jau pabosta auganti nedarbas ir krentantis pragyvenimo lygis. Tūkstančiai prisijungia prie demonstracijų prieš skurdą, korporacinį godumą, kol šalis toliau bando kovoti su ekonominės krizės pasekmėmis. Protestai Volstrite, Niujorke prasidėję per pastarąsias savaites, ir toliau plinta po visus didžiausius JAV miestus. Sostinė nėra išimtis. Recesija JAV prasidėjo 2007 metais, sprogus nekilnojamojo turto burbului.

Penktadienį Sirija pranešė, jog pradėti tyrimai dėl žudynių per protestų demonstracijas, tačiau paneigė įtarimus, kad valdžios pajėgos šaudė į kariškius, atsisakiusius šaudyti į protestuotojus. Užsienio reikalų viceministras Faisalas Mekdadas pareiškė, jog tik tada, kai Sirija atliks savo tyrimą, ji apsvarstys, ar įsileisti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos paskirtą tyrimo komisiją. Daugiau nei 2 tūkst.

JAV religinė radikaliųjų baptistų organizacija – Vestboro bažnyčia ruošiasi surengti piketą per Apple įkūrėjo Steve'o Jobso laidotuves. Apie tai Twitter'yje pareikšė organizacijos įkūrėjo Fredo Phelpso dukra. „Vestboro piketuos per šias laidotuves. S. Jobso principai buvo konkretūs: jie nepaliko vietos Viešpačio šlovinimui ir mokė daryti nuodėmes“, – pareiškė radikalioji baptistė.

Tūkstančiai gimnazistų ketvirtadienį Madride išėjo į gatves, protestuodami prieš „apkarpymus“ švietimo sistemoje. Demonstracijoje Ispanijos sostinėje dalyvavo apie 3–4 tūkst. moksleivių. Ispanijos regionų taupymo politika skaudžiai palietė švietimo ir sveikatos sistemas. Pirmąjį 2011 metų pusmetį 12 iš 17 autonominių šalies regionų nepasiekė vyriausybės užbrėžtų taupymo tikslų.

Prancūzijoje keleiviui peiliu pavojingai sužeidus traukinio konduktorių, daugybė geležinkelio darbuotojų spontaniškai nutraukė darbą. Dėl to kilo rimtų transporto problemų. Geležinkelio bendrovė SNCF ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad naktį į penktadienį nevažiuos nė vienas naktinis traukinys. Trikdžių tikimasi ir penktadienį. Vidaus reikalų ministerija įsteigė krizės centrą, kad padėtų tūkstančiams įstrigusių keleivių.

Per smurtinius protestus tarp saugumo pajėgų bei protestuojančių moksleivių ir studentų ketvirtadienį Čilės sostinėje Santjage, žinybų duomenimis, buvo sužeista mažiausiai 30 žmonių. Tarp sužeistųjų yra 25 policininkai ir penki civiliai, pranešė vietos valdžia. Mažiausiai 132 demonstrantai buvo suimti. Policija prieš demonstrantus, kurie nesilaikė sankcionuoto protesto maršruto, panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.

Nuverstasis Libijos lyderis ragina žmones protestuoti ir priešintis laikinajai valdžiai, praneša BBC. Per Sirijos televiziją „Arrai“ transliuojamą garso įrašą jis teigė, kad sąlygos Libijoje tapo „nepakeliamos“. Tuo tarpu Sirto mieste vyksta aršios kovos tarp buvusio šalies vadovo rėmėjų ir priešininkų. Iki šiol pulkininko buvimo vieta nežinoma.

(17:25 val.) Tūkstančiai žmonių trečiadienį prie Niujorko rotušės JAV susirinko į demonstraciją prieš bankų galią. Policininkų duomenimis, demonstrantų galėjo būti nuo 5 iki 7 tūkst. Demonstrantai per garsiakalbius reikalavo didesnių mokesčių koncernams ir turtuoliams bei socialinės sistemos pertvarkymo skurdesnių sluoksnių, švietimo ir aplinkos naudai. Protestuotojai kritikavo, kad bankų galia yra per didelė, o jų indėlis į krizės sureguliavimą – per mažas.

Baltarusijos parlamentas uždarame posėdyje priėmė įstatymo „dėl masinių renginių " pakeitimus. Jais baltarusiams uždrausta vykdyti tylaus protesto akcijas, kokios kaimyninėje valstybėje vyko šią vasarą. Šių pataisų priėmimas vyko slaptumo atmosferoje. Žurnalistai iš posėdžio salės buvo išprašyti. Visuomenė apie tokį įstatymą sužinojo tik kitą dieną, praneša  „Ria Novosti“. Priimtomis pataisomis uždraustos „tyliosios akcijos“, taip pat akcijos organizuotos socialinių tinklų pagalba.

