produkcija

Bulvių ir kitų daržovių augintojai suka galvas, kaip pasinaudoti ES parama, skirta nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti, ir kaip įtikinti šalies Vyriausybę sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams. Kur dėti produkcijos perteklių – sušerti gyvuliams ar palikti laukuose, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti daugiau lietuviškos produkcijos? Šie augintojams dabar itin aktualūs klausimai buvo aptariami tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje.

 Vismantas Žuklevičius Pastaruoju metu Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai susiduria su keliomis problemomis: kur realizuoti Rusijos rinkai skirtą produkciją ir ką daryti su ta, kuri buvo grąžinta? Valdžiai suka galvą, kaip Lietuvos maisto gamintojus gelbėti nuo Rusijos embargo, o ūkininkai skundžiasi, kad labiausiai nuo Rusijos sankcijų jie nukentės. Rusijai paskelbus embargą, perdirbėjai gana operatyviai gerokai sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas.

 Rusijai paskelbus draudimą įvežti į jos teritoriją žemės ūkio produkcijos gaminius iš visos Europos Sąjungos, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įpareigojo VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (Agentūra) nedelsiant atlikti suderinimo ir sutartines procedūras bei pradėti pieno ir mėsos produktų intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo procedūras.

Mažeikių naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ šiuo metu kas parą krauna vidutiniškai apie 400 vagonų produkcijos. Pagal vagonų paraiškas, kurios teikiamos „Lietuvos geležinkeliams“, matoma, kad panašūs kiekiai turėtų būti kraunami ir rugpjūtį. „Lietuvos geležinkeliai“ džiaugiasi, kad vienos iš pagrindinių jos klienčių pervežimo kiekiai stabilizavosi ir pasiekė ankstesnių metų apimtis.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos 20-mečio kongrese ir kasmetinėje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmuose. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, premjeras teigė, kad didžiuojasi Lietuvoje kuriamu produkcijos ir teikiamų paslaugų potencialu, kuris leidžia vis aktyviau įsiterpti į naujas užsienio rinkas ir taip stiprinti šalies ekonomiką.

„Šiais laikais nustebinti vartotojus nėra taip paprasta, todėl stengėmės pagaminti ne gerą, bet labai gerą kvietinį alų. O jo kokybę akivaizdžiai paliudija standi temperamentinga puta“, – pokalbį pradeda vyr. aludaris Petras Sadovskis, jau du dešimtmečius nešiojantis garbingą aludario vardą.

Lietuvos pirkėjai vis dažniau prekybos tinkluose renkasi Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus. Lyginant šių metų sausio-vasario mėnesio duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas beveik 50 proc. kilimas, rodo prekybos tinklo „Iki“ pardavimų duomenys. Populiariausi išlieka švieži mėsos gaminiai bei daržovės. Jų asotimentas bus plečiamas pavasario-vasaros sezonais. „Šviežios mėsos asortimentas visuomet buvo pakankamai platus.

Į šitą klausimą atsakymo sulaukti tikimasi artimiausiu metu, kai balandžio pradžioje į Lietuvą dalyvauti tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2014” atvyksta JAV mėsos instituto viceprezidentas Viljamas V. Vestmanas (William W. Westman) ir Maisto rinkodaros insituto ekspertas Erikas R. Lybermanas (Erik R. Lieberman)“. „Laukiame susitikimo su V. V. Vetsmanu ir E.R. Lybermanu, analizuosime mėsos bei jos produktų rinkos JAV galimybes, kartu su Lietuvos mėsos perdirbim...

2014 m. sausio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 5 512,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., sumažėjo 3,4 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 7,4 procento, pašalinus sezono įtaką, – 4,5 procento.

Jolita Žurauskienė Šiais metais ūkininkai pradės legaliai auginti pluoštines kanapes. Todėl dabar jie jau domisi, kur įsigyti sėklų, kokias veisles pasirinkti ir kur realizuoti produkciją. Pasak Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktoriaus Edgaro Babanovo, ūkininkai kanapes augins ne tik sėjomainai, bet ir įvairių produktų gamybai. Išbandė įvairias veisles Rokiškio rajono ūkininkas Alis Vėjelis turi sukaupęs ne vienus metus kanapių auginimo patirties.

