protestai

Tūkstančiai Bahreino opozicijos šalininkų dalyvauja proteste, reikalaudami nebenaudoti griežtų priemonių prieš disidentus ir atšaukti sekmadienį vyksiančias „Grand Prix“ lenktynes, skelbia BBC. Pranešama, jog tūkstančiai žmonių iš Budaijos miesto, esančio į vakarus nuo Manamos, greitkeliu traukia prie lenktynių trasos.

Bahreino valdžia prieš penktadienį prasidedant „Formulės-1“ lenktynių treniruotėms sustiprino saugumą, skelbia BBC. Vyriausybe nepatenkinti Bahreino gyventojai žadėjo „Formulės-1“ lenktynių savaitgalį tris dienas protestuoti. Reporteriai praneša, kad plintant neramumams ir smurtui, jaučiamas nerimas dėl lenktynių baigties.

Bahreino saugumo pajėgos prieš sekmadienį vyksiančias „Formulės 1 Grand Prix“ lenktynes į protestuotojus prie meno parodos Manamoje paleido kelioms sekundėms apakinančias granatas. Vietos žurnalistas sakė BBC, kad demonstrantai skandavo „Ne – „Formulei 1“ ir reikalavo aktyvisto Abdulhadžio al-Khawajos paleidimo į laisvę, kuris kalėjime daugiau nei du mėnesius dalyvauja bado streike.

Kairo Tahririo aikštėje vėl kyla neramumai. Tūkstančiai egiptiečių protestuoja prieš nuverstojo prezidento Hosnio Mubarako bendražygio ir buvusio žvalgybos vado Omaro Suleimano ketinimus dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, praneša BBC.

Amerikoje mirė vienas studentų protestų Tianmenio aikštė įkvėpėjų , disidentas, 75 metų  profesorius Fan Ličži, kuris buvo tapatinamas su A. Sacharovu. Kinijos mokslo ir technikos universitete dirbęs  astrofizikos profesorius Fan Ličži savo šalyje aktyviai siekė radikalių permainų. Pagrindinis disidento veiklos tikslas - laisva ir vakarietiška Kinija. 1987 metais  dėl savo veiklos buvo pašalintas iš darbo universitete ir išmestas iš komunistų partijos.

Ukrainiečiai pasipiktinę merginos nužudymu ir reikalauja atlikti tyrimą. Kovo 29 dieną Ukrainos ligoninėje po trijų savaičių kančios mirė aštuoniolikmetė Oksana Makar – grupinio išprievartavimo auka, kurią išniekinę nusikaltėliai bandė pasmaugti, po to padegė ir numetė mirti statybvietėje. Įtariamieji buvo sulaikyti, bet vėliau paleisti.

Ispanijos vyriausybė ruošiasi pristatyti taupymo biudžetą, o premjeras Mariano Rajoy jau įspėjo, kad jis bus „labai griežtas“, informuoja BBC. Pasaulio finansų rinkos vis labiau nerimauja dėl Ispanijos ekonomikos būklės. Ketvirtadienį Ispanijos policija susirėmė su protestuotojais, dalyvavusiais visuotiniame streike prieš darbo reformas, skirtas mažinti nedarbą. Šimtai tūkstančių protestuotojų užtvindė Barselonos ir kitų miestų gatves.

Nepavykus streikais išsikovoti deramo valstybės institucijų dėmesio švietimo problemoms spręsti, pedagogai nesiruošia pasiduoti ir kovo 31 renkasi į Lietuvos mokytojų suvažiavimą. Eltos spaudos konferencijų salėje susirinkę profsąjungų lyderiai negailėjo priekaištų švietimo reformai. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininko Alekso Bružo teigimu, švietimo reforma turi būti stabdoma. „Turime stabdyti reformą, kuri griauna.

