profsąjungos

Nijolė Druto, LRT Radijas, LRT.lt Lenkijos angliakasybos Silezijos regioną drebina angliakasių protestai. Tai reakcija į praeitą savaitę vyriausybės priimtą sprendimą panaikinti keturias kasyklas. Tap norima išgelbėti ant bankroto slenksčio atsidūrusią didžiausią Lenkijos angliakasybos bendrovę „Kompania Weglowa“. Prieš kasyklų uždarymą jau streikuoja ne tik likvidacijai numatytų kasyklų, bet ir dar dviejų didžiausių valstybės valdomų Lenkijos angliakasybos kompanijų darbuotojai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Kodėl dirbdami geriau didesnių algų taip ir nesulaukiame? Todėl, kad nemokame jų išsireikalauti.

„Pagrindinė problema – darbo užmokestis, darbo užmokesčio politikos Lietuvoje nebuvimas“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė mūsų šalies Trišalėje taryboje ir Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Taip Tarptautinės darbo dienos proga ji atsakė portalo balsas.lt žurnalistams, kurie teiravosi, kas profesinėms sąjungoms labiausiai neduoda ramybės pastaruoju metu.

Detroitas ketvirtadienį tapo didžiausiu JAV miestu, kada nors paprašiusiu pritaikyti jam bankroto apsaugos procedūrą po dešimtmečius trukusio ekonomikos nuosmukio ir netinkamo valdymo, dėl kurio šalies automobilių gamybos pramonės gimtinė tapo nemoki. Buvęs klestintis pramonės centras dabar tapo puikiausiu miestų nuosmukio pavyzdžiu: jame apstu apleistų dangoraižių, gamyklų ir namų. Detroitą krečia nusikalstamumas, o miestas netgi nebeįstengia užtikrinti gatvių apšvietimo: sutemus net 40 proc.

Europos lengvųjų keleivinių automobilių pramonė traukiasi penktus metus iš eilės. Gamintojams patiriant nuostolius, vyriausybės ir profesinės sąjungos priešinasi restruktūrizacijos pastangoms, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl šios priežasties nuolat auga nuostolingai dirbančių gamyklų skaičius. „Alix Partners“ duomenimis, iš 100 didžiausių Europos automobilių gamyklų, 58 dirba mažesniu nei 75 proc. pajėgumu. Anot tyrimo autorių, padėtis Europos automobilių pramonėje nuolatos blogėja.

Dvi pagrindinės Turkijos profsąjungos pirmadienį pradėjo šalies masto streiką, protestuodamos dėl policijos smurto prieš demonstrantus, kritikuojančius vyriausybę – kitą dieną po to, kai premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) teisino savo nurodymą imtis griežtų veiksmų prieš protestuotojus viename Stambulo parke.

Francois Hollando socialistų vyriausybė vėl įsitraukė į naujus ginčus dėl savo vykdomos ekonominės politikos. Šį kartą kritikos pažėrė JAV padangų gamintojos „Titan International“ vadovas Maurice Tayloras, kuris pasakė, kad dėl trumpos prancūzų darbo dienos būtų kvaila periminėti gamyklą šioje šalyje.

Lenkijoje minimos pirmojo prekybos centre įvykusio streiko penktosios metinės. 2008 metų vasario 20 dieną darbuotojai 2 valandom fiziškai paralyžiavo prekybos centrą TESCO, primena gazeta.pl. Darbuotojai skandavo „Tegul mums moka už šypsenas“, o juos palaikė Budryko anglies kasyklos, kur streikas neseniai truko 46 dienas, profsąjungų nariai. Pardavėjai, kasininkai ir kiti darbuotojai, priklausantys profsąjungai „Sierpen 80“(„Rugpjūtis 80“, - balsas.

Indijos opozicinės partijos ir profsąjungos paragino ketvirtadienį surengti protesto akcijas prieš ekonomines reformas, apie kurias Indijos vyriausybė pranešė praėjusią savaitę. Pasak organizatorių, protesto akcijose dalyvaus dešimtys milijonų žmonių. Smulkūs prekiautojai ir mažmeninės prekybos asociacijos audringai prieštarauja prieš valdžios sprendimą leisti užsienio prekybos centrų tinklams plėstis į Indijos mažmeninį sektorių.