Dėl 24 valandų visuotinio streiko, rengiamo Graikijoje trečiadienį, turistų šalyje laukia nemalonios staigmenos. Oro uostai atšaukė visus skrydžius 24 valandoms dėl dispečerių, prisijungusių prie dviejų šalies profsąjungų organizuojamų protesto akcijų. Trečiadienį Graikijoje streikuoja valstybės sektoriaus darbuotojai, protestuodami prieš vyriausybės planus atleisti į „darbo rezervą“ 30 tūkst. tarnautojų mainais į eilinę Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo paramos išmoką.

Antradienį jau aštuonioliktą dieną tęsiasi protestai prieš Jungtinių Valstijų finansų centro Volstrito politiką, praneša „Associated Press“. Demonstrantai visoje šalyje reiškia nepasitenkinimą klibančia ekonomika ir turtingiesiems palankia bankų politika. Manoma, kad demonstracijos tęsis visą šią savaitę, nes vis daugiau grupių rengia mitingus ir išreiškia savo nerimą internete.

Buvusi Sovietų Sąjungos respublika Uzbekija pasaulyje žinoma kaip didžiausia pasaulyje medvilnės gamintoja. Tačiau kol medvilnės pramonė Uzbekijos valdžiai neša turtus, protestuotojai kaltina valstybę vaikų išnaudojimu ir žmogaus teisių nepaisymu. ­Vietoje mokyklos, vaikai Uzbekijoje yra siunčiami į laukus, kad rinktų medvilnę.

Vyriausybinės karinės pajėgos šturmavo ir užėmė Sirijos miestą Rastaną, kuris keletą savaičių buvo kontroliuojamas sukilėlių pajėgų. Oficialių duomenų apie nukentėjusius nėra, tačiau opozicija praneša apie dešimtis žuvusiųjų. Rastano apsuptis truko kelias dienas, kurių metu miestas buvo bombarduojamas iš oro ir apšaudomas sunkia artilerija. Apsupties metu mieste buvo atjungta elektra ir bandens tiekimas. Vyriausybės pajėgos suėmė apie 3000 sukilėlių.

Įtariama, kad Bahreino princesė Nura Al Khalifa galėjo vykdyti antivyriausybinių protestų metu suimtų gydytojų kankinimus. Apie tai praneša The Times. Al Khalifa, Bahreino karalienės giminaitė, dirba slapta agente narkotikų policijoje. Anot kankintų gydytojų, princesė mušė juos lazda ir gumine žarna, prie veido dėjo atvirą elektros laidą. Tokiu būdu buvo siekiama išgauti iš suimtųjų prisipažinimą.

Pagrindinės Sirijos opozicijos grupės sekmadienį susivienijo ir paprašė tarptautinės bendruomenės imtis veiksmų, kad apsaugotų Sirijos gyventojus nuo smurtinių veiksmų per protestus. Stambule sukurta Nacionalinė taryba savo pranešime atmeta užsienio intervenciją, kuri „grasintų Sirijos suverenitetui“, bei ragina pasaulį diplomatinėmis priemonėmis ginti Sirijos žmones.

Egipto aktyvistai penktadienį susirinko Kairo centre, reikalaudami šalį valdančios kariuomenės greičiau perduoti valdžią civiliams ir atšaukti nepaprastąją padėtį. Aktyvistai sakė, kad tikisi, jog prie jų prisijungs tūkstančiai protestuotojų. Vis daugiau gyventojų nepatenkinti tuo, kaip kariuomenės taryba vadovauja šalies perėjimui prie demokratijos.

Teismas Bahreine dvidešimčiai gydytojų, kurie protestuotojams suteikė pagalbą, skyrė laisvės atėmimo bausmes iki 15 metų. Gydytojai buvo pripažinti kaltais dėl kurstymo nuversti esamą režimą, praneša BBC. Nagrinėjant dar kitą bylą specialusis saugumo teismas protestuotojui už policijos pareigūno nužudymą skyrė mirties bausmę. Gydytojai už užstatą buvo paleisti į laisvę, kai daugelis aktyvistų surengė bado streiką.

Bolivijos policija nutraukė indėnų protesto žygį prieš valdžios planus nutiesti autostradą, kuri, jų manymu, sunaikins gamtos rezervatą Amazonės baseine. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šalies žiniasklaida. Pasak radijo stoties „Radio Erbol“, policija prieš žygio dalyvius panaudojo ašarines dujas. Jų lyderiai sulaikyti, o patys protestuotojai išvežti autobusais.

Per protestus, kuriuose buvo reikalaujama geresnės švietimo sistemos, Čilėje vėl kilo riaušės. Sostinėje Santjage baigiantis dešimčių tūkstančių žmonių eitynėms, nedidelės užsimaskavusių jaunuolių grupelės pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir padeginėti padangas. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Suimta 50 demonstrantų. Moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai Čilėje jau kelis mėnesius reguliariai rengia protestus, reikalaudami reformų švietimo sistemoje.