profesinė sąjunga

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras nuo sausio žada mokytojams atlyginimu kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Vidaus reikalų ministrė užsimojo centralizuoti priešgaisrinės apsaugos sistemą. Esą taip gyventojai sulauks geresnės ir greitesnės pagalbos. Agnė Bilotaitė siūlo ir ugniagesių rengimą koncentruoti vienoje mokykloje. Profsąjungos tam neprieštarauja, tačiau perspėja, kad ugniagesių trūksta ir kitąmet reikalauja dešimtadaliu didesnių algų. Kaunietis Lukas ką tik baigė mokslus prie Vilniaus esančioje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ir ruošiasi pradėti gaisrininko karjerą.

Rugsėjo pradžia keleiviams tapo tikru išbandymu – kai kurių maršrutų autobusai tiesiog dingo – jų žmonės skundėsi nesulaukiantys ir po 45 minutes. Kas pikčiausia, informacijos, kad kai kurie reisai nuimti, keleiviai neranda. Stotelėse kabantys grafikai dar vasariniai, o dabartiniai net programėlėse neatitinka realybės. Vežėjai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, o vairuotojai darbą meta dėl nerealių valdžios grafikų ir dėl per mažų algų.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) įkainių keitimui, tai savivaldybei papildomai kainuos daugiau nei 5,5 milijonų eurų. Savivaldybė teigia, jog naujas finansavimas leis bendrovei pakelti darbuotojų atlyginimus, dėl kurių dydžio ketino streikuoti VVT profesinė sąjunga. Papildomi pinigai taip pat leis įmonei padengti išaugusias išlaidas už energiją bei užtikrinti keleivių pervežimo poreikius.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Per pastaruosius kelerius metus, dėl patiriamo mobingo darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbinėse sferose psichologinis teroras darbo vietose įgauna vis didesnį ir platesnį mastą. Tačiau žmonės kenčia tyliai nesikreipdami pagalbos į institucijas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) bei ugniagesių profesinės sąjungos ketvirtadienį Vilniuje pasirašė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinę sutartį.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo pirmadienį atliko kratas Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skyriuje. „Informacijos patikrinimui ikiteisminio tyrimo veiksmų metu paimti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skyriaus dokumentai, galintys turėti reikšmės tyrimui“, – pranešė departamentas.

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama jo pagalbos sprendžiant etatinio apmokėjimo problemas.

Šiomis dienomis kartu su kolegomis iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) kreipėmės į Vyriausybę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus dėl 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto. Kartu pateikėme ir savo pasiūlymus, susijusius su Vyriausybės teisėsaugos srityje pradėtų darbų bei įsipareigojimų užbaigimu. Tokie būtų formalūs profesinių sąjungų veiksmai.

Daugiausia darbuotojų turinti šalies bendrovė „Maxima LT“ kartu su darbuotojų profesine sąjunga pasirašė naują kolektyvinę sutartį, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Naujojoje sutartyje, kuri pakeitė galiojusią nuo 2012 metų, numatyta daugiau papildomų naudų visiems be išimties 15 tūkst. prekybos tinklo darbuotojų, ir šiais metais papildomoms naudoms skirs 300 tūkst. eurų. „Esame rinkos lyderis, todėl siekiame sukurti geriausias rinkoje darbo sąlygas.

Trečiadienį Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) teikia peticiją dėl nepakankamo finansavimo visuomenės saugumui užtikrinti, taip pat kitą trečiadienį prie Vyriausybės ketina organizuoti įspėjamąją protesto akciją. „Visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais pasiekęs rekordines aukštumas. Atrodo, kad mūsų sistemos finansavimas ir politikų požiūris į sistemą yra atvirkščiai proporcingas tam pasitikėjimui“, – sako UGPS pirmininkas Saulius Džiautas.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ trečiadienį nepasirašė Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų. „Mes, „Sandrauga“, visiškai nedėjome parašų. Jumis apmelavo, nes jūs nepažiūrėjote paprasčiausiai to akto, patikėjote, ką jums pasakė. Žinote, kartais būna, pasitaiko, kad apgauna ir jumis“, - BNS sakė profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknius.

