protestai

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį tviteryje sukritikavo milijonus žmonių, tarp jų ir garsenybes, šeštadienį, dieną po jo prisaikdinimo, išėjusių į gatves visoje Amerikoje protestuoti. „Vakar stebėjau protestus ir man susidarė įspūdis, kad ką tik pas mus buvo rinkimai! Kodėl tie žmonės nebalsavo?“ – parašė D. Trumpas.

Pietinėje Šiaurės Karolinos valstijoje esančiame Šarlotės mieste smurtas prasiveržė antrą vakarą iš eilės, kai policija trečiadienį susirėmė su demonstrantais, išėjusiais į gatves dėl incidento, per kurį pareigūnai nušovė vieną juodaodį. Riaušių policininkai, dėvintys neperšaunamas liemenes ir šalmus, prisidengę skydais ir ginkluoti guminėmis lazdomis, grūmėsi su protestuotojais ir leido ašarines dujas.

Nepriklausomybės dienos šventę Moldovoje aptemdė policijos susirėmimai su protestuotojais. Pasipiktinę gyventojai išėjo į gatves ne švęsti, o iškloti visą tiesą, ką galvoja apie šalies valdžią. Per nepriklausomybės dienos 25-metį policija gyventojus ramino ašarinėmis dujomis. Nepriklausomybės dienos šventė Moldovoje, Kišiniove, prasidėjo susirėmimais su policija.

Olimpinis deglas žaidynių mieste Rio de Žaneire buvo pasitiktas protestais. Žmonės į gatves išėjo parodyti nepritarimą milžiniškai olimpiados kainai. Po trijų mėnesių klajonių po Brazilijos miestus, deglas valtimi buvo atplukdytas į Rio de Žaneirą. Vėliau garbę perėmė miesto meras, kuris deglą nešė miesto centre. Tačiau vėliau prasidėjo chaosas, kai keletas šimtų piktų demonstrantų pradėjo kelti neramumus. Riaušių policija panaudojo ašarines ir pipirines dujas, kad išvaikytų minią.

Neramus antradienio vakaras Londone. Vietos spauda pranešė apie tūkstantinę žmonių minią, susirinkusią priešais Parlamento rūmus. Pasipiktinę referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos rezultatais, žmonės susirinko nešini įvairiais narystę ES palaikančiais plakatais. Susirinkę žmonės laidė įvairias replikas už „Brexit“ pasisakančių politikų atžvilgiu.

Irake dvasininko Moqtada al-Sadro (Moktados Sadro) šalininkai penktadienį antrą kartą per tris savaites įsiveržė į įtvirtintą Žaliąją zoną ir dar labiau eskalavo ilgoką politinę krizę. Ministro pirmininko Haideri al-Abadi (Haidero Abadžio) biurą saugoję pareigūnai ėmėsi griežtų veiksmų prieš juos, bet kai kuriems pavyko prasiveržti ir patekti į kai kurias patalpas, tačiau vėliau demonstrantai buvo išvaryti, panaudojus ašarines dujas ir šaudant į orą tikrais šoviniais.

Dėl mažų atlyginimų įsiutę Belgijos kalėjimų viršininkai ir darbuotojai šturmavo šalies teisingumo ministeriją. Dalis jau trečią savaitę protestuojančių pareigūnų atsisako dirbti, tad prižiūrėti kalinių siunčiami net Belgijos kariškiai. Belgijos kalėjimų darbuotojai įrodė, kad jų kantrybė – ne geležinė. Dėl mažų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų nepatenkinti žmonės nusprendė pamokyti šalies teisingumo ministerijos klerkus.

Turkijos policija sekmadienį Stambule ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikė nesankcionuotus Gegužės 1-osios protestus ir įvedė mieste griežtas saugumo priemones. Per atskirą incidentą žuvo vyras, kurį pervažiavo policijos vandens patrankos automobilis. Pareigūnai neleido žmonėms eiti į Taksimo aikštę miesto centre, tradicinę protestų vietą, ir šiame paprastai judriame rajone sekmadienį matėsi tik policininkai.

