profesorius

Trečiadienį socialinėje erdvėje kilo daug diskusijų dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“. Juo pasinaudojo ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bendražygė Agnė Širinskienė. Oponentai tikino, kad iš svainio įrašo matyti būsimi konservatorių partijos planai. Į tą patį įrašą sureagavo ir G. Landsbergio tėvas, kuris L. Andriulį vadino pasireklamuoti norinčiu egoistu.

Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sako, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys. Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai. „Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu.

Per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje gali paskatinti aterosklerozės plokštelių atsiradimą ne tik širdies, bet ir smegenų, taip pat kitose stambiose žmogaus organizmo arterijose. Tam, kad išvengtume aterosklerozės sukeliamų padarinių – infarkto, insulto, – neretai cholesterolio koncentraciją tenka mažinti statinais. Profesorius Rimvydas Šlapikas pasakoja, ką turi žinoti statinus vartojantys pacientai.

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Populiacijos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kokia gyventojų dalis galėjo persirgti koronavirusu to nežinodama, turėtų prasidėti kitą savaitę, BNS informavo tyrimui vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas. Anot jo, atrinktiems žmonėms šiuo metu yra siunčiami laiškai su kvietimais išsitirti. Be to, šią savaitę bus baigti išvežioti greitieji testai į gydymo įstaigas, kuriose ir bus atliekamas testavimas.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje vėl pasidalijo savo įžvalgomis apie koronavirusą ir pasaulį kaustančią pandemiją. Šį kartą jis kreipėsi į keliaujančius žmones, argumentuodamas, kad Europos valstybės būtent šeštadienį pasiekė sergamumo rodiklių aukštumas. „Keliaujantiems. Lenkija ir Nyderlandai šiandien pasiekė naują Covid-19 sergamumo rodiklį: 16,5 atvejo 100 000 gyventojų per paskutines 14 parų.

Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai, rašoma pranešime spaudai.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas penktadienį paskelbė apie naują proveržį vakcinos nuo koronaviruso atradimo procese. Savo socialinėje paskyroje S. Čaplinskas teigė, kad atlikti bandymai su beždžionėmis parodė teigiamų rezultatų. „GERA NAUJIENA. Du tyrimai su beždžionėmis nustatė, kad, užsikrėtus koronavirusais, gaminami antikūnai, kurie, kaip atrodo, apsaugo nuo būsimos ligos.

Ankstų ketvirtadienio rytą Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pasakoja, kad koronavirusas neaplenkia ir vaikų. Niujorke COVID-19 jau pasiglemžė kelių mažamečių gyvybes. Anot specialisto, jau buvo manoma, kad visi suprato suaugusiųjų ligos aspektus, kurie kėsinasi į senus žmones, tačiau pasirodo, kad koronavirusas paliečia ir vaikus, sukeldamas rimtų komplikacijų.

Koronavirusas nesibaigs su šiuo pavasariu, tikėtina, kad jo bangos kils ir vėliau, sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. „Mes nežinome, koks dydis tų bangų gali būti ir kaip jos dažnai galėtų kartotis – tai mokslo bendruomenė dar diskutuoja, nėra iki galo aiškių atsakymų“, – spaudos konferencijoje sakė  VU Medicinos fakulteto profesorius. Pasak jo, gripo istorija rodo, jog antroji pandemijų banga dažnai būna didesnė už pirmąją.

Lietuvoje ir toliau augant užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių skaičiui, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius perspėja, kad dėl to gali kilti rimtų sunkumų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos. Kaip rašo profesorius V. Kasiulevičius savo socialinėje paskyroje, ligoninėse pacientų srautas jau dabar didėja, o jų būklė – sunkėja. Teigiama, kad dėl šios priežasties ligoninėse gali pritrūkti vietų, skirtų susirgusiems pacientams.