Nenorėdama prarasti paramos iš ES struktūrinių fondų, Vengrija ketina jau netrukus pristatyti savo taupymo planą. O vengrai reikalauja nuversti vyriausybę kartu su ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kurio valdymo metu šalis esą ekonomiškai nusilpo. Pasak šalies ūkio ministro Zoltano Čefalvajaus, į ES klausimus dėl Vengrijos biudžeto deficito bus atsakyta balandį. Vengrija 2013 m. gali netekti beveik pusės milijardo eurų paramos iš ES struktūrinių fondų.

Rusijos valstybinė televizija transliavo programą, kurioje teigiama, jog demonstrantai gavo pinigų, kad dalyvautų opozicijos protestuose, rašo „telegraph.co.uk“. Dėl šios programos kilo didelis pasipiktinimas. Dokumentinis filmas buvo transliuojamas ketvirtadienį vakare per NTV televiziją, pagarsėjusią Kremliaus oponentų šmeižimu.

Rusijos kairiųjų fronto judėjimo lyderis ir priešrinkiminių protestų organizatorius Sergejus Udalcovas atvyko į Maskvos teismą, kur jam bus pateikti kaltinimai nepaklusimu policijos pareigūnui, savo tinklalapyje skelbia Laisvosios Europos radijas. S. Udalcovas ir kiti opozicijos aktyvistai buvo trumpam sulaikyti kovo 10 dieną, kai bandė surengti nesankcionuotą demonstraciją prieš kovo 4 dieną vykusių prezidento rinkimų rezultatus.

Rusijos teismas nusprendė, kad dvi pankroko grupės „Pussy Riot“ narės dar šešias savaites turi likti nelaisvėje, informuoja BBC. Nadežda Tolokonikova ir Marija Alechina buvo sulaikytos praėjusį mėnesį, kai įsiveržė į vienos Maskvos cerkvės sakyklą. Grupė skandavo šūkius prieš Vladimirą Putiną. Feminisčių pankroko grupė pagarsėjo V. Putiną smerkiančiais pasirodymais. Prieš prezidento rinkimus kaukėtos moterys rengdavo netikėtus koncertus įvairiose Maskvos vietose.

Prastėjanti ekonominė padėtis Europoje stiprina radikalių politinių jėgų populiarumą, rašo CNBC. Apžvalgininkams kelia nerimą stiprėjantys kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų balsai. Pamažu šios jėgos sulaukia vis didesnio visuomenės palaikymo. Nesaldi patirtis tarpukario Europoje parodė, kad net ir civilizacijos centre gali suklestėti baisiausi režimai. Vokietija, Italija ir Ispanija dėl nepalankios ekonominės padėties savo kailiu patyrė kraštutinių dešiniųjų valdymą.

Egipto karo teismas išteisino kariuomenės gydytoją, kuris buvo kaltinamas sulaikytų moterų protestuotojų nekaltybės tikrinimu, skelbia BBC. Ahmedas Adelis (Ahmed Adel) buvo išteisintas, nes teisėjas rado prieštaravimų liudytojų parodymuose, pranešė naujienų agentūra „Mena“. Bylą iškėlė Samira Ibrahim (Samira Ibrahim), kuri teigė, kad nekaltybės testai buvo atliekami po to, kai moterys buvo sulaikytos per protestus praėjusiais metais.

Ketvirtadienį Rusijos sostinėje Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, sulaikyti septyni žmonės, kurie ten vaikštinėjo su judėjimo „Už sąžiningus rinkimus“ simboliais – baltomis juostelėmis ir oro balionais. Tai pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“, remdamasi vienu iš sulaikytųjų – „Solidarumo“ judėjimo dalyviu Michailu Krigeriu. Pasak M. Krigerio, jie tiesiog vaikštinėjo po Raudonąją aikštę. „Mes ryšėjome baltas juosteles, nieko neskandavome.