Tūkstančiai įpykusių protestuotojų šeštadienį įsiveržė į įtvirtintą Bagdado „žaliąją zoną“ ir joje esantį Irako parlamento pastatą, parlamentarams ir vėl nesugebėjus patvirtinti naujų ministrų. Džiūgaudamos minios, kuriose daugiausiai buvo šiitų dvasininko Moqtados al Sadro šalininkų, įsiveržė į pagrindinę posėdžių salę, skandavo savo lyderį aukštinančius šūkius ir pareiškė, kad išgyvendino korupciją.

Irake tūkstančiai protestuotojų šeštadienį prasiveržė į įtvirtiną ir itin saugomą Žaliąją zoną ir ėmė siaubti parlamento pastatą, nes įstatymų leidėjai vėl nesugebėjo patvirtinti naujo ministrų kabineto. Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, tūkstančiai įpykusių demonstrantų įsiveržė į saugomą zoną, kurioje yra pagrindinės vyriausybės institucijos, o kai kurie pradėjo siaubti parlamento pastatą.

Šimtai demonstrantų susirėmė su policija prie vieno Kalifornijos viešbučio, kuriame kalbą sakė respublikonų prezidentinės kampanijos favoritas Donaldas Trumpas, kuris dėl šių neramumų buvo priverstas smukti pro galines duris. Vienu metu kelios dešimtys protestuotojų prasiveržė pro užtvaras ir mėgino veržtis į viešbutį, kuriame penktadienį vyko Kalifornijos respublikonų partijos suvažiavimas, bet policija, ginkluota guminėmis lazdomis, sugebėjo juos atremti.

Šimtai protestuotojų įveikė policijos užtvaras ir pateko į Moldovos parlamentą, kuomet buvo patvirtinta nauja vyriausybė, - rašo abcnews.com. Masinė protesto akcija Kišiniove, kuri tęsiasi nuo pat korupcijos skandalo 2015-ųjų rugsėjį, šiandien peraugo į susidūrimus su policija ir bandymą užimti Moldavijos parlamentą. Tokia situacija susidarė, kai po mėnesius trukusių nesutarimų tarp prezidento ir įstatymo leidėjų galiausiai buvo patvirtinta naujoji valdžia.

Naujosios dešiniųjų vyriausybės Lenkijoje oponentai šeštadienį Varšuvoje ir kituose miestuose surengė protesto akcijas prieš politiką, kuri, anot jų, kelia grėsmę demokratijai ir žiniasklaidos laisvei. Protestus gatvėse surengė nauja grupė, pasivadinusi Komitetu už demokratijos gynybą (Komitet Obrony Demokracji), kuris praėjusį mėnesį į demonstraciją prieš partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sukvietė dešimtis tūkstančių žmonių.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į gatves Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, kaltindami konservatyvią vyriausybę, kuri į valdžią atėjo tik praeitą mėnesį, žlugdant demokratiją šalyje. „Ketiname apginti demokratiją, ketiname apginti konstituciją“, – apie 10 tūkst.

Etiopijoje per kelias savaites nerimusius protestus žuvo mažiausiai 75 žmonės, kai kariai ir policija šaudė į demonstrantus, pranešė šeštadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). „Pasak aktyvistų, policija ir karinės pajėgos šaudė į demonstrantus, nužudė mažiausiai 75 ir sužeidė dar daugelį“, – nurodoma HRW pranešime. Kol kas negauta komentarų iš Adis Abebos, bet anksčiau vyriausybės atstovas minėjo tik penkis žuvusius.

Meksikos sostinėje penktadienį kaukėti protestuotojai susirėmė su policija, kai tūkstantinė minia eisena gatvėmis minėjo 47-ąsias studentų žudynių metines. Per valandą trukusį smurtą Sokalo aikštėje, kur apie 300 vadinamųjų anarchistų akmenimis ir padegamosiomis granatomis apmėtė policininkus, saugojusius Nacionalinius Rūmus, o policija atsakė ašarinėmis dujomis, sulaikyti trys asmenys. Eisenos, kuriose dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių, daugiausia studentų, organizatoriai ragino laikytis rimties.