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius trečiadienį, po Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą. Jis pažėrė kritikos komiteto nariams už tai, kad ekspertams pasisakyti buvo leista ne visiems, o savo siūlymus paraginta teikti raštu. „Anot gerbiamos Agnės SAM labai skuba ir gaišta laiką, todėl juos reikia paleisti kuo greičiau dirbti. Neturi jie laiko klausytis visų nuomonių. Neturi tai neturi.

Lietuvoje plinantis koronavirusas verčia griebtis neatidėliotinų saugos priemonių. Tiesa, būtent COVID-19 infekcija jau nusinešė 4 lietuvių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia beveik 300. Nepaisant to, medikai nenuleidžia rankų ir tikisi geriausio. Štai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius tikina, kad pasaulis per šiuos du mėnesius gerokai pasikeitė.

Siaučiantis koronavirusas verčia griebtis visų įmanomų saugumo priemonių. Štai šeštadienį ministerijų atstovai pasidalijo naujais nurodymais, siekiant sumažinti galima viruso riziką šalyje. Tiesa, apie vieną iš daromų apsisaugojimo klaidų prakalbo profesorius Vytautas Kasiulevičius. Be to, V. Kasiulevičius pabrėžė, kiek laiko gali trukti žmonių saviizoliacija.

Koronavirusai ir toliau neramina ne tik virusų židiniu vadinamą Kiniją, bet taip pat ir visą likusį pasaulį. Antradienį skelbta, kad vienas iš viruso atvejų buvo užfiksuotas jau ir Vokietijoje. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė savo patarimus apie apie 2019-nCoV infekciją: Kaip plinta virusas? Tikėtina, kad virusas plinta tarp žmonių oro lašeliniu būdu, kaip ir kiti koronavirusai bei gripo virusai.

Sankt Peterburge (Rusija) iš Moikos upės buvo ištraukas neadekvačiai besielgiantis 1956-aisiais gimęs vyras, kurio kuprinėje aptiktos dvi nupjautos moters rankos ir trauminis pistoletas. Pasak vietos žiniasklaidos, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius ir dėstytojas Olegas Sokolovas pristatytas į ligoninę dėl peršalimo. Jo bute aptiktas jaunos moters lavonas.

2019 m.  lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – eidamas 93-iuosius metus, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovas Jučas (1926–2019), rašoma valdovų rūmų muziejaus tinklalapyje.

Per ilgametę praktiką profesoriui Rimantuo Kėvalui meningokokine B tipo infekcija užsikrėtusius vaikus teko matyti kelias dešimtis kartų, paskutinį kartą – šiemet. Laimei, itin kritiškos būklės vaiką, kuriam buvo diagnozuota žaibinė meningokoko B forma, pavyko išgelbėti. Tiesa, ligos padarinius jis jaus visą gyvenimą – gydytojams teko pašalinti dalį pažeistų pirštų. „Neretai meningokokine B tipo infekcija užsikrečia sveiki, gerai išsivystę vaikai. Tokie, kurie nėra sirgę rimtesnėmis ligomis.

Šį sekmadienį TV8 medicinos laidoje „Sveikatos medis“ laukia išskirtinis susitikimas su spalio pradžioje Lietuvą aplankiusiu Kembridžo universiteto profesoriumi, garsiu onkologu Robert J. Thomas. Išskirtiniame interviu jis ne tik papasakos apie mokslinius tyrimus, atskleidusius itin džiuginančius rezultatus, atrastą polifenolių naudą kovoje su onkologinėmis ligomis, bet ir atskleis paprastus gyvenimo būdo veiksnius, padedančius užkirsti kelią sunkiems vėžiniams susirgimams.

Nors insultas dažniausiai yra laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dėlto jis ištikti gali ir jaunuolius, sulaukusius vos 20 – 25 metų amžiaus. Daugelis insultą patyrusių žmonių liekamuosius reiškinius jaučia visą gyvenimą. Būtent dėl to labai svarbu mokėti greitai atpažinti insulto siunčiamus simptomus ir tinkamai į tai reaguoti.

Rudenį dažnos orų permainos, o atšilimas rudenį yra vadinamas Bobų vasara. Kodėl būtent Bobų? Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis turi kelis paaiškinimus. Lietuvoje yra labai įdomus Bobų vasaros pavadinimas, pavyzdžiui, anglų kalba naudojamas kiek kitoks pavadinimas – indiška vasara arba angl. indian summer. „Bobų vasara yra Lietuvoje visaip vadinama: ir čigonų vasara, ir Šv.

Buvęs Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis kelia klausimą, ar Lietuva pakankamai deda pastangų siekdama užkardyti grėsmę dėl pašonėje Baltarusijos baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės.

Lietuva jau skelbia apie gripo sezono pradžią. Apie tai, koks šiais metais laukia mūsų gripas, kokiais simptomais pasireišia ir ar verta nuo jo skiepytis, kalbamės su profesoriumi, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku. Ar šiųmetis gripas numatomas grėsmingas? Manau, kad nereiktų nei gąsdint, nei per daug nusiraminti, nes gripas yra gripas.

Šiandien katalikiškas pasaulis švenčia Verbų sekmadienį. Ši diena simbolizuoja Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Taip pat primena kiekvienam iš mūsų, kad iki Velykų liko savaitė. Profesorius etnologas Libertas Klimka sako, kad kiekviena tauta skirtingai interpretuoja šią šventę, todėl atsiranda vis įvairių papročių ir tradicijų.

Visur kalbama, kad koldūnai nėra sveikas pasirinkimas, bet žmonės vis tiek juos valgo. Vieni juos nuolatos laiko savo šaldikliuose juodai dienai, kiti jų nusiperka bent kartą į savaitę, o štai treti neretai pasigamina ir patys naminių gardžių koldūnų. Profesorius Alvydas Unikauskas LRT laidoje „Klauskite daktaro“ atskleidė, kaip pasirinkti pačius sveikiausius koldūnus.

Plaukai tikriausiai yra vienas svarbiausių moters ginklų. Trumpi, tiesūs, ilgi, garbanoti, šviesūs, juodi ar net raudoni – jais rūpinasi kiekviena. Tačiau ką daryti, kai netikėtai jie be perstojo ima slinkti? Puikų patarimą atskleidė profesorius Alvydas Unikauskas LRT laidoje „Klauskite daktaro“. Kaip įvardija pats profesorius A. Unikauskas, pirmoji plaukų slinkimo priežastis – maistinių medžiagų trūkumas.

 Dr. Sara Gottfried, jos pačios žodžiais tariant, yra „neišsimiegotoja“. Mūsų kavos pergėrusioje, persidirbusioje ir nuo elektroninių prietaisų priklausomoje visuomenėje ji tokia – ne vienintelė: Oksfordo, Kembridžo, Harvardo, Mančesterio ir Sario universitetų tyrėjai nustatė, kad žmonės per naktį miega beveik dviem valandomis mažiau, nei 1960 metais, o dėl to prastėja mūsų sveikata, rašoma telegraph.co.uk.

 Insultas, deja, iki šiol vadinamas itin grėsminga ir pavojinga liga, neretai pasibaigianti mirtimi. Tiesa, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros kliniko Neurologijos centro profesorius pastebi, kad laiku iškviesta greitoji pagalba gali išgelbėti žmogui gyvybę ir nepalikti jokių išliekamųjų reiškinių,  Jo teigimu, insultas yra sunki ir grėsminga liga.

 Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o tik kas penktas lietuvis maitinasi sveikai. Ką daryti, kad pagelbėtume savo širdžiai, dažnai negaunančiai svarbių maistinių medžiagų? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas sako, kad visų pirma svarbu suprasti, jog net ir pati sveikiausia mityba neapsaugos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, jeigu nepaisysime ki...

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) prie kolegės seksualiai priekabiavęs filosofijos profesorius Skirmantas Jankauskas grįš dirbti su studentais Vilniaus universitete (VU), nes kaltinimams priekabiavimu šioje aukštojoje mokykloje suėjo senaties terminas. Visgi universitetas ragina žmones esant duomenų toliau kreiptis dėl galimų S. Jankausko nusižengimų.

Statistika Lietuvoje negailestinga – kas antras lietuvis miršta nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų. Tai patvirtina Santarų klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų profesorius kardiologas Pranas Šerpytis. Jo teigimu, statistika yra tokia, kad 56 proc. numiršta būtent nuo šių ligų. „Jei pažiūrėtume kitoje pusėje Baltijos, tai ten šių ligų yra trečdaliu mažiau. Reikia žiūrėti, kas yra ne taip. Mes turime gerinti medicininę pagalbą“, - kalbėjo profesorius.

Vladas Garastas - žmogus legenda, apie kurį galima kalbėti ištisas valandas, o pasakas vaikams prieš miegą turėtų pakeisti istorijos apie šio Lietuvos garbės piliečio nuopelnus Lietuvai. Netrukus kelsime į viršų trispalves ir minėsime mūsų šalies nepriklausomybės šimtmečio metines. Už galimybę mėgautis šia didinga švente turėtume būti dėkingi ir V.Garastui.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsaugojo Lietuvos pilietybę Toronto universiteto profesoriui Artūrui Petroniui, nors jam buvo suteikta Kanados pilietybė. Šalies vadovės spaudos tarnyba BNS informavo, kad akademikui pilietybė išsaugota „dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“. Įstatymų pataisos dėl galimybės išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų įsigaliojo pernai liepą.

Prieš daugiau nei metus ši meilės istorija sukėlė didžiulį atgarsį žiniasklaidoje. Tuomet itin atviros okupuoto Donecko universiteto profesoriaus Viktoro Tolstych ir jo auklėtinės Margaritos nuotraukos pateko į viešąją erdvę, o 58-erių dėstytojo ir 18-metės santykiai sudomino visuomenę.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Ar kada nors bandėte įsivaizduoti blogiausią dalyką, kaip pedagogas galėtų sugėdinti savo nepaklusnius studentus? Nusivesti į kalėjimą? Užduoti papildomų namų darbų? Visgi, tai niekada nepriblokštų taip, kaip šio profesoriaus sumanymas. „Twitter“ vartotojas Mario pasidalino nuotrauka ir žinute iš savo paskaitos kolegijoje.

Net 42 procentai visų santuokų žlunga, skelbia naujausias tyrimas, publikuotas „The Independent“. Daugelis turbūt bando surasti pagrindines priežastis, kodėl taip nutinka. Remiantis Ilinojaus universiteto sociologijos profesoriaus Eli Finkelio mintimi, esminė ir dažniausiai santuokų bei bet kokių santykių baigties priežastis – pernelyg didelis idealizavimas.

JAV teisėsauga po visoje šalyje paskelbtų gaudynių suėmė du prestižinių universitetų darbuotojus, kaip įtariama, Čikagoje mirtinai subadžiusius vieną kirpėją. 42 metų Wyndhamas Lathemas (Vindamas Latemas) iš Čikagoje įsikūrusio Šiaurės Vakarų universiteto ir 56 metų Andrew Warrenas (Endrius Vorenas) iš Oksfordo universiteto Anglijoje buvo sulaikyti policijos Ouklande Kalifornijoje, nurodoma Čikagos policijos atstovo „Twitter“ žinutėje.

 Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas. Seime tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs gydytojas pediatras penktadienį teigė, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje didžioji dalis tėvų Švedijoje manė, jog jų pareiga buvo pliaukštelėti vaikui, kad šie taptų gerais piliečiais.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis sako iš prezidentės išgirdęs, kad valstybė rems tolesnius nepriklausomybės akto tyrimus ir viliasi pats jiems vadovauti. „Tikiuosi vadovauti, tikiuosi sutelkti grupę, turiu paramą Vytauto Didžiojo universiteto rektorato“, - po susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė L.Mažylis. Jis teigė, kad norėtų plėtoti politologinius valstybės atkūrimo laikotarpio tyrimus.

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu bibliotekai bus suteiktas filosofo, šio universiteto profesoriaus Leonido Donskio vardas.

Teroristai išpuolių vietas renkasi racionaliai ir apgalvotai, todėl Lietuvai terorizmo grėsmė yra maža, teigia Lietuvoje viešintis terorizmo ekspertas iš Didžiosios Britanijos advokatas Tasnime's Akunjee. „Terorizmas yra politinės išraiškos forma. Todėl teroristai paprastai renkasi aukštos vertės taikinius, suteikiančius didelę pasaulinę įtaką.

Mančesterio miestą sukrėtė didžiulis skandalas – prestižiniame Mančesterio universitete dėstantis vyras, pasirodo, po paskaitų dirba pornografinių filmų kompanijoje. Studentai gerokai apstulbo, kuomet sužinojo, ką jų gerbiamas dėstytojas veikia laisvu nuo paskaitų metu, rašo dailymail.co.uk. Net 25-erius metus profesoriumi dirbantis Nicholas Goddardas per ilgus darbo metus užsitarnavo garbingą vietą ir vardą universitete. Vyras dėstė chemijos inžineriją ir atliko daug svarbių tyrimų.

 Netikėtai mirus atsargos komandorui profesoriui dr. Eugenijui Nazelskiui Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Lietuvai atgavus nepriklausomybę komandoras Eugenijus Nazelskis daug prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrėjo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, charizminio pedagogo, profesoriaus Donato Saukos. Jis gimė 1929 spalio 13 dieną Mažeikiuose, pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948–1953 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, Studijų metais (1951–1953) dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.

Nuogas koleges paveiksle nutapęs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dailės profesorius apskųstas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, ji pradėjo tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo. Skunde nurodoma, kad profesorius tris savo pavaldines be jų sutikimo nufotografavo darbo vietoje, o iš tų nuotraukų vėliau pertapė portretus, pavaizduodamas jas nuogas. Darbas šių metų sausį iškabintas viešai Kauno paveikslų galerijoje.

Seimo narys Naglis Puteikis po truputį renka vis didesnę rinkėjų armiją prezidento rinkimuose. Interneto erdvėje ir gatvėse vis dažniau galime sutikti žmonių, kurie teigia balsuosiantys būtent už kritikuoti kitus nevengiantį seimūną. Ar šis politikas gali tapti rinkimų X faktoriumi? Į šį klausimą mums padės atsakyti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius. „N. Puteikis yra vienas iš realiausių kandidatų gauti daug protesto balsų, - teigė politologas.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT radijas, LRT.lt Eidamas 97-uosius metus Jungtinių Valstijų Boulderio mieste mirė biologas profesorius Martynas Yčas. Jis buvo vienas iš dvidešimties pasaulio mokslininkų klubo, kuriam priklausė nemažai Nobelio premijos laureatų, narių. Žymiausias Yčo mokslinis veikalas – monografija „Biologinis kodas“, išversta į daugelį kalbų. M. Yčas ir kitas mokslininkas Georgas Gamovas buvo visavertės–sisteminės bioinformatikos pradininkai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Eidamas 89-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius emeritas habilituotas daktaras Vladas Žukas. Vadovavęs Bibliotekininkystės katedrai, išugdė ne vieną jaunųjų mokslininkų kartą, parengė ir išleido daugiau kaip 20 knygotyros ir bibliografijos mokslo veikalų. Jis paliko unikalią XX amžiaus tapybos ir grafikos kolekciją. Atsisveikinimas su velioniu Vilniaus universiteto Šv.