Rusijos Vidaus reikalų ministerija „Twitter“ socialiniame tinkle atsakė į JAV ambasadoriaus Maskvoje Michaelo McFaulo pasisakymą, kuriuo jis išreiškė susirūpinimą „taikių demonstrantų suėmimais Puškino aikštėjė“. „Policija Puškino aikštėjė buvo gerokai humaniškesnė už tai, ką mes matėme per „Okupuok Volstritą“ akcijų išvaikymus ar palapinių stovyklų akcijas Europoje“, – rašoma atsakyme, praneša Lenta.ru.

Remdami kovo 7-9 dienomis numatytą Estijos švietimo darbuotojų streiką, prie jo prisideda vis nauji ūkio sektoriai, įskaitant ir elektros energijos tiekimą. Kad streikuos penktadienį, paskelbė vienos iš dviejų didžiausių Estijos elektrinių darbuotojai. Elektros generavimo pajėgumai nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro bus sumažinti perpus. Tuo metu daugiau elektros energijos Estija turės pirkti iš užsienio, o padidėjęs energijos poreikis reikš ir didesnę jos kainą.

Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino, kad per kovo 4 dieną vykusius Rusijos prezidento rinkimus buvo pažeidimų ir prašė pradėti tyrimą, informuoja „RIA Novosti“. „Žinoma, pažeidimų buvo, – sakė V. Putinas. – Turime juos nustatyti, pašalinti ir padaryti taip, kad visiems viskas būtų aišku“. Sekmadienį per rinkimus V. Putinas laimėjo trečią kadenciją prezidento poste. Jis surinko beveik 64 proc.

Po to, kai Rusijos policija sulaikė šimtus mitingo prieš naujai išrinktą prezidentą Vladimirą Putiną dalyvių, opozicijos lyderiai V. Putiną apkaltino pakeitus taktiką ir pradėjus griežtai slopinti protestus. Riaušių policija pirmadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge sulaikė daugiau nei 500 žmonių, įskaitant opozicijos lyderius. Aktyvistas Aleksejus Navalnas ir daugelis kitų buvo greitai paleisti, bet kai kuriems protestuotojams gresia nedidelės laisvės atėmimo bausmės.

Pirmieji protestai po rinkimų Maskvoje baigėsi riaušėmis ir masiniais suėmimais: Puškino aikštėje, kur vyko sankcionuotas mitingas „Už sąžiningus rinkimus“, suimta per 250 žmonių. Daugiau nei 50 žmonių, tarp kurių opozicionierius Eduardas Limonovas ir nacionalistas Dmitrijus Demuškinas, buvo suimti Lubiankos aikštėje už bandymus surengti nesankcionuotas akcijas. Pažymima, kad OMON'as veikė itin griežtai ir grubiai, žmonės buvo tiesiog tempiami per prievartą.

Pirmadienį per opozicijos mitingą prieš naujai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną policija sulaikė 550 žmonių, įskaitant opozicijos aktyvistą Aleksejų Navalnį, praneša BBC. Pareigūnai Sankt Peterburgo centre iš maždaug 800 protestuotojų minios sulaikė 300 žmonių. Dar 250 buvo sulaikyti Maskvoje, tarp jų A. Navalnis, kuris buvo netrukus paleistas.

Pirmadienį Maskvoje vyksiančio opozicijos mitingo metu ketinama priimti rezoliuciją, kuria bus pareikalauti naujų, išankstinių parlamento ir prezidento rinkimų. Kaip praneša Lenta.ru, tokį sprendimą priėmė organizacija "Už sąžiningus rinkimus". Ši mitingus organizuojanti organizacija atsisakė pripažinti prezidento rinkimų rezultatus. Išankstinių rinkimų opozicija reikalavo ir anksčiau. Šie reikalavimai ne kartą skambėjo po Dūmos prasidėjusiuose opozicijos mitinguose.

(Papildyta 11:48 val.) Rusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Čiurovas pirmadienį spaudos konferencijos metu oficialiai paskelbė, kad Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas, ir antrojo rinkimų turo nebus. Suskaičiavus 99,4 proc. biuletenių, dabartinis Rusijos ministras pirmininkas surinko 63,75 proc. rinkėjų balsų. Skaičiai V. Putinas, rinkimų komisijos duomenimis, surinko beveik 64 proc. Rusijos rinkėjų balsų.

Apie 10 tūkstančių žmonių susirinko prieš Gubos miesto (170 kilometrų nuo sostinės Baku) vykdomosios valdžios pastatą, mitinguodami prieš rajono vadovo Raufo Chabibovo pasisakymus, praneša REGNUM. Vietiniai gyventojai įžeidžiančiais palaikė R. Chabibovo komentarus apie tai, kad jie „pardavė savo rajoną ir save“. Neoficialiais duomenimis, protestuojantieji jau užėmė vykdomosios valdžios pastatus, rajone dislokuota Azerbaidžano kariuomenė.

Vis labiau artėjant sekmadienį įvyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, Balsas.lt pakalbino žymų Rusijos politologą, publicistą ir opozicijos atstovą Andrejų Piontkovskį. Pasak eksperto, kiti kandidatai neturi jokių šansų kovoti su Vladimiru Putinu, bet opozicija sieks neleisti dabartiniam premjerui iškovoti pergalę pirmame rinkimų ture ir tikisi užfiksuoti kuo daugiau pažeidimų. A. Piontkovskio manymu, Rusija negali vystytis esant V. Putino režimui, tačiau anksčiau ar vėliau jis sugrius.

Kovo 1 d. prasidėsiančio ir dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Belgijoje, Ispanijoje ir Graikijoje buvo surengti profsąjungų protestai prieš griežtą taupymą, informuoja AP.

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis paragino opoziciją tęsti masines akcijas ir nesigriebti radikalių priemonių, pavyzdžiui, nešturmuoti Kremliaus. Jis tai rašo straipsnyje „Kaip pakeisti valdžią Rusijoje: pagrindiniai opozicijos uždaviniai“, kurį paskelbė „Gazeta.

Borisas Berezovskis, praeityje buvęs Vladimiro Putino sąjungininku, interviu „Haaretz“ papasakojo apie savo neapykantą dabartiniam Rusijos režimui ir permainų perspektyvą. Pasak jo, dabartinėje Rusijos situacijoje jis įžvelgia Oranžinės revoliucijos užuomazgas.

Šiaurės Afganistane Kundūzo provincijoje esančioje NATO bazėje sekmadienį protestuotojams susprogdinus granatą sužeisti septyni kariuomenės instruktoriai, žurnalistams sakė provincijos policijos vadas  Samihullahas Qatra. NATO vadovaujamos Tarptautinės saugumo paramos pajėgos Afganistane (ISAF) patvirtino, kad vienoje iš bazių Šiaurės Afganistane įvyko sprogimas, tačiau atsisakė pateikti detalių apie nukentėjusiuosius.

Maskvoje vyko prieš valdžią nukreipta akcija. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitą šaltinį, Maskvoje susirinko tūkstančiai žmonių. (Papildyta 13.41) Teigiama, kad akcija baigėsi. Organizatorių teigimu, jiems pavyko sujungti žiedą. Liaudis protestuoja prieš galimus rinkimų rezultatų klastojimus ir pažeidimus. Akcija vadinasi „Didelis baltas žiedas“. Akcijos dalyviai siekia susikibę rankomis sudaryti gyvą žmonių žiedą. Balta spalva asocijuojasi su protestuotojų atributika.

Afganistano saugumo pajėgos šeštadienį mirtinai sužeidė keturis žmones, kai protestuotojai bandė susprogdinti Jungtinių Tautų (JT) pastatą šalies šiaurėje. Jau penktą dieną afganistaniečiai protestuoja dėl Korano išniekinimo. Protestai prasidėjo, kai NATO bazėje buvo sudegintos Korano knygos. NATO ir JAV atsiprašymai nesušvelnino Afganistano gyventojų pykčio.

Po savaitės su trupučiu Rusija rinks naująjį šalies prezidentą. Christianas Weisflogas, keletą metų dirbęs „Tages anzeiger“ korespondentu Maskvoje, teigia, kad Vladimiro Putino režimas pasirūpins jo pergale, o Rusija yra labai toli nuo revoliucijos, praneša „Inopressa“. Rusijoje iki šiol daug žmonių palaiko V. Putiną, mano Ch. Weisflogas: „Tačiau ne dėlto, kad identifikuojasi su jo politiniu kursu, o todėl, kad baiminasi kažko kito.

Penktadienį Kabule šimtai prieš Korano išniekinimą protestuojančių afganistaniečių patraukė link prezidento Hamido Karzai'jaus rūmų. Protestai prasidėjo, kai NATO bazėje buvo sudegintos Korano knygos. Minia protestuotojų mėtė akmenis ir skandavo: „Mirtis Amerikai!“, „Tegyvuoja islamas!“. Policijos pareigūnai, norėdami išvaikyti minią, šaudė į orą. „Reuters“ reporteriui liudininkas sakė, kad buvo sužeistas vienas žmogus.

Afganistano prezidento tarnyba pranešė gavusi laišką iš JAV prezidento Baracko Obamos, kuriame jis oficialiai atsiprašo dėl Korano išniekinimo Bagrame esančioje JAV karinėje bazėje, skelbia AP. Prezidento Hamido Karzai'jaus tarnyba informavo, jog ketvirtadienį JAV ambasadorius pristatė B. Obamos atsiprašymo laišką.

Rusija demokratijos turi siekti savo suvereniu keliu be jokio išorinio kišimosi, jeigu norima išvengti pasaulyje išplitusių sukilimų, teigė ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, skelbia „RIA Novosti“. V. Putinas, dalyvausiantis kovo 4-ąją vyksiančiuose prezidento rinkimuose, teigė, jog Rusija neturėtų priimti išplitusių sukilimų – „spalvos revoliucijų“ – ir priminė situaciją Libijoje, kai netrukus po buvusio lyderio Muammaro Gaddafio nuvertimo genčių grupuotės pradėjo konkuruoti ...

„Spalvotųjų revoliucijų“ guru Gene'as Sharpas paaiškino, kad dėl protestų Rusijoje jis nekaltas: priešingai – pats mokėsi iš rusų. Mokėsi iš rusų Nesmurtinių pasipriešinimo valdžiai metodų, jau du dešimtmečius pakankamai sėkmingai naudojamų daugelyje pasaulio šalių, kūrėjas, amerikiečių istorikas ir politologas Gene'as Sharpas neigia, kad yra susijęs su Rusijos opozicija, organizuojančia protesto akcijas.

Afganistano miestuose vyksta prieš JAV nukreiptos demonstracijos, per kurias trečiadienį nuo šūvių nukentėjo mažiausiai 26 žmonės. Protestai prasidėjo, kai vietos darbininkai rado apdegusius Korano knygų likučius. Antradienį Bagrame esančios JAV karinės bazės kariai į protestuotojus šaudė guminėmis kulkomis. Vienas žmogus buvo sužeistas, o penki sulaikyti. Trečiadienį bent keturiose sostinės Kabulo vietose kilo protestai. Juose buvo šaudoma.

Prieš baigiantis savo kadencijai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį susitiko su aukštais opozicijos atstovais. Jis savo Gorkų užmiesčio rezidencijoje, be kitų, priėmė buvusį vicepremjerą Borisą Nemcovą bei kraštutinių kairiųjų atstovą Sergejų Udalcovą. „Mūsų politinė sistema toli gražu nėra ideali“, – susitikimo pradžioje pareiškė D. Medvedevas. Po to pokalbiai vyko už uždarų durų. Po susitikimo S. Udalcovas portale „gazeta.