Vakarų Nepale aštuoni policininkai žuvo pirmadienį per susirėmimus demonstrantais, plečiantis protestams prieš siūlomą konstitucijos projektą, pranešė pareigūnai. Vyriausybė įvedė komendanto valandą ir planuoja siųsti kariuomenę į šalies vakarinį Kailalio rajoną, iš kurio, pasak pareigūnų, dar gauta pranešimų, kad per susirėmimus galėjo žūti dar trys demonstracijos dalyviai.

Pareigūnų atstovų teigimu, šalies politikų nenoras priimti teisėsaugos reformai ir saugumo gerinimui šalyje būtiną Vidaus tarnybos statutą baigsis Lietuvos statutinių pareigūnų protestais. Auganti tarptautinio terorizmo grėsmė, didėjantis poreikis kovoti su šešėline ekonomika, regione auganti karinė grėsmė formuoja aiškų poreikį stiprinti teisėsaugą, užtikrinti potencialą kovoti su naujais iššūkiais, hibridinio karo grėsmėmis.

Tūkstančiai protestuotojų Honkonge išėjo į gatves reikalaudami tikros demokratijos. Tai pirmas toks protestas šiais metais, 2014-ųjų pabaigoje milžiniški protestai kelias dienas vyko viename didžiausių pasaulio finansų centrų. Geltonais skėčiais nešini protestuotojai užplūdo Honkongo gatves protestuodami prieš centrinę Kinijos valdžią. Geltoni skėčiai tapo protestuotojų simboliu, kai pernai jais protestuotojai gynėsi nuo ašarinių dujų, kurias naudojo policija bandydama numalšinti protestus.

Tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves didžiuosiuose JAV miestuose dėl kelių pastarųjų incidentų, kai per akistatas tarp baltaodžių policijos pareigūnų ir jų sulaikomų juodaodžių vyrų, pastarieji žuvo. Protestai penktadienį vyko Niujorke, Majamyje, Čikagoje, Bostone, Vašingtone ir kitur, kai kur demonstrantai užblokavo gatves. Tuo metu JAV prisiekusieji spręs, ar patraukti baužiamojon atsakomybėn Niujorko pareigūną, kuris praėjusį mėnesį Bruklyne nušovė beginklį juodaodį jo namų laiptinėje.

Mažiausiai 5 tūkst. rusų sekmadienį protestavo prieš planus atleisti tūkstančius gydytojų ir uždaryti ligonines Maskvoje. Gydytojai, pacientai ir kiti protestuotojai nepaisydami šalčio atėjo pareikšti nepritarimo vykdomai Maskvos sveikatos apsaugos reformai, pagal kurią iki kitų metų pradžios gali būti atleista iki 10 tūkst. gydytojų ir uždarytos 28 ligoninės. Daugelis protestuotojų ant žieminių striukų buvo užsivilkę baltus chalatus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Honkonge be rezultatų pasibaigė valdžios dvi savaites žadėtos derybos su protestuojančių studentų atstovais, ir dabar Kinijos autonominėje teritorijoje tik pagilėjo aklavietė. Valdžia nežada nuolaidų, bet nesiima priemonių prieš protestuotojus, o jie nesutaria, ar stiprinti protestus, ar toliau derėtis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) opozicijos atstovai vėl žada protestus, jei rudenį nebus grįžta prie komisijos sudarymo tvarkos klausimo. Praėjusiais metais komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys ir kiti opozicijos atstovai boikotavo komisijos posėdžius, protestuodami prieš valdančiųjų balsavimą politiniu pagrindu. Vėliau jie savo darbą komisijoje atnaujino, sutarus su Seimo vadovybe, kad bus sprendžiama dėl komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų.