Didžiausios Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ skrydžių palydovai pažadėjo naujų streikų nerengti mažiausiai mėnesį, kol bus išspręstas atlyginimų klausimas, informuoja „RIA Novosti“. Praėjusį penktadienį, po trečio ir didžiausio palydovų streiko nuo rugpjūčio, Nepriklausoma skrydžių palydovų organizacija (UFO) ir „Lufthansa“ administracija susitarė tęsti derybas.

Vokietijos skrydžių bendrovė „Lufthansa“  praneša atšaukianti du trečdalius – maždaug 1 200 pentadienį  numatytų skrydžių. Kaip rašo portalas thelocal.de, skrydžiai atšaukiami dėl 24 valandų streiko, kurį orlaivių įgulų profsąjunga paskelbė šešiuose didžiuosiuse šalies oro uostuose. Nepriklausoma orlaivių palydovų organizacija (UFO) apie streiką pranešė trečiadienį vakare, praėjus dienai po to, po to kai jos nariai aštuonias valandas streikavo trijuose oro uostuose.

Didžiausiame Vokietijos oro uoste – Frankfurte pasibaigė pirmoji Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ įgulos streiko diena. Protesto akcija prasidėjo ankstų penktadienio rytą ir tęsėsi iki 13.00 val. vietos laiku. Per aštuonias valandas buvo atšaukti 200 skrydžių - tiek vidaus, tiek ir tarptautiniai. (Papildyta 18.11) Vokietijos darbuotojų kova už savo teises turi atgarsį ir kitose šalyse. Vis dėlto, tai sukėlė ir nepatogumų. Į Vilnių 14.10 val.

Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ skrydžio įgulos personalas streiką pradeda penktadienį didžiausiame Vokietijos oro uoste - Frankfurte, informuoja BBC. Čia streikas prasidėjo ankstų penktadienio rytą ir tęsis iki 13.00 val. Lietuvos laiku. Apie tai pranešė Nepriklausoma skrydžių palydovų organizacija (UFO), kurios iniciatyva ir surengtas streikas. Kituose oro uostuose protesto akcija nebus rengiama. Penktadienį didžiausias Vokietijos oro uostas turi aptarnauti 480 skrydžių.

Didžiausios Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ skrydžio įgulos personalas streiką pradės penktadienį, informuoja BBC. Darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tiksliai nenurodė, kur vyks streikai, tačiau sakė, kad kompaniją įspės prieš šešias valandas. „Mes nenorime, kad „Lufthansa“ turėtų galimybę pasiruošti streikui parengdama įgulos personalą, kuris mus pakeistų“, - „Reuters“ sakė profsąjungos atstovė.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Statutiniams pareigūnams pradėjus derybas su Vyriausybe dėl didesnio kitų metų finansavimo vidaus reikalų sistemai, jų organizacijos nebus laikomos privilegijuota grupe, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Yra svarstomas kitų metų biudžetas (...), svarstysime pareigūnų planus kitų metų biudžetui (...). Mūsų principinė nuostata yra tokia - kokias turime pajamas, tas ir daliname pagal labai aiškius principus.

,.Socialinis dialogas leidžia išsigryninti, kur yra poza arba noras parodyti, kad labai kovojame, bet beveik nepasakant dėl ko kovojame“, - pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, paprašytas įvertinti, dėl kokių priežasčių, priešingai negu buvo prognozuota, antradienį Trišalės tarybos posėdyje derybos tarp socialinių partnerių dėl Darbo kodekso liberalizavimo vyko sunkiai.

Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas. „Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Pirmojoje dalyje apie Lietuvos profesines sąjungas rašyta, kad tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Ir dirbančiųjų teisių gynimas bei visi kiti kilnūs siekiai neretai nublanksta prieš „ėdžių instinktą“. Šalies profesinių sąjungų vadovams, kaip minėta, neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Prieš Graikiją kariaujamas informacinis karas ir sukurtas graikų, kaip tinginių bei išlaikytinių įvaizdis nėra teisingas, – tvirtino šios šalies profesinių sąjungų susivienijimo DEKA lyderis Nikolaos Kioutsoukis, kurį Balsas.lt kalbino Vilniuje surengtoje krikščioniškų Europos profsąjungų susivienijimo EZA ir Lietuvos darbo federacijos konferencijoje. –          Konferencijoje kalbama apie skurdo įveikimą.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

Ką tik paminėta Tarptautinė dirbančiųjų solidarumo diena, tačiau tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Šalies profesinių sąjungų vadovams neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Smulkieji verslininkai teigia nepritariantys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 900 litų. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba penktadienį išplatintame pranešime akcentuoja, kad, atsižvelgiant į nežymų ekonomikos atsigavimą, MMA galėtų būti didinama iki 850 litų ir tik su sąlyga, kad tuo pat metu tokia pat proporcija būtų padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Smulkieji verslininkai skaičiuoja, kad nustačius MMA 850 litų, NPD turėtų būti ne mažesnis k...

