prisiminimai

Gegužės 10-ąją sukanka lygiai metai, kai Lietuva neteko televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjo, ekonomikos mokslų daktaro Vytauto Šerėno. Tą dieną 59-erių metų vyrui netikėtai sustojo širdis. Praėjus metams po vyro netekties, jis vis dar amžinai išlieka televizijos žiūrovų, šeimos, draugų ir kolegų širdyse. „Gyvenimas niekada nebus toks sklandus, kad nebūtų ką parodijuoti“, – kartą yra pasakęs žiūrovų pamiltas Vytautas Šerėnas.

Kovo 3-ąją, lygiai prieš dvejus metus, mirė garsus Lietuvos operos solistas Virgilijus Noreika. Ilgą laiką kovojęs su klastinga liga, maestro mirė, sulaukęs 82-ejų. „Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal. Prieš laiką lygūs visi, laikas – visagalis“, – tuomet dainavo žymusis operos solistas. Ir nors laikas iš tiesų yra visagalis, žymusis legendinis maestro iki šiol yra išlikęs gerbėjų širdyse, o jo dainos yra prisiminamos iki šiol.

Lietuva atsisveikina su neeiline mokslo asmenybe – profesoriumi istoriku Edvardu Gudavičiumi. Artimieji, bičiuliai ir kolegos sunkiai renka žodžius ir profesorių išskiria, kaip didį istoriką ir kartu labai paprastą ir nuoširdų žmogų. Gudavičiaus netektį jo kolega istorikas Alfredas Bumblauskas įvardija kaip didžiulį praradimą visam istorijos mokslui.

Žinomi aktoriai, kiti meno atstovai, artimieji ir draugai šiandien atsisveikina su prieš pora dienų mirusiu aktoriumi Rimgaudu Karveliu. Auksinis scenos kryžius ir daugiau nei 100 vaidmenų teatre – visi šie pasiekimai buvo aktoriaus džiaugsmas, tačiau privatus meninko gyvenimas paženklintas dramtiškų smūgių. Atsisveikinti su kolega atėję bičiuliai sako, kad Lietuva prarado vieną nuoširdžiausių ir talentingiausių Lietuvoas artistų.

Gedintis tėvas atskleidė, kad su savimi nuolat nešiojasi savo mirusios dukros pelenus. Pelenai supilti į meškutį, o jis pavadintas dukros vardu, pasakojama Dailymail. Martin Brewer (42) pasakojo apie savo ir žmonos Emma (38) agoniją, kuomet jie 2015 metais jie prarado savo dukrą Kitty-May. Pora praleido šešias dienas ligoninėje, kurdami brangius prisiminimus su Kitty. Po to jie iškėlė laidotuves savo mažajai mergytei ir jos pelenus subėrė į mažytę urną, kurią įsiuvo į pliušinį meškutį.

Lietuvos rinktinės žaidėjai, stovyklos metu Vilniuje, šįkart gyveno specifinėje vietoje – ten, kur kažkada buvo legendinis Žalgirio stadionas ir treniruočių aikštė vadinama Marakana. Futbolininkai Fedoras Černychas ir Saulius Mikoliūnas bei rinktinės trenerio asistentas Andrius Skerla neslėpė, jog ši vieta kelia dažniausiai gražius prisiminimus. Ne vienas iš žaidėjų čia padavinėjo kamuolius, patys žaidė ir stebėjo rungtynes. „Daugelį metų žaidėme „Žalgirio“ stadione.

Mūsų smegenyse saugoma daugybė nereikalingos informacijos, nes jų pagrindinė užduotis – mūsų saugumas. Bet yra ir priešinga problema: būtent to, ką norėtume užmiršti, negalime iš atminties iškrapštyti. Pašto slaptažodį ar kortelės PIN kodą smegenys užmiršta lengvai, tačiau nemalonius atsiminimus, iš kurių jokios naudos, pamiršti atkakliai atsisako.

Arvydas Sabonis, stovintis tamsoje ir rūkantis cigaretę. Tokį vaizdą buvęs Portlando „Trail Blazers“ gynėjas Damonas Stoudamire’as prisimena iki šiol kaip vieną įsimintiniausių karjeros momentų, išvertusių jį iš kojų. „Tai buvo ilgoji rungtynių pertrauka ir pagalvojau: „Kur didysis vaikinas, kur Sabas?“. Jis buvo vienas, tamsoje ir rūkė cigaretę. Aš negalėjau tuo patikėti. Netikėjau, kad tai tikra, kol nepamačiau. Aš nepasakiau nė žodžio, tik juokiausi. Tai buvo juokinga.