Prieš imigrantus nusiteikę amerikiečiai jungiasi į grupes ir pradeda rengti vis daugiau protestų prieš, kaip jie teigia, niekieno nekontroliuojamą invaziją, kuri vyksta prie JAV sienų, praneša aljazeera.com „Tokia realybė – net jeigu tai (imigracija) jūsų nepalietė tame mieste, kur gyvenate, tai turbūt su tuo susidursite kokioje nors įstaigoje“, – teigia vienos iš organizacijų, kovojančių prieš imigraciją atstovas Erickas Odomas. Taip kalbėdamas jis mintyje turėjo daugiau nei 50 tūkst.

Odesoje vakar vyko gatvės mūšiai, tiesiogine šio žodžio prasme. Įsiutinti ukrainiečiai patys atsakė jėga į nuolat Rusijos specialiųjų tarnybų provokuojamą agresiją. Odesos miesto milicija buvo bejėgė prieš gyventojų ir futbolo fanatų pasipiktinimą. Prorusiškų separatistų negalėjo apsaugoti nei pareigūnų skydai, nei automatai diversantų rankose.

 Įvykių Ukrainoje scenarijus kartojasi dar vienoje Europos valstybėje. Dabar nepatenkinimą savo valdžia ryžosi pademonstruoti Bosnijos ir Hercogovinos gyventojai. Nuo praėjusio trečiadienio trunkančiuose susirėmimuose jau nukentėjo daugiau kaip 100 šios šalies gyventojų, sostinėje Sarajeve liepsnoja pastatai. Teigiama, kad išalkusią tautą nuramins tik pirmalaikiai rinkimai. Bosnijoje ir Hercogovinoje kilę protestai atspindi didėjantį žmonių nusivylimą nuosmukį patiriančiu šalies ūkiu.

Per Sočio miestą, kur po dviejų dienų prasidės žiemos olimpiada, trečiadienį buvo pradėtas nešti olimpinis deglas, o pasaulyje rengiami protestai dėl Rusijos įstatymų, nukreiptų prieš gėjų bendruomenę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį aplankė olimpiniame kaimelyje įsikuriančius sportininkus, o pareigūnai skuba atlikti paskutinius darbus prieš penktadienį vyksiančią atidarymo ceremoniją Fišto stadione, esančiame už maždaug 40 km į pietus nuo Sočio centro.

Šalies skilimo galimybė mažesnė nei Oranžinės revoliucijos metu 2004 metais, – portalui balsas.lt teigiė teletransliacijų kompanijos „English Club TV“, kurios pagrindinis biuras yra Dnepropetrovske (rytų Ukraina), vadovas Andrejus Semčenka. „Sprendžiant iš visko, kažkas viską kontroliuoja, tačiau minia jau tampa nebekontroliuojama apskritai. Opozicija minios išsižadėjo, pareiškė, kad jos nebekontroliuoja, tad ji dabar tarsi jau niekieno.

Studentai savo nepasitenkinimą įvairiausiais švietimo ar politikos klausimais išreiškia jau ne vieną šimtmetį. Jie streikuodavo, „okupuodavo“, ignoruodavo ir naudodavo daugybę įvairiausių metodų. 1229 metais Paryžiaus universitete įvykęs streikas yra seniausias žinomas studentų protestų atvejis Vakaruose. Nuo tada demonstracijos ir streikai tapo populiaria nepaklusnumo ir pasipriešinimo forma. Studentai nuo tos dienos iki pat mūsų laikų sugalvodavo pačių įvairiausių būdų tai padaryti.

Studentai savo nepasitenkinimą įvairiausiais švietimo ar politikos klausimais išreiškia jau ne vieną šimtmetį. Jie streikuodavo, „okupuodavo“, ignoruodavo ir naudojo dar daugybę įvairiausių metodų. 1229 metais Paryžiaus universitete įvykęs streikas yra seniausias žinomas studentų protestų atvejis Vakaruose. Nuo tada demonstracijos ir streikai tapo populiaria nepaklusnumo ir pasipriešinimo forma. Ir studentai nuo tos dienos iki pat mūsų dienų sugalvodavo pačių įvairiausių būdų tai padaryti.

Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų pirmadienį užėmė centrines Bankoko gatves, siekdami „paralyžiuoti“ sostinę ir didindami spaudimą problemų persekiojamai premjerei, kurios reikalaujama atsistatydinti.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad Europos ir pasaulio politikai turėjo operatyviau reaguoti į įvykius Ukrainoje ir užkirsti kelią susidorojimui su taikiais demonstrantais. Pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje rodo naują Ukrainos kryptį ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasirinktą kelią – kad Ukraina suka atgal. Pasak jos, prie dabartinės situacijos savo neveiklumu prisideda ir kitų valstybių politikai. „Padėtis Ukrainoje sudėtinga, ir pasaulio vadovų reakcija yra pavėluota.

Aktorius George‘as Clooney žinomas ir dėl savo humanitarinės bei pilietinės veiklos. Pirmadienį, besitęsiant protestams Ukrainoje, dviejų „Oskarų“ savininkas išplatino filmuotą medžiagą, kurioje jis išreiškia  palaikymą Ukrainos žmonėms. Vaizdo pranešimą G. Clooney išsiuntė broliams Kličko, kurie jį paviešino savo „YouTube“ kanale. „Ačiū tau, George‘ai, už paramą, tu tikras čempionas“, – rašo broliai Kličko. „Negalima turėti tikros demokratijos be laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Protestuojančiame Kijeve ir toliau auga įtampa. Pranešama apie į miestą atvykusias specialiąsias pajėgas, kurios visiškai užblokavo Maidaną, ir užminuotą metro. Vienas opozicijos lyderių Vitalijus Kličko paragino saugumo sumetimais iš protestų pasitraukti moterims ir vaikams.

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Aistė Plaipaitė, LRTradijas, LRT.lt Ukrainoje tęsiasi protestai. Opozicija baiminasi valdžios provokacijų. Taip pat į Kijevą važiuoja ir lietuviai – ten jų jau apie 40. Vyriausybė pasiuntė milicijos pajėgas išvaikyti minią, tačiau pareigūnai nesikišo į protesto akciją. Demonstrantų vadovai paprašė nepulti policininkų. LRT korespondentas Kijeve Giedrius Vitkauskas sako, kad kol kas situacija Kijeve nesikeičia. „Aukščiausiosios Rados, Prezidentūros ir Euromaidano centrinėje aikštėje.

Naujausia informacija iš Ukrainos gatvių, kur tęsiasi masiniai protestai, specialiai balsas.lt portalui pateikia protestų dalyvis Jaroslavas Sucharevas. „Gruodžio 2 dieną, 8 valandą ryto, raginami opozicijos lyderių Olego Tiagniboko, Arsenijaus Jaceniuko ir Vitalijaus Kličko protestuotojai ėmėsi blokuoti Ukrainos ministrų kabinetą, kuriame įprastai vyksta vyriausybės posėdžiai. Bet šios dienos posėdžio taip ir nepavyko surengti. Protestuotojai užblokavo kelius ir įėjimus į šį pastatą.

(papildyta 14.48) Ukrainoje protestuotojai pirmadienį paskelbė visuotinį streiką ir blokavo vyriausybinius pastatus po įnirtingų susirėmimų, įsiplieskusių per demonstracijas, kuriose daugiau nei 100 tūkst. opozicijos šalininkų protestavo prieš vyriausybės sprendimo nepasirašyti istorinės sutarties su Europos Sąjunga (ES). Beveik 10 tūkst.