Buvę ir esami Lietuvos futbolininkai buriasi į profesinę sąjungą. Pristatyta naujoji organizacija sieks atstovauti žaidėjų interesus, prisidėti prie jų švietimo bei tarpininkauti teikiant įvairias paslaugas.

Visų švietimo profesinių sąjungų lyderiai pirmadienį susitinka su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti kitų metų biudžetą ir kaip jame bus įgyvendinami Vyriausybės vadovo duoti pažadai. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, kad pirmiausia juos domina, kodėl stringa kolektyvinės sutarties pasirašymas. „Kolektyvinę sutartį pradėti įgyvendinti jau 2017 metų biudžete reikalingi pinigai, mes norime žinoti, bus ar nebus, kiek bus“, – sakė A.Jurgelevičius.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipėsi į Kalėjimų departamento vadovybę dėl pataisos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo poreikio. 2017-2020 metais prašoma didinti pataisos pareigūnų darbo užmokestį, įsipareigojant, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokestis 2017 metais būtų ne mažesnis nei 600 eurų, 2018 metais - 700 eurų, 2019 metais - 800 eurų, o 2020 metais - 1 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius.

Policininkai patenka į didžiausią stresą patiriančių profesijų dešimtuką. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) teigia, kad pareigūnai bijo kreiptis pagalbos, ir siūlo imti pavyzdį iš skandinavų. Policijos pareigūno uniforma ir statusas – didžiulė atsakomybė prieš save, artimuosius, valstybę ir jos piliečius.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentė įvertino, kad prokuratūroje įvyko reikšmingų pokyčių, ištirta daugiausia per per visą Nepriklausomybės laikotarpį nusikalstamų veikų, tačiau taip pabrėžė, kad prokuratūros sistema privalo toliau keistis.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) teigimu, Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta pozicija dėl adekvataus gynybos finansavimo – pirmas žingsnis vidinio ir išorinio šalies saugumo stiprinimo link. Tikimasi, kad užvirusios diskusijos duos rezultatus ir valdininkai bei politikai nedelsiant imsis veiksmų. D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime aiškiai nurodė prioritetus, kurių vienas svarbiausių – valstybės ir žmonių saugumas.

Kai Lietuva dar tik bandė atkurti savo nepriklausomybę, Vakarų Europos profsąjungos, pasikvietusios pas save, mokė mus, tuomet jaunus ir pradedančius profsąjungiečius: „valstybėje demokratijos turėsite tiek, kiek procentų visuomenėje bus profsąjungų narių“. Mums tuomet sunku buvo sieti profsąjungas su demokratija.

Šį savaitgalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas susigrūmė su jam pasipriešinusiu pažeidėju, Baltarusijos piliečiu M. H., kuris mėgino iš jo atimti tarnybinį ginklą, ir peršovė jam koją. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (LPPPS) teikia pareigūnui teisinę pagalbą ir skiria ypatingą dėmesį ne tik jo, bet ir visų pareigūnų saugumo klausimams spręsti. LPPPS kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinę prašydami imtis priemonių, kad pareigūnai galėtų būti užtikrinti savo saugumu.

Praėjusią savaitę buvo pasirašyta dvišalė sutartis tarp Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo ir miesto Savivaldybės. Tai leis geriau ginti švietimo darbuotojų interesus sprendžiant švietimo klausimus. Tokias sutartis jau pasirašė dalis mažųjų savivaldybių, o Šiauliai tarp didmiesčių buvo bene pirmieji.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) teigimu, Seimo darbo grupė siūlo kurti politizuotą ir neskaidrią policijos sistemą, grįstą neaiškiais principais. Policijos profesinės sąjungos mano, kad dalis Policijos veiklos įstatymo pakeitimo projekto nuostatų ne sprendžia esamas problemas, o kuria prielaidas piktnaudžiavimui užimamomis pareigomis ir siekia apsunkinti darbuotojų darbo sąlygas.