Jis demonstruoja Vakarams savo raumenis, blokuodamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją prieš Siriją, pamalonina verslą, žadėdamas privatizaciją ir modernizaciją, ramina savo tradicinį elektoratą populistiniais pažadais ir daro nežymias nuolaidas opozicijai.

Rusijos protestuotojai sekmadienį Sibire Barnaulo mieste pastatė plastikinius dramblius, žaislinius tigrus ir „Lego“ žmogeliukus, kurie laikė plakatus prieš Vladimirą Putiną, nes artėjant kovo 4 dieną vyksiantiems prezidento rinkimams nebuvo leista rengti demonstracijas. Vietos valdžia nedavė leidimų protestams prieš gruodį vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele dauguma laimėjo V. Putino „Vieningoji Rusija“, ir prieš V. Putino planus dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Tūkstančiai protestuotojų kiekvieną dieną budi miestų gatvėse, šimtai šeimų stovi eilėse, kad gautų nemokamą maitinimą, rašo  dailymail.co.uk. Kai  žurnalistei E. Nikolaidou buvo pavesta padėti universiteto mokslinių tyrimų projektą, jai teko perskaityti  daugiau nei 6000 laikraščių, leistų  Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Gyventi  buvo sunku.

Negraži antiamerikonizmo banga, kuriai postūmį davė Vladimiras Putinas, peraugo į išpuolius prieš naująjį Jungtinių Valstijų ambasadorių ir Rusijos opozicijos lyderius, rašoma „The Washington Post“. Tai, kas vyksta, verčia susimąstyti apie Rusijos ir JAV santykius ateityje.

Maskvos miesto vyriausybė davė leidimą vasario 23 dieną ministro pirmininko Vladimiro Putino rėmėjams surengti mitingą miesto centre, o vėliau – Lužnikų sporto komplekse, informavo mero pavaduotojas Aleksandras Gorbenka, praneša „RIA Novosti“. „Šįryt mes susitikome su organizatoriais, pasirašėme visus reikalingus dokumentus ir susitarėme dėl mitingo vietos“, – teigė A. Gorbenka. Pasak jo, oficialus dalyvių skaičius siekia 40 tūkst. Mitingas prasidės 11.30 val., teigė A. Gorbenka.

Europos Parlamento Socialistų grupė greta oficialiojo Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) „trejeto“, kuris prižiūri šalies gelbėjimo programą, į Graikiją siųs savo „alternatyvų“ „trejetą“, rašo „EUobserver“. „Mes norime dirbti su Graikijos žmonėmis ir su ekspertais Graikijoje.

Sekmadienį Baltarusijos valstybinė televizija apkaltino Lenkiją finansavus protesto akcijas po Baltarusijos prezidento rinkimų 2010 metais ir nekreipus dėmesio į korupciją išduodant Lenkijos vizas šioje šalyje.

Graikijos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. 199 parlamentarai balsavo už, o 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Tuo metu prie parlamento pastato susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai.

Tūkstančiai europiečių ėmėsi koordinuotų protestų prieš prieštaringai vertinamą Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), informuoja BBC. Dideli protestai surengti Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose. Apie 200 protestuotojų susirinko Londono centre priešais biurus, kuriuose įsikūrę vieni didžiausių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų. Demonstracijos vyko ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose, tarp jų – Edinburge ir Glazge.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Vladimirą Putiną palaikiusio mitingo „Mes turime ką prarasti“ dalyviai pradėjo masiškai skųstis, kad jiems nebuvo sumokėti už dalyvavimą žadėti pinigai. „Vieningosios Rusijos“ partijos atstovai tokius teiginius vadina paprasčiausia provokacija – neva niekas tikrai neragino žmonių eiti į mitingą ir tuo labiau niekas nesiūlė jiems už dalyvavimą pinigų.