Antradienį Trišalėje taryboje svarstytas Vyriausybės pasiūlymas nuo liepos 1 dienos 50 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Profsąjungos ir darbdaviai sutarė, kad MMA būtų keliama iki 900 litų, bet Vyriausybė sako, kad šiuo metu yra galimybės MMA didinti iki 850 litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų (arba 670 litų, atskaičius mokesčius). Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008-aisiais.

Dešimtys tūkstančių profsąjungų aktyvistų visoje Pietų Afrikoje ketina trečiadienį surengti protesto akciją, praneša BBC. Aktyvistai piktinasi naujomis mokamomis automobilių magistralėmis, jungiančiomis Johanesburgą su Pietų Afrikos Respublikos sostine Pretorija. Verslo sluoksnių ir darbuotojų susivienijimų atstovai tvirtina, kad važiavimo magistralėmis kaina per didelė.

Remdami kovo 7-9 dienomis numatytą Estijos švietimo darbuotojų streiką, prie jo prisideda vis nauji ūkio sektoriai, įskaitant ir elektros energijos tiekimą. Kad streikuos penktadienį, paskelbė vienos iš dviejų didžiausių Estijos elektrinių darbuotojai. Elektros generavimo pajėgumai nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro bus sumažinti perpus. Tuo metu daugiau elektros energijos Estija turės pirkti iš užsienio, o padidėjęs energijos poreikis reikš ir didesnę jos kainą.

Prancūzijos profsąjunga pateikė ieškinį švedų bandų gamintojai IKEA, kaltindama ją darbuotojų ir klientų šnipinėjimu. Profsąjunga „Force Ouvriere“ kreipėsi į teismą Versalio mieste praėjus kelioms dienoms po to, kai satyrinis savaitraštis „Le Canard Enchaine“ pranešė, kad IKEA naudojosi slaptais policijos dokumentais. IKEA iškart pareiškė, kad tirs šiuos kaltinimus.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Prancūzijos oro transporto darbuotojai pirmadienį pradeda keturių dienų streiką. Daugiausia nesutariama dėl įstatymo projekto, įpareigojančio streikuotojus individualia tvarka informuoti savo organizaciją apie darbo nutraukimą likus 48 valandoms iki streiko, ir tokia tvarka, profsąjungų teigimu, pažeidžia jų teisę skelbti streiką. Pažymėtina, kad valdančioji partija parlamentui pateikė siūlymą, kuriuo raginama užtikrinti optimalų kadrų paskirstymą oro uostuose ir oro transporte streikų metu.

Sunkumų drebinama telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia Siemens Networks“ paskelbė panaikinsianti 2,9 tūkst. darbo vietų Vokietijoje - beveik trečdalį visų Vokietijos padalinio etatų, skelbia „Associated Press“. „Nokia Siemens“ darbuotojų profsąjungos atstovas pareiškė, kad profsąjunga nesutinka su tokiu sprendimu ir ketina bandyti išsaugoti tiek darbo vietų, kiek įmanoma. Tuo tarpu koncernas ketina atleisti darbuotojus ne tik Vokietijoje. Pasak „Reuters“, dar 1,2 tūkst.

Nigerijos valdžios derybos su profsąjungomis dėl visuotinio streiko nutraukimo pasibaigė be rezultatų. Beje, šalys ketina sugrįžti prie derybų stalo, todėl, Nigerijos profsąjungų grasinimas sustabdyti naftos ir dujų gavybą atidedamas neapibrėžtam laikui. Kaip jau pranešta, naftininkų profsąjunga PENGASSAN paskelbė nuo sausio 15 d. stabdysianti naftos ir dujų gavybą, taip solidarizuodamasi su streikuojančiais kolegomis.