Vienos didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse pieno perdirbimo bendrovės „Pieno žvaigždės“ ledai „Svalia“ pelnė pripažinimą kasmetinėje didžiausioje Rusijos ir Rytų Europos tarptautinėje specializuotoje maisto pramonės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodekspo - 2014“. Ledų „Svalia Miau“ pakuotė laimėjo nominacijoje „Inovacijos pakuotėje“ surengtame tarptautiniame geriausios maisto produktų pakuotės ir etiketės konkurse „ProdekstraPak – 2014“. Šis, jau 9-ą kartą vykstantis tarptautinis konkursa...

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Parodas ir ekspozicijas rengiantys verslininkai sako, kad šis verslas atsigauna, nes po krizės daugelis įmonių vėl nori pristatyti savo produkciją parodose. Stambūs užsakovai yra ir ministerijos, ir valstybinės įmonės. Šį verslą skatina tai, kad parodoms rengti galima naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Lietuva skirtingai prisistato kiekvienoje parodoje. Vienoje tampa lietaus namais, kitoje vilioja savo brangakmeniu – gintaru.

 Marius Eidukonis Nuo praėjusio penktadienio Berlyno parodų centre vykstanti žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ vėl pretenduoja tapti rekordine. Joje dalyvauja 1 650 dalyvių iš 71 šalies. Parodoje pristatoma ne tik įvairių šalių žemės ūkio produkcija, bet ir kultūra. Pabrėžiama ekologija Šių metų parodos šūkis – „Nuostabiai gražu“, o daugiausia dėmesio skiriama ekologinei žemdirbystei, jos produkcijai, prekybos plėtrai.

2013 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,3 procento, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vėl viešai skelbė, kad abejoja dėl Šiaulių universiteto likimo. „Reikia aiškiai įvardinti, kad tokie universitetai (...) kaip Šiaulių universitetas – labai klaustukas, ar tikrai turėtų ir toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją Lietuvos rinkai“, – pareiškė D. Pavalkis.

Lietuvoje vasaros pabaigoje duris atvėrusi švedų baldų ir namų apyvokos prekių milžinė IKEA, panašu, ruošiasi užkariauti pasaulį. „Business Insider“ rašo, kad IKEA pasaulyje jau turi 332 parduotuves 38 valstybėse, tačiau plėtros toli gražu neketina stabdyti. 70 metų senumo prekės ženklas gali didžiuotis  galėdamas pasiūlyti pigią ir gerai atrodančią produkciją. Naujienų portalas pateikia keletą neįtikėtinų faktų apie šį prekybos milžiną.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.

Rugsėjį visa pramonės produkcija sudarė 6 001,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčio mėn., sumažėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 0,6 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 1 proc., pašalinus sezono įtaką, – 0,3 proc., apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 1,2 proc., pašalinus sezono įtaką, – 0,4 procento. Rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.

 Didžiausiuose šalies prekybos tinkluose spalio viduryje pasirodys „Vilkyškių pieninės“ produkcija, pažymėta specialiai eksporto rinkoms skirtu prekės ženklu „Vilvi“. Nors „Vilkyškių pieninė“ oficialiai iš Rusijos tarnybų nėra gavusi jokių priekaištų dėl produkcijos kokybės, šios bendrovės eksportas į Rusiją, kaip ir kitų Lietuvos pieno produktų gamintojų, yra sustabdytas.

Kai kurie šaltiniai jau yra išsakę savo prognozę, kad Apple „išmanusis“ laikrodis gaus lankstų ekraną, kuris sukurtas OLED technologijos pagrindu. Tik šią savaitę Samsung pristatė išmanųjį telefoną, kuris naudoja būtent tokį ekraną. Tai reiškia, kad iki rankinių laikrodžių su tokiais ekranais pasirodymo praeis nemažai laiko. Ekspertai iš kompanijos DisplaySearch mano, kad Apple bus priversta remtis naujausiomis ekranų technologijomis, jei 2014 metais panorės išleisti inovatyvių produktų.

Didžiausi Lietuvoje prekybos tinklai didiesiems šalies pieno gamintojams padės išparduoti produkciją, skirtą užsivėrusiai Rusijos rinkai. "Maxima" su bendrovėmis "Pieno žvaigždės" ir Vilkyškių pieninė jau susitarė, kad produktai bus parduodami 20-30 proc. pigiau. "Iki" atstovas žiniasklaidai Andrius Petraitis BNS patvirtino, kad tinklas prekiaus pigesne Vilkyškių pieninės produkcija. "Norfos" atstovas Darius Ryliškis BNS patvirtino, kad dar deramasi su pieno perdirbėjais.

Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba "Rospotrebnadzor", sustabdžiusi lietuviškos pieno produkcijos importą, beveik nekreipia dėmesio į vietos pieno produktų kokybę, rašo Rusijos portalas rosinvest.com. Rusijos nacionalinės pieno gamintojų sąjungos vadovas Andrejus Danilenka pareiškė, jog nemenka dalis rusiškų pieno produktų - falsifikatas. "Mes labai sparčiai didiname palmių aliejaus importą, ir, deja, pieno produktų gamybos augimą užtikriname, naudodami palmių aliejų bei pieno miltelius.

 Motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje, Rusija pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų įvežimą. Oficialiai įvardytos trys Lietuvos pieno perdirbėjai - "Pieno žvaigždės", "Rokiškio sūris" ir "Žemaitijos pienas". Rusijos pretenzijų nesulaukė tik dar viena "Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje kotiruojama Vilkyškių pieninė. Rusijos tarnyba "Rospotrebnadzor" pirmadienį oficialiai pranešė, kad davė nurodymą muitinei neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos.

Ekonomikai ir toliau susiduriant su problemomis kai kurie patriotai ima ieškoti naujų būdų rūpintis šalies gerove ir taisyti esamą padėtį. Benjaminas Carle‘as ėmėsi „ekonominio patriotizmo“: jis pasiryžo 9 mėnesius valgyti vien tik prancūzišką maistą ir naudoti tik Prancūzijoje pagamintą produkciją.

Giedrė Sankauskaitė Technologijų pažanga, arba globalizacija, pradėjo keisti ilgai versle vyravusias normas. Pamažu pereiname prie verslo praktikos, kuri gali pateikti unikalų ir kartu vertingą produktą. Svarbūs tampa ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia paskirstyti taip, kad būtų pasiekiamas didžiausias našumo lygis. Taip mano Baltic Management Institute (BMI) vizituojantis profesorius, Harvardo verslo mokyklos dėstytojas Robertas Austinas. Jį kalbino savaitraštis „Ekonomika.

Naujausias „Micrisoft“ kūrinys – programinė įranga „Windows 8“ išsiskiria patraukliu dizainu ir įvairiaspalviškumu, rašo „Bloomberg Businessweek“. Vis dėlto, tik gražaus dizaino neužtenka. Programinė įranga pradeda blogiau dirbti, kada „Windows 8“ naudojami „Microsoft Office 2013“. Praėjusią savaitę pranešęs, kad traukiasi iš „Microsoft“ vadovo posto, Steve‘as Ballmeris perduos savo įpėdiniui „Windows 8“, „Windows Phone mobile“ operacines sistemas.

2013 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 13,8 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,6 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nustačius antimikrobinių medžiagų likučių UAB „Zujų paukštynas“ tiekiamuose kiaušiniuose, uždrausta realizuoti ir nurodyta nedelsiant surinkti iš rinkos š. m. liepos 15–20 dienomis pagamintą kiaušinių produkciją, iš viso 6 kiaušinių partijas.

Pastarąjį pusmetį Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai išanalizavo Lietuvoje gaminamų ir iš kitų šalių atvežtų bei importuotų makaronų saugą bei kokybę. Duomenys rodo, kad mūsų šalies makaronų gamintojai vartotojams tiekia saugius ir kokybiškus produktus, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Saugos ir kokybės reikalavimus atitiko ir prekybos centruose parduodama makaronų produkcija. Prekyboje vartotojams siūlomas labai gausus makaronų rūšių ir formų asortimentas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šviežių ir skanių uogų į turgavietę užsukusiam pirkėjui tenka nusivilti, kai jį pasitinka neišvaizdi, neskani produkcija. Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovo Dariaus Kviklio, kartais taip nutinka dėl to, kad prekybininkai lietuviškomis pavadina lenkiškas uogas, kurių pervežimo ypatumai lemia prastesnį jų skonį. Savo ruožtu lietuviška produkcija ne visada yra tinkamai išauginama.

Europos Sąjungoje (ES) stambėjant ūkiams per pastaruosius septynerius metus bendrijoje išnyko beveik penktadalis smulkiųjų ūkių. Ypač ši tendencija ryški naujose narėse, taip pat ir Lietuvoje. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių parlamentų agrarininkai Vilniuje aptardami Žemės ūkio politikos reformą akcentavo būtinybę daugiau skatinti smulkiuosius ūkius, sudaryti palankesnes sąlygas jiems pasinaudoti ES parama.

2013 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 7,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės bei augalininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 12 ir 3,1 procento.

 Birželį visa pramonės produkcija sudarė 5 542,7 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su gegužės mėn., padidėjo 1,1 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 0,6 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 1,7 proc., pašalinus sezono įtaką, – 1,4 proc., apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 1,8 proc., pašalinus sezono įtaką, – 1,4 procento. Birželį palyginti su gegužės mėn.

Apie emigraciją kaip kone vienintelį būdą susikurti materialinę gerovę nuolat kalbantis jaunimas nepastebi tūkstančių gerai mokamų darbo vietų Lietuvoje. Raktas į jas – nelengvos, tačiau labai perspektyvios inžinerinės studijos. Mechanikų, projektuotojų, technologų (gamybos inžinierių), šilumos energetikų ir kitų kvalifikuotų inžinierių laukiama išskėstomis rankomis, jų paklausa darbo rinkoje – didžiulė. Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį.

2013 metų birželio mėnesį, palyginti su gegužės mėnesiu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,5 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,2 procento praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 procento. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 procento. Per metus (2013 m. birželio mėn.

2013 metų gegužės mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 5 481,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su balandžio mėn., sumažėjo 4,8 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 6,3 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 0,7 procento, pašalinus sezono įtaką, – 5 procentais, apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 1 procentu, pašalinus sezono įtaką, – 5,2 procento. 2013 m. gegužės mėn.

2013 metų gegužės mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 9,1 ir 10,2 procento. 2013 m. sausio–gegužės mėn.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, padedant Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, gegužės 9 d. sostinės pakraštyje, Avižieniuose, likvidavo nelegalų tabako fabriką. Šešėlinė įmonė gamino rūkomąjį tabaką suktinėms, buvo bepradedanti ir cigarečių falsifikatų gamybą. Nelegaliai pagaminta produkcija platinta ir Lietuvoje, ir Vakarų Europoje.

2013 m. balandį, palyginti su kovu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 1,2 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,6 proc. sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 1 proc. – chemikalų ir chemijos produktų gamybos, 2 proc. – guminių ir plastikinių gaminių gamybos kainos ir 0,3 proc. padidėjusios maisto produktų gamybos kainos.

 2013 m. kovą, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 4,9 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 13,9 ir 0,4 procento. Labiausiai pabrango šie augalininkystės produktai: bulvės – 50,9, ankštiniai augalai – 37,8, kvietrugiai – 27,5 procento.

 Pirmo šių metų ketvirčio rezultatai nutildė „Apple“ kritikus, kurie teigė, esą bendrovės produkcija praranda populiarumą. „Apple“ ataskaitoje matoma aiškiai auganti „iPhone“ ir „iPad“ paklausa, tačiau bendrovė pirmą kartą per dešimt metų patyrė pelno nuosmukį, rašo „The Wall Street journal“. Per pirmus tris šių metų mėnesius „Apple“ pardavė 10 mln. daugiau „iPhone“ ir „iPad“ vienetų nei prieš metus.

 2013 m. kovą visa pramonės produkcija sudarė 6 556 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su vasariu, padidėjo 10,7 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 2 procentais. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį išaugo 11,1 procento, pašalinus sezono įtaką, – 0,1 procento, apdirbamosios gamybos produkcija – 11,1 proc., pašalinus sezono įtaką, – nepakito.

2013 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,9 procento, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,1 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,7 procento sumažėjusios rafinuotų naftos produktų ir 1,2 procento padidėjusios chemikalų ir chemijos produktų gamybos, 2,3 – guminių ir plastikinių gaminių gamybos kainos.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Londone baigiasi tarptautinė maisto ir gėrimų paroda, apžvelgianti ką išskirtinio bei unikalaus šiemet siūlo maisto bei gėrimų gamintojai iš viso pasaulio. Šiemet parodoje gausesnė ir Lietuvos įmonių delegacija, įmonių atstovai neslepia – susidomėjimas lietuviška produkcija išties didelis. Iš daugiau nei tūkstančio Tarptautinės Londono maisto ir gėrimų parodos dalyvių maždaug 15 įmonių iš Lietuvos.

2012 m. gruodžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 6 312,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo 4,8 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2012 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Spalį gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 1,6 procento, neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 0,4 procento. Statistikos departamento duomenimis, bendrajam kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 3,9 procento sumažėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, 1 procentu - elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, 4,3 - gėrimų gamybos produkcijos kainos ir 0,9 procento padidėjusios chemikalų ir chemijos produktų gamybos, 0,3 - maisto produktų gamybos kainos.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.