Radijo laidų vedėja Kristina Savickytė-Damanskienė dažnai su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose dalijasi gyvenimo akimirkomis ir išgyvenimais. Neseniai feisbuke moteris pasidalijo archyviniu kadru, kuris Kristinai sukėlė gražius prisiminimus. Įkėlusi jaunų dienų nuotrauka garsi moteris papasakojo apie savo karjeros pradžią: „Mano kino karjera prasidėjo prieš 20 metų. Prisimenu, atėjo Puipa į mūsų specą LMTA ieškoti veidų ir talentų.

Balandžio 18-ąją Lietuva mini šeštąsias maestro Vytauto Šapranausko mirties metines. Iš gyvenimo aktorius pasitraukė 2013 metais, kai jam buvo 54-eri. Ši netektis sukrėtė ne tik teatro ir televizijos bendruomenę, bet ir visą šalį. Rytoj V.Šapranauskui būtų sukakę 61 metai.  Praėjus šešeriems metams ant kapo dega vos viena žvakė. Balandžio 18-osios rytą čia buvo viena žvakelė. Vis tik garsūs žmonės iki šiol prisimena savo gerą draugą Vytautą Šapranauską.

Tiems, kuriems yra daugiau kaip 25-30 metų, šios nuotraukos tikrai turėtų sukelti daugybę prisiminimų. Nuotaikingoje nuotraukų galerijoje rasite pačių įvairiausių daiktų, kuriuos dalis regėjo savo tėvų ar senelių namuose, o gal net ir yra išsaugoję savo namų palėpėse ar sandėliukuose.

Kartais sapnus geriau pamiršti – nesinori visą dieną galvoti apie košmarus. Tačiau kartais gaila, kad sapnai iš atminties dingsta vos per kelias sekundes po pabudimo. Visgi, Adelaidės universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad žmonėms lengviau prisiminti sapnus, jei jie šiek tiek pakeičia savo mitybą. Iš tiesų, daugelis žmonių sapnuoja kiekvieną naktį. Galbūt jūs to nežinote, nes sapnai dažniausiai pasimiršta vos per kelias sekundes po pabudimo.

Penkiolika sezonų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) praleidęs Allenas Iversonas prisiminė juokingą istoriją apie legendinį Michaelį Jordaną. Dešimt kartų NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse dalyvavęs amerikietis iki šiol negali pamiršti 2003 metų geriausių lygos krepšininkų renginio. Tai buvo paskutinis kartais, kai apie karjeros pabaigą prabilęs M. Jordanas dalyvavo „Visų žvaigždžių“ mače. Tais metais tarp geriausių lygos krepšininkų žaidė ir A. Iversonas.

Šešis kartus Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionu tapęs legendinis Michaelis Jordanas daugelio įvardijamas, kaip geriausias krepšininkas šio žaidimo istorijoje. Daug skambių pergalių iškovojęs amerikietis yra vienas iš septynių pasaulio krepšininkų, kuriam per savo karjerą pavyko tapti NBA, NCAA ir Olimpinių žaidynių čempionu. Tapti pasauline krepšinio legenda M. Jordanui padėjo atkaklus darbus treniruotėse. Tuo yra įsitikinęs puolėjas Horace Grantas.

„Žaidimas rinktinėje, olimpiadoje ir medalio laimėjimas – tai vienareikšmiai didžiausias mano pasiekimas karjeroje“, – pareiškė Dainius Adomaitis. Vilniaus „Ryto“ ir Lietuvos rinktinės treneris LKL TV kūrybinei komandai pasakojo apie savo pirmą kartą. Rubrikoje „Pirmas kartas“ D. Adomaitis kalbėjo apie savo pirmąsias ir vieninteles olimpines žaidynes 2000-aisiais Sidnėjuje.

Šiame Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionate įspūdingai žaidžiantis Domantas Sabonis jau spėjo užsitarnauti lygos ekspertų liaupsių, tačiau buvo laikai, kai lietuviui ne viskas klostėsi taip gerai. Oklahomos „Thunder“ vyriausiasis treneris Billy Donovanas buvo pirmasis aukštaūgio strategas NBA. Šis amerikietis neseniai prisiminė istoriją, susijusia su komandos žvaigžde Russellu Westbrooku ir prieš daugiau nei metus iškeistu Domantu Saboniu.