Politinių partijų narių skaičius 2012 m. pradžioje buvo 107,8 tūkst. – tai sudarė 4 procentus visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., politinių partijų narių skaičius padidėjo 2 procentais. Profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 5 procentais ir 2012 m. vidutiniškai vienijo 105,6 tūkst. narių, arba 9 procentus samdomųjų darbuotojų (2011 m. – 10 proc.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) mano, kad politikų bandymai sureguliuoti pareigūnų socialines garantijas kol kas labiau primena visiems gerai žinomą pasakėčią apie į skirtingas puses gyvūnų traukiamą vežimą.

Druskininkuose esančio „Snow Arena“ pramogų komplekso darbuotojai skundžiasi laiku nemokamais atlyginimais. Rugpjūtį įkurtos arenos darbuotojų profsąjungos vadovas Aurelijus Gečiauskas penktadienį BNS teigė, kad darbuotojams liepos gale buvo išmokėti gegužės atlyginimai. Tuo metu "Snow Arena" vadovas tokius teiginius vadina šmeižtu ir sako ketinąs gintis teismuose. "Aš dabar nedirbu, esu atleistas. Kai klausiau kolegų, dabar dar yra nesumokėta už liepą likutis likęs.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas dar kartą parodė, kad teisėsaugos sistemos ir pareigūnų problemos Lietuvos politikams nerūpi. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad toks politikų požiūris yra trumparegiškas, o politikai ir toliau žaidžia su ugnimi ir rizikuoja visų Lietuvos gyventojų saugumu.

Į kova dėl kolektyvinės darbo sutarties nevykdymo mėginantiems kilti „Vilniau viešojo transporto“ darbuotojams kol kas tenka atsitraukti. Po įmonės vadovo Gintaro Nakučio kreipimosi į teismą dėl planuojamo streiko pripažinimo neteisėtu lapkričio 7 d. arba likus lygiai savaitei Vilniaus m. I-os apylinkės teismas priėmė nutartį 30-čiai dienų jį atidėti. Kaip mums patikino profesinių sąjungų atstovai pažeidinėti teismo įstatymų jie neketina, taigi kol kas tenka atsitraukt ir pergrupuoti pajėgas.

Lapkričio 7 d. Vilniaus m. I-os apylinkės teismas priėmė nutartį 30-čiai dienų atidėti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinių sąjungų organizuojamą streiką. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija primena, kad situacija kartojasi:  2011 metų vasarą, pasinaudojant teismų pagalba, uždrausta streikuoti UAB „Švyturys–Utenos alus“ darbuotojams. Norima atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad nors teoriškai streikas galimas, praktiškai jį surengti neįmanoma.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė apie savo planus uždaryti dvi įmones Didžiojoje Britanijoje ir atleisti mažiausiai 1,3 tūkst. darbuotojų, informuoja BBC. Ketinama uždaryti Sautamptono ir Dagenhamo įmones. Profsąjungos atstovo teigimu, uždarius vien šias dvi įmones gali būti atleista mažiausiai 2 tūkst. darbuotojų. „Ford“ pranešė planuojanti uždaryti įmones kitais metais.

Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pasitarime pranešė, kad, jo žiniomis, Nacionalinis susitarimas nebebus pasirašomas. To priežastis – iš susitarimo nusprendusios pasitraukti profesinės sąjungos. Nacionalinį susitarimą planuota pasirašyti spalio 13 dieną, tačiau, anot R. Dargio, pirmadienio žiniomis, susitarimas nebebus pasirašomas, mat iš jo nusprendė pasitraukti profesinės sąjungos.

Spalio 1-ąją – Angelų sargų dienos išvakarėse – policijos pareigūnai ketina surengti protesto akciją dėl situacijos teisėsaugoje. Pareigūnų protestais, kurie vyks prie pagrindinių politinių partijų būstinių, bus siekiama atkreipti dėmesį į apgailėtiną finansinę ir psichologinę situaciją teisėsaugoje. Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, per ketverius metus finansavimas teisėsaugai sumažėjo ketvirtadaliu, o tarnybą paliko per 2 tūkst.