Graikijos premjeras Lucas Papademos įspėjo, kad šalis savo finansinių įsipareigojimų nepajėgs vykdyti jau kovo mėnesį, nebent profesinės sąjungos sutiks su tolesniais atlyginimų mažinimais, informuoja BBC. Po susitikimų su profesinių sąjungų atstovais L. Papademos sakė, kad norint likti euro zonoje reikia dar didesnių apkarpymų. Analitikai teigia, kad tokiais pareiškimais premjeras stengiasi paruošti Graikiją naujoms taupymo priemonėms.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai planuoja rengti masines protesto akcijas, jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus, tarp kurių svarbiausias – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. „Buvo susirinkę turbūt visų profesinių sąjungų, veikiančių Lietuvoje, atstovai. Sudaryta bendra darbo grupė parengti tolesnius bendrus veiksmus ir reikalavimus Vyriausybei“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Profsąjungoms ketinant dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo rengti streikus, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad derybos šiuo klausimu bus tęsiamos, ir pabrėžia būtinybę kalbėti ne tik apie MMA didinimą, bet dėl viso priemonių paketo, reikalingo finansiniam stabilumui užtikrinti, įgyvendinimo. „Pirmas dalykas, tai diskusijos Trišalėje taryboje tęsiasi. Neseniai gavome Pramonininkų konfederacijos pasiūlymus. Derybos tęsiasi ne dėl vieno skaičiaus.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

„Minimalus atlyginimas – ne mažiau kaip 1000 litų“, „850 litų = emigracija“, „Mes europiečiai ir norime europietiškų atlyginimų“ – tokie reikalavimai skambėjo pikete, penktadienio rytą vykusiame Vilniuje prie mūsų šalies Vyriausybės rūmų. Minint tarptautinę oraus darbo dieną, į jį pakvietė Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis tris šakines profesines sąjungas.

Dėl 24 valandų visuotinio streiko, rengiamo Graikijoje trečiadienį, turistų šalyje laukia nemalonios staigmenos. Oro uostai atšaukė visus skrydžius 24 valandoms dėl dispečerių, prisijungusių prie dviejų šalies profsąjungų organizuojamų protesto akcijų. Trečiadienį Graikijoje streikuoja valstybės sektoriaus darbuotojai, protestuodami prieš vyriausybės planus atleisti į „darbo rezervą“ 30 tūkst. tarnautojų mainais į eilinę Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo paramos išmoką.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.

Štai teko lankytis tokioje “Solidarnosč” konferencijoje Gdanske. Tenykštės profsąjungos ne mūsiškės, bet ne apie tai daina. “Lietuvos lenkų klausimu” įspūdžių nedaug. Populiariausiai jis komentuojamas, kaip “w ogole do dupy” (visai ties pasturgaliu, –iš lenkų kalbos). Čia kabu apie neoficialų bendravimą, žinoma. Užtat visokių įdomesnių vaizdų pavyko parsivežti. Man įdomu, ką pasakytų mūsų “nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos” entuziastai dėl šios karikatūros oficialioje parodoje.

Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis tris profesines sąjungas, išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog sprendimas dėl minimalios algos vilkinamas. Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ar net mažinimas, vadinasi toliau skurs gaisrininkai, policininkai, mokytojai, gydytojai, kitas personalas, o Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais bei kitomis privilegijomis, rašoma pranešime.

Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pareiškia nesiderėsiąs dėl Trišalio susitarimo 2012 metams, nes socialiniams partneriams siūloma pasirašyti dokumentą, kuris tėra deklaratyvių teiginių rinkinys, nepagrįstas konkrečiais faktais ir skaičiavimais.Minint tarptautinę Oraus darbo dieną spalio 7-ąją prie Vyriausybės rengiama profsąjungų protesto akcija prieš arogantišką Vyriausybės politiką.

Rytoj „Saab“ profesinės sąjungos gali priimti sprendimą dėl dėl bankroto inicijavimo šiai kompanijai – rugsėjo pirmą dieną baigiasi visi terminai, kai „Saab“ turi panaikinti įsiskolinimus darbuotojams. „Saab“ ne vieną kartą vėlavo mokant algas kompanijos darbuotojams, todėl kompanijos profesinės sąjungos, panašu, praranda kantrybę. O profesinės sąjungos yra viena iš jėgų, kuri turi teisę inicijuoti įmonės bankrotą.