Futbolo bendruomenė nekantrauja – penkiskart per pastarąjį dešimtmetį geriausiu pasaulio futbolininku pripažintas portugalas Cristiano Ronaldo antradienį grįžta ten, kur prieš 15 metų pirmą kartą ryškiai sužibo jo žvaigždė. Portugalas kartu su Turino „Juventus“ atvyko į Angliją. Ten, Mančesteryje, Italijos čempionams UEFA Čempionų lygos H grupės rungtynėse iššūkį mes vietos „Manchester United“ komanda. C. Ronaldo ši išvyka bus ypatinga ir, ko gero, sukels itin nostalgiškus jausmus.

Vokiečius Michaelį Schumacherį ir Sebastianą Vettelį visada siejo ypatinga draugystė. Septynis kartus Formulės-1 čempionu tapęs Michaelis yra net 19 metų vyresnis nei Sebas, tačiau tai niekada netrukdė jiems palaikyti artimą ryšį. Apie šių dviejų Vokietijos lenktynininkų draugystę kalbėta dar iki Sebastiano debiuto motosporto karalienės šeimoje.

Savo vaikystę atsimename labai fragmentiškai. Atmintyje gali likti kokia nors ypatinga diena, praleista su seneliu ir močiute, ar mylimo žaisliuko padovanojimas, ar nežinia kodėl atmintin įstrigęs niekuo neypatingas pasivaikščiojimas. Kur dingsta vaikystės prisiminimai ir kodėl neišlieka taip pat, kaip vėlesni? Šis žmogaus nesugebėjimo prisiminti savo ankstyvos vaikystės fenomenas netgi turi specialų pavadinimą: vaikystės amnezija.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai prieš 19 metų netikėtai užkariavo Europą. Tuometiniai Jono Kazlausko auklėtiniai Eurolygos finalo ketverte Miunchene parklupdė ant menčių gerokai pajėgesnius varžovus ir sensacingai tapo čempionais. Po 19 metų pertraukos „Žalgirio“ krepšininkai sugebėjo dar kartą prasibrauti tarp keturių stipriausių senojo žemyno komandų. Šį savaitgalį Belgrade Šarūno Jasikevčiaus įgula sieks pakartoti legendinį „Žalgirio“ komandos triumfą Eurolygoje.

Kauno „Žalgirio“ komanda lygiai prieš 19 metų džiaugėsi vieninteliu klubo istorijoje Eurolygos trofėjumi. 1999 m. balandžio 22 dieną kauniečiai turnyro finale 82:74 nugalėjo Bolonijos „Kinder“ turtuolius ir užkariavo Europą.

Kauno „Žalgirio“ arenoje ir „Žalgiris TV“ studijoje prieš Eurolygos rungtynes su Milano „Armani AX“ komanda svečiavosi visiems puikiai pažįstamas krepšinio komentatorius bei sporto žurnalistas Linas Kunigėlis. Prieš 20 metų jis komentuodavo daugumą Kauno „Žalgirio“ rungtynių ir porą sezonų, 1997-1999 m., su komanda vykdavo ir į išvykos rungtynes Europoje. „Prisiminimai iš 1998-1999 metų yra išties nuostabūs.

Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną renka ir visuomenei pristatys 25 labiausiai lygai nusipelniusias asmenybes. Apie visus juos bus parengti vaizdo reportažai ir pateikti LKL.LT puslapyje.

Tiems, kuriems yra gerokai daugiau nei 25 metai, šios nuotraukos tikrai turėtų sukelti daugybę prisiminimų. Nuotaikingoje nuotraukų galerijoje rasite pačių įvairiausių daiktų, kuriuos dalis regėjo savo tėvų ar senelių namuose, o gal net ir yra išsaugoję savo palėpėse ar sandėliukuose.

Amnezija iš žmonių kasmet atima krūvą nuostabių prisiminimų ir naudingų žinių. Dar blogiau – šis reiškinys tam tikromis aplinkybėmis neleidžia kaupti naujų patirčių. Vis dėlto, mokslininkai pamažu supranta kaip atsiminimai formuojasi, kur jie smegenyse keliauja ir net ketina sugrąžinti tai, kas rodėsi pamiršta visam laikui. Atmintis yra viena paslaptingiausių ir sudėtingiausių žmogaus smegenų funkcijų.

Dalyvavę 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose ar ne, šią dieną vienaip ar kitaip žino visi lietuviai. Tačiau už Lietuvą padėti galvą buvo pasiryžę ne tik tautiečiai. Į Vilnių skubėjo ir kaimynