problema

Karolis Birgilas Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. Šiandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir be darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams.

 Pasaulinis ryšių su visuomene ir komunikacijos konsultacijų agentūrų tinkas „Burson-Marsteller“ paskelbė penktąjį efektyvaus lobizmo Europoje tyrimą. Tyrime atskleidžiama, kaip politikai ir aukšto rango pareigūnai iš 19 Europos šalių ir ES institucijų vertina įvairias lobistų grupes, didesnio jų vykdomos veiklos reguliavimo poreikį ir kitus interesų atstovavimo aspektus. Bendra tyrimo tendencija – privalomo lobistų registravimo poreikis. Tokį registrą naudingu laiko 69 proc.

 Pasaulinis ryšių su visuomene ir komunikacijos konsultacijų agentūrų tinkas „Burson-Marsteller“ paskelbė penktąjį efektyvaus lobizmo Europoje tyrimą. Jame atskleidžiama, kaip politikai ir aukšto rango pareigūnai iš 19 Europos šalių ir ES institucijų vertina įvairias lobistų grupes, didesnio jų vykdomos veiklos reguliavimo poreikį ir kitus interesų atstovavimo aspektus. Bendra tyrimo tendencija – privalomo lobistų registravimo poreikis. Tokį registrą naudingu laiko 69 proc.

Vakar Joniškyje Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių grupių atstovai ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje aptarė svarbiausias bendradarbiavimo problemas. Seimo nariai siūlė atstatyti istorinius pasienio kelius, kurie tebėra perkirsti griovių, plėsti galimybes vaikams mokytis kaimyninės šalies kalbos, stiprinti kultūrinius, turizmo ryšius. Perkasti keliai Seimo narys Vitalijus Gailius iškėlė keletą pasienio zonai svarbių problemų, kurias nutarta adresuoti Latvijos ir Lietuvos Vyriausybėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva diskusijose apie jaunimo politiką pabrėš būtinybę nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius integruoti į visuomeninę veiklą. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje Briuselyje šią savaitę Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus darbo su jaunimu srityje pristačiusi ministrė sako, kad veikiant šioje srityje galima motyvuoti jaunus žmones dirbti.

Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių nepatiria tėvų meilės ir šilumos, tačiau turi globėjus ir jaučia jų dovanojamą meilę. Nepaisant to, specialistai skatina globėjus padėti vaikams bendrauti su savo biologiniais tėvais, jei tik tai įmanoma. Tačiau tai teorija.

Naujausiais duomenimis jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje siekia beveik 25 procentus. Blogiausia situacija Ispanijoje ir Graikijoje, kur šis skaičius viršija 50 procentų. Lietuvos situacija iš esmės atitinka ES vidurkį – darbo neturi kas ketvirtas jaunas žmogus. Tai, kad šiai problemai šalyje buvo skiriama nepakankamai dėmesio dar praėjusiais metais pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Susitikime su Europos Parlamento Darbo ir socialinių reikalų komiteto nariais socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė akcentavo, kad Lietuva pirmininkavimo metu sieks užtikrinti aukščiausią politinį dėmesį jaunimo nedarbo problemoms spręsti. „Jaunimo nedarbas yra viena iš opiausių problemų daugelyje Europos šalių. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas labiausiai pažeidžiamam jaunimui, kuris iškritęs iš darbo rinkos ir atitolęs nuo formalios švietimo sistemos.

Vakar (balandžio 26d.) sostinės Erfurto gatvėje, eidami šaligatviu (turbūt neatsargiai), užkliudėme Problemą. Ji sėdėjo ratukuose, buvo vyriškosios lyties ir amputuotomis kojų galūnėmis. Kaip ir dauguma problemų, šitoji irgi buvo valstybei nereikalinga, - išstumta iš ligoninės likimo valiai, poliklinikoje nepriimta persvarstyti galūnių, mat, Problema nebuvo drausta! O Ji palyginti jauna, tik apie 50-ies metų, kaip sakyta , vyriškos giminės.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje aptarė mieste susidariusią situaciją dėl oro taršos. Jau dabar Šiauliuose oro tarša viršijo 35 galimas dienas per metus. Paskutinį kartą mieste oro taršos metų norma buvo viršyta 2010-aisiais metais.

Daugiau kaip 15 milijonų litų kainavusi gyventojų perspėjimo apie galimus pavojus sistema deramai neveikia, paaiškėjo po trečiadienį vykusio sistemos patikrinimo. Sirenos kaukė, bet daugybė trumpųjų pranešimų, adresuotų visiems mobiliųjų telefonų vartotojams, žmonių nepasiekė, rašo naujienų portalas lrytas.lt. Pasak portalo pranešimo, didžioji dalis šalies gyventojų iki šiol nežino, ką reikia daryti, kad gautų gelbėtojų tekstinę žinutę, nors sistema tariamai veikia jau daugiau kaip pusę metų.

Kiekviena savižudybė sukrečia. Ypač, kai nusižudo visai Lietuvai žinomas žmogus. Taip neseniai Anapus išėjo aktorius Vytautas Šapranauskas. Ne ką mažiau visuomenę paveikė ir septyniolikmetės raguviškės savižudybė. Juo labiau kad šalia paauglės rastas ir ką tik gimusio kūdikio lavonas. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad apie savižudybes būtina kalbėti.

Rajono seniūnijas slegia tos pačios problemos – prasta kelių būklė, technikos trūkumas, galvosūkis, kaip pasigaminti pakankamai kuro. Darbai, kuriuos šiemet ketina pradėti seniūnijos, skiriasi. Vienija problemos Rajono Taryboje patvirtinta šiųmetė seniūnijų veiklos programa išryškino, jog daugelį seniūnijų į kampą spraudžia tos pačios bėdos.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį atsidarytas Kairių aplinkkelis tapo aplinkinių kaimų gyventojų rūpesčiu. Seniau Bertužių kaimo gyventojai pėsčiomis Kairių miestelį pasiekdavo žvyruotu keliu jungiančiu Bertužius su Kairiais vos per 15 minučių. Dabar jie turi sukarti daug ilgesnį kelią – eiti Šiaulių kryptimi, kur yra įrengtas tunelis, kad galėtų apėję ratą patekti į Kairius.

Kiek politikai nužudė Vytautų? Jau po fakto viešai pradėtas aptarinėti Nacionalinės tabako kontrolės koalicijos prezidento, psichiatro dr. Aurelijaus Verygos kovo 27 d. socialiniame tinkle „Facebook“ įrašas, komentuojantis Vytauto Šapranausko nepasirodymus televizijos laidose ir suplanuotuose koncertuose, suprask dėl „hipertenzinės krizės“, plaučių uždegimo ir pan. „Manau, kad visi šitie „prodiuseriai ir kiti veikėjai be jokios sąžinės darosi pinigus, o ne padeda žmogui.

Nuomonė, kad prekyba žmonėmis yra tik seksualiniai išnaudoti ar dirbti priverstinio darbo į užsienį išvežami vyrai ir moterys, įprasta, bet ne visiškai teisinga. Anot su šia problema kovojančių specialistų, nėra būtina kirsti valstybės sieną, kad taptum prekybos žmonėmis auka. Skaudi praktika Seime penktadienį dar kartą susirinkta aptarti prekybos žmonėmis problemų.

Vakar švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pagal specialybę gydytojas, Šiauliuose sakė atliekantis švietimo problemų „diagnostiką“. Tik po to – sprendimai. Tačiau tikino, jog „reformų jau sotūs“. Susipažinti ir išgirsti Ministras Gegužių progimnazijoje susitiko su miesto mokyklų vadovais, lankėsi tautinių mažumų „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. Tautinių mažumų mokykla, ministro teigimu, turi išlikti, net jeigu yra mažėjanti.

Sutikite „Mantis“ − didžiausią pasaulyje vabzdžių anatomijos pavyzdžiu sukonstruotą robotą. Projektuodami ir konstruodami vaikščiojantį robotą, kuris būtų pakankamai didelis, kad galėtų gabenti keleivį, „Micronagic Systems“ ir jos įkūrėjas bei vyriausiasis inžinierius Mattas Dentonas užtruko ketverius metus.

Įžūlus apgaudinėjimas, prisidengiant (arba nebe) visokiomis taisyklėmis ir įstatymais mums seniai tapo kasdienybe. Taip elgiasi daugybė aukštų mūsų valstybės žmonių, beveik nesislėpdami. Panašiai elgiasi „pigių“ skrydžių oro linija „Ryanair“, gana populiari Lietuvoje. Apie šitą įžūlaus airio Tim O‘Leary invenciją prirašyti tomai. Nuo vietų stovintiems keleiviams, kuriuos jau kaip silkes galėtų sugrūsti į klaikų mėlynai-geltoną lėktuvo saloną, iki mokamų tualetų.

Jeigu pamokų metu, vidury šviesios dienos, kokiame nors prekybos centre ant suoliuko valandą ir ilgiau ramiai sėdi paauglys, šalia savęs pasidėjęs kuprinę su knygomis, jis gali būti mokykloje patirtų patyčių auka, tyliai vengianti tos aplinkos, bijanti ieškoti pagalbos. Kuo ilgiau toks paauglys „tyliai kovos“, tuo daugiau tikimybės, kad jis arba vėliau pats taps smurtautoju, arba papildys šiurpią Lietuvos savižudybių statistiką.

„Labai noriu ko nors pasiekti gyvenime. Nebegaliu toliau blaškytis be vietos. Matau žmonių, kurie buvo priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio, tačiau pasveiko ir dabar užtikrintai žengia iš naujo atrastu gyvenimo keliu. Išvengdami slystelėjimų...“ – portalui balsas.lt pasakojo 21-erių Vidmantas,  šiuo metu siekiantis atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio.

Šakiuose gimusiam ir augusiam Pauliui šiuo metu 25-eri. Būdamas vos 15 metų jis pradėjo vartoti alkoholį, o nuo 18 metų – rūkyti žolę. Ir tik prieš gerą pusmetį išgirdęs tėvo ultimatumą, kad jis privalo pradėti gydytis arba atsidurs gatvėje, Paulius suvokė, jog pastaraisiais metais visą laiką tupėjo gyvenimo užribyje. Šiuo metu Pilnų namų bendruomenėje Paulius bando tvirtai atsistoti ant kojų ir išsklaidyti kelerius metus jį lydėjusius nykius gyvenimo šešėlius.

Lyderystė yra išmokstamas elgesys, kuris per laiką tampa nesąmoningas ir automatiškas. Pavyzdžiui, lyderiai gali priimti kelis svarbius sprendimus per laiką, kurio kitiems užtektų tik problemai suvokti. Dauguma žmonių svarsto, kaip lyderiai žino, kurie sprendimai yra geriausi, ypač kai juos priima esant nemenkam spaudimui, rašo "Forbes.com". Patys sėkmingiausi lyderiai sprendimus priima instinktyviai.

Stebiu diskusiją apie skalūnų dujas, ir suprantu, kad kuo toliau, tuo mažiau tai panašu į diskusijas. Greičiau tai apkasų karas. Vieniems skalūnų dujos yra būtinas dalykas, energetinės nepriklausomybės garantas. O tai reiškia, kad ant viso kito nusispjauti. Kitiems skalūnai – įtartina iškasena, nežinomybė, neatsakyti klausimai. O tai reiškia, kad visi, kas už skalūnus – neatsakingi kraujasiurbiai ir bendruomenių priešai. Blogiausia tai, kad į šiuos apkasus sulindo politikai.

Per pastarąjį dešimtmetį pagreitį įgavusios vietos bendruomenės – užnugaris gyventojams, bet rakštis užmigusioms valdžios institucijoms. Vakarų valstybės jų naudą įvertino jau seniai, Lietuva – dar tik pratinasi, kad be atlygio dirbantys entuziastai geriau už valdžią mato vietos problemas. Sugriovė planus Kol Lietuvoje valdžia ir gyventojai vis dar stovi skirtingose barikadų pusėse, juos jungiančiu tiltu tampa pagreitį įgaunančios vietos bendruomenės.

Šešiems milijonams senų automobilių uždrausta įvažiuoti į Paryžiaus centrą. Tokį miesto užterštumo ir spūsčių problemos sprendimo būdą pristatė Prancūzijos aplinkos ministerija, rašo „Le Figaro“. Be to, siūloma įdiegti tam tikras zonas, kur galėtų važinėti senieji automobiliai, taip pat skirti jiems maksimaliai trumpus maršrutus.

Antradienį Lenkijoje lankęsis Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad aukščiausi Lenkijos vadovai yra susidarę įspūdį, jog Lietuva nenori spręsti tautinių mažumų problemų, ir kad prie tokio įvaizdžio kūrimo prisideda ir kai kurių Lietuvos politikų pasisakymai. "Lenkijos vadovai yra susidarę tam tikrą nuomonę, kad Lietuvos valdžia ignoruoja arba nenori tų klausimų (tautinių mažumų, - ELTA) iškilusių spręsti, arba tiesiog negirdi.

Žinomi šalies finansų analitikai dar metų pradžioje neabejojo, kad bent viena Lietuvos finansų ir kredito institucija susidurs su problemomis. Tokias prognozes jie pateikė vertindami Ekonomika.lt pasiūlytus 2013-ųjų scenarijus šalies ir pasaulio ekonomikai. Gana drastišką scenarijų suformuluotą, jog „bankrutuos lietuviško kapitalo finansų institucija“ analitikai įvertino vidutine tikimybe (44,25 proc.). Išgirdę šį scenarijų ekonomistai kiek nustebo, tačiau jų reakcijos buvo panašios.

Šiuo metu pasaulinės krizės nėra, o problemų yra tik pavienių šalių ekonomikose. Tokią išvadą padarė ekspertai, penktadienį dalyvavę Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu rengtame susirinkime, Davose, Šveicarijoje. Per tradiciniu jau tapusį renginį tarp susitikusių svečių buvo surengtas elektroninis balsavimas. Už nacionalinio lygio problemas balsavo 67,9 proc. svečių, su pasaulinės krizės versija sutiko 32,1 proc.

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptaria regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo, socialinės paramos gyventojams, savivaldybių biudžetų formavimo ir bei kitus aktualius klausimus.

Visiems gerai pažįstami kokteiliai su ledukais ateityje galės perspėti apie alkoholio kiekio viršijimą. Girtuokliavimas yra viena iš didžiausių šiuolaikinės žmonijos problemų visame pasaulyje. Mažomis dozėmis alkoholis yra netgi naudingas, jis pakelia nuotaiką ir apjungia žmones. Tačiau net ne kiekvienas suaugęs žmogus, apdovanotas daugelio metų sukaupta išmintimi, žino savo ribą.

Apie bauginamus emigracijos mastus kalbama labiau iš inercijos, nes ji jau akivaizdžiai mažėja. Tokią nuomonę trečiadienį pristatydamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas pareiškė ,,Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, daug Lietuvos gyventojų jau grįžta, todėl grynoji emigracija, vertinant ir išvykstančių, ir sugrįžtančių srautus, artėja prie mažiausio lygio nuo 2003 metų. ,,Atsirado daugiau sezoninių migrantų.

Mokslininkai nustatė, jog vos vienam specialiai atrinktų gyventojų procentui atsisakius nuosavų automobilių, likusių vairuotojų spūstyse praleidžiamas laikas galėtų sumažėti net iki penktadalio. Mokslinis darbas paskelbtas „Scientific Reports” žurnale, o sutrumpintas perpasakojamas Masačiusetso technologijos universiteto interneto puslapyje.

Dvidešimt pirmojo amžiaus megapoliuose automobilis vis dažniau tampa ne susisiekimo priemone, o nekilnojamuoju turtu; kuo didesnis miestas, tuo daugiau laiko automobiliui ir jo vairuotojui tenka praleisti stovint spūstyse. Didžiųjų miestų valdžia supranta: automobilių kiekį miestų gatvėse mažinti būtina. Skirtingi miestai renkasi skirtingus būdus, kaip tai padaryti. Tačiau visiems aišku, jog efektyviausias būdas kovoti su spūstimis – teikti prioritetą viešajam transportui.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras pateikė išsamią ataskaitą „Narkotikų problema Europoje“, kurioje ne kartą buvo paminėtas ir Lietuvos vardas. Ataskaitoje peržvelgiamos bendros su narkomanija susijusios problemos ir tendencijos. Balsas.lt glaustai pateikia faktus, kurie ataskaitoje buvo siejami ir su Lietuva: „Europos šalių pranešimuose apie narkotikus reglamentuojančių įstatymų pažeidimus kanapės vis dar minimos dažniausiai.

Kaip suderinti tokių žmonių kaip Marxas viziją su žvėriškumais, kurie buvo vadinami „komunizmu“ XX a.? Pirmą dalį skaitykite čia Leninizmas ir stalinizmas buvo be galo toli nuo to, ko siekė Marxas, tačiau ryšys iš tiesų yra. Valstybinis kapitalizmas savo dvasia neabejotinai prieštarauja viskam, ką parašė ir nuveikė Marxas, tačiau jo kūrėjai galėtų tvirtinti, kad jie rėmėsi kai kuriais Marxo idėjų aspektais.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į visus Lietuvos naktinius klubus, kviesdamas juos dalyvauti dalyje Europos Sąjungos valstybių jau devynioliktą kartą organizuojamoje, kovai su vairavimu apsvaigus skirtoje socialinėje akcijoje „Europos naktis be eismo įvykių“. 2011 m. neblaivūs vairuotojai Lietuvoje sukėlė beveik 300 eismo įvykių per kuriuos žuvo 24, o sužeista beveik 400 žmonių. Vairavimas apsvaigus – aktuali problema Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Seimo nario Manto Varaškos siūlymas nebausti sekso paslaugas teikiančių asmenų sulaukė palaikymo. Parlamentarui pritarė prostitucijos aukomis besirūpinančių organizacijų atstovai, rašo „Lietuvos rytas“. Politikas taip pat siūlo pakeisti Baudžiamąjį kodeksą – numatyti griežtesnę atsakomybę sąvadautojams ir prekeiviams žmonėmis. „Palaikome Seimo nario M. Varaškos siūlymą nebausti prostitucija besiverčiančių asmenų. Prostitucija yra baudžiama, draudžiama, bet ji klesti.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis teigė nepritariantis kampanijai dėl automatinio pilietybės suteikimo dešimtims tūkstančių nepiliečių šalyje, tačiau pridūrė, kad ši problema turi būti išspręsta, skelbia „RIA Novosti“. A. Berzinis tai pareiškė prasidėjus kampanijai, kurios metu renkami parašai dėl referendumo, kurio metu būtų sprendžiamas 319 tūkst. pilietybės neturinčių žmonių, kurių dauguma - rusakalbiai, likimo.

Prasidėjo nauji mokslo metai, o problemos liko tos pačios. Smurtas mokyklose – dažnai itin slepiama problema, kol tampa nebeįmanoma apsisaugoti nuo viešumo.

Būsimasis Rusijos futbolo rinktinės treneris Fabio Capello, artimiausiu metu ketinantis pasirašyti dvejų metų sutartį su Rusijos futbolo sąjunga, žino, kas blogai su rusų futbolu. Anot jo, didžiausia problema – didelis užsieniečių legionierių skaičius Rusijos futbolo komandose, rašo „Marca“. Italas pasakojo, kad stebėjo Rusijos rinktinės žaidimą Europos futbolo čempionate.

Greitas klausimas: kokia svarbiausia taisyklė norint pasiekti sėkmės IT (ir ne tik) versle? Atsakymas: suraskite rinkos spragą, kuri šaukiasi užpildoma ir padarykite žmones laimingus mainais už pinigus, kuriuos jie sumoka. Kai tam tikro produkto klientai nepatenkinti, jų poreikiai ignoruojami, jūs galite iš to gauti tam tikros naudos: Klientai vertina tai, ką pasiūlote.

Neseniai paaiškėjo, jog išmanusis telefonas „HTC One X“ turi tikrai nemažų problemų su „Wi-Fi“, kurios arba lemia labai greitą baterijos išsikrovimą, arba apskritai neleidžia įrenginiui prisijungti prie „Wi-Fi“ tinklo. Kompanija HTC jau žino apie šias problemas – dabar kompanijos specialistai prašo vartotojų padėti surasti šio nesklandumo sprendimą. Vartotojai gali ištestuoti savo išmanųjį telefoną paspausdami vietą tarp kameros objektyvo garso reguliavimo mygtuko.

Panevėžio rajono savivaldybė, patvirtinusi bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų bendrąjį planą, dar nežino, kiek planams koją kiš valstybės politika. Didžiausias pokytis rajone iki 2015 metų bus tas, kad nebeturėtų likti vidurinių mokyklų – tik gimnazijos. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus rajono Savivaldybei tai tampa ir didžiausiu kliuviniu. Dėl vidurinių bėda Šiuo metu Panevėžio rajone yra keturios gimnazijos ir keturios vidurinės mokyklos.

Alkoholį vartojančius vaikus į doros kelią siekiama atvesti pateikiant žinomų lietuvių pavyzdžius. Šį kartą savo duoklę atidavė krepšinio žvaigždė Jonas Valnčiūnas, kuris socialinėje reklamoje pabrėžia, kad padėdamas įsigyti alkoholio nepilnamečiams, gali nužudyti ne vieną Lietuvos talentą. Bauginanti statistika Statistika, kurioje atsispindi, kiek nepilnamečių vartoja alkoholį, iš tiesų gali sukrėsti net daug ką mačiusius žmones.

Kartais gyvenime pasitaiko situacijų, kai vienoje automobilių aikštelėje dviem vairuotojoms per ankšta. Filmuota Rusijoje.    ...

Į LNK televizijos laidą „24 valandos“ kreipiasi įvairiausių problemų prislėgti žmonės, dažnai nesutariantys ir su įvairaus plauko savo giminaičiais. Tačiau pirmą kartą į laidą kreipėsi moteris, prašydama ją apginti nuo sugyventinio... močiutės. Jūratė, pati jau brandaus amžiaus moteris, nesugyvena su savo draugo močiute Adolfina. O sugyventi privalo, nes gyvena draugo močiutei priklausančio namo vienoje dalyje. Kitoje dalyje įsikūrusi pati Adolfina.

Kuro kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, degalų vagystės tampa didžiulį pelną nešančia neoficialaus „verslo“ šaka, kuri itin suaktyvėja per kiekvieną kainų šoktelėjimą.  Automobilių stovėjimo aikštelės yra atakuojamos vagių, kurie iš transporto priemonių bakų išleidžia kurą ir jį parduoda juodojoje rinkoje.

Nutukimas turi įtakos darbingumui, gyvenimo kokybei ir trukmei. Nutukę žmonės dažnai jaučia visuomenės spaudimą dėl neatitikimo visuomenėje egzistuojančių standartų, dalis jų socialiai atsiriboja, tampa vieniši, prasčiau realizuoja savo gebėjimus. Kaip būtų galima pagerinti savo sveikatą ir kokią pagalbą gali gauti apsisprendusieji keistis, pataria kompetentingi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistai. Kaip patenkama į užburtą ratą Yra įvairių nuomonių.