Ukrainos Sevastopolio miesto tarybos narys Sergejus Smoljaninovas paragino į šalį įvesti Rusijos kariuomenę. Su tokiu prašymu jis kreipėsi į patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, parneša portalas lenta.ru. Kreipimosi autorius tvirtina, kad šiuo metu Ukrainoje veikia Vakarų specialiosios pajėgos ir jų agentai, kurie esą inicijuoja bandymus nuversti teisėtą valdžią, organizuoja neramumus, papirkinėja žmones, kad jie dalyvautų mitinguose, rengia informacines atakas.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

(papildyta 17.19) Kijevo milicija patvirtino, kad teisėsaugos pareigūnai sekmadienį panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, pasak jų, sviedė į pareigūnus dūminį užtaisą ir mėgino įsiveržti į Ukrainos ministrų kabineto pastatą. "Milicijos darbuotojai iš tikrųjų panaudojo ašarines dujas… Tai buvo vienintelis atvejis", - sakoma pranešime, kurį išplatino Ukrainos sostinės milicija.

Tūkstančiai provakarietiškų ukrainiečių sekmadienį dalyvauja demonstracijoje sostinėje Kijeve ir protestuoja prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Maždaug 10 tūkst. žmonių, kurie mojavo ES ir opozicijos vėliavomis, pradėjo eiti Kijevo centro gatvėmis. Dalyvių turėtų daugėti, nes ateina daugiau demonstrantų grupių, atsiliepusių į opozicijos raginimą surengti masinį protestą. Saugumui užtikrinti buvo atsiųstos nedidelės policijos pajėgos.

Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) antradienį pareiškė, kad vyriausybė įšaldys naująjį „ekologinį mokestį" kelių transporto priemonėms, turėjusį įsigalioti nuo sausio 1 dienos, kuris išprovokavo audringus protestus. Skelbdamas naujausią vyriausybės atsitraukimą prieštaringai vertinamoje mokesčių didinimo politikoje, J.M.Ayrault sakė, kad šio mokesčio įvedimas atidedamas visoje šalyje, kad vyriausybė galėtų išklausyti oponentų.

Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) antradienį pareiškė, kad vyriausybė įšaldys naująjį "ekologinį mokestį" kelių transporto priemonėms, turėjusį įsigalioti nuo sausio 1 dienos, kuris išprovokavo audringus protestus. Skelbdamas naujausią vyriausybės atsitraukimą prieštaringai vertinamoje mokesčių didinimo politikoje, J.M.Ayrault sakė, kad šio mokesčio įvedimas atidedamas visoje šalyje, kad vyriausybė galėtų išklausyti oponentų.

Graikijos valstybinio sektoriaus darbuotojai antradienį pradėjo 48 valandų streiką, jau antrą per dvi savaites.  Protestai rengiami dėl darbo vietų skaičiaus mažinimo, kurio imtasi siekiant patenkinti tarptautinės finansinės pagalbos sąlygas. Prie streiko turėtų prisidėti valstybinių mokyklų, mokesčių inspekcijos ir ligoninių darbuotojai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje streiko metu dirbs mažiau darbuotojų. Žurnalistai turi streikuoti tris valandas.

Pietryčių Turkijoje kilus naujiems protestams dėl 14-mečio, kuris po birželį vykusių antivyriausybinių demonstracijų liko komos būklės, žuvo 22 metų vyras, antradienį pranešė naujienų agentūra "Dogan". Vyras žuvo dėl to, kad jam per policijos ir protestuotojų susirėmimus Antakijos mieste netoli Sirijos sienos į galvą pataikė ašarinių dujų kanistras.

Nuverstojo Egipto prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkai pažadėjo penktadienį surengti mitingus ir eitynes, kai policija suėmė dar vieną islamistų partijos veikėją.

Egipto policija penktadienį, kai visoje šalyje vyko kruvini susirėmimai, areštavo 1 004 įtariamus Musulmonų brolijos šalininkus, anksti šeštadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija. "Areštuotų Musulmonų brolijos elementų skaičius pasiekė 1 004", - sakoma pareiškime, kuriame nurodoma, kad 558 žmonės buvo areštuoti Kaire. Per penktadienio susirėmimus šalyje žuvo daugiau kaip 80 žmonių, sako pareigūnai ir liudininkai, matę lavonus laikinuose morguose.