Darbo partija ir Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija pasirašė memorandumą „Dėl bendradarbiavimo geležinkelio transporto sektoriuje“. Savo parašus po šiuo dokumentu trečiadienį Seimo rūmuose padėjo Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Vyriausybė neatsižvelgė į praėjusią savaitę mitingavusių pareigūnų reikalavimus ir algų pareigūnams nedidins. Ministrų Kabinetas pirmadienį pasitarime nutarė nekelti šiuo metu 450 litų siekiančio bazinės algos dydžio, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų atlyginimai. „Mes priėmėme sprendimą, kad bazinė alga – 450 litų, kaip buvo pastaruosius porą metų, taip ir lieka kitais metais“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Prie Vyriausybės rūmų trečiadienį piketavę profesinių sąjungų atstovai reiškė savo nepritarimą Darbo kodekso liberalizavimo projektui, kurį Seimui žada teikti Vyriausybė. Anot jų, Vyriausybė nesistengia kurti naujų darbo vietų, nors sričių, kuriose galėtų, tikrai yra, ignoruoja socialinių partnerių nuomonę, o naujasis Darbo kodeksas įteisins vergovę.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Dviejų milijonų Vokietijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai per 24 mėnesių laikotarpį bus padidinti 6,3 proc., pranešė vyriausybės atstovai. Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas vyriausybės vardu vedė derybas su profesine sąjunga „Verdi“, vienijančia 2 mln. darbuotojų. Derybos prasidėjo penktadienį ir truko visą naktį, o pranešimas apie jų rezultatus buvo paskelbtas tik šeštadienį prieš 7 val. ryto. „Verdi“ siekė, kad atlyginimai būtų padidinti 6,5 proc.

Per savaitę nesulaukusios atsakymo į išdėstytus reikalavimus iš Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos, šalies Švietimo profesinės sąjungos rengiasi dviejų valandų įspėjamajam streikui. Profsąjunga šioms institucijoms pateikė tris reikalavimus, susijusius su švietimo įstaigų finansavimo tvarka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kūrimu bei mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų apmokėjimų tvarka.

Skurstantiems žemesnio rango policijos pareigūnams dar labiau tenka veržtis diržus. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pastarąjį ketvirtį traukėsi ir taip žemos patrulių algos, stipriai retėjo jų gretos. Ši situacija aplenkė komisariato viršininką Egidijų Lapinską, kurio alga veik susilygino su Seimo nario darbo užmokesčiu.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Lietuvos profesinės sąjungos yra silpnos ir susiskaldžiusios, o įtampa darbo rinkoje dar labiau paralyžiuoja jų veiklą, – mano kairiųjų partijų lyderiai. Tuo jie aiškina faktą, kad jei ir pasitaiko streikų bei protestų, tai iš viešojo sektoriaus darbuotojams atstovaujančių profsąjungų pusės, nors privatūs darbdaviai elgiasi daug brutaliau.

Restruktūrizacija, rotacija, išstatutinimas – visų sričių šalies statutiniai pareigūnai jaučia šiuos tris žodžius tarsi į galvą nukreiptus revolverius. Politikai švaistosi asmeniniais pareiškimais, tačiau nesiima jokių veiksmų. Pareigūnai jau kurį laiką dirba nestabilioje skandalų draskomoje sistemoje. Bet kokių antpečių reitingai nusirito žemiau jūros lygio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepuoselėja didžiulių vilčių, kad pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) visiškai kompensuotų kainų didėjimą. Valstybės vadovė pasisako už MMA didinimą, pagal valstybės finansines išgales, nuo 2012 metų, ir aktyvesnę piktnaudžiavimo rinkoje priežiūrą, kad kainas lemtų konkurencija, o ne karteliniai susitarimai.

Šiaulių rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai visi vienu metu apsisprendė išeiti nemokamų atostogų. Drastiškas būdas, paliekant kaimų gyventojus be saugumo, pasirinktas nepavykstant su rajono savivaldybės valdininkais bei Vyriausybe rasti kompromisą dėl tarnybos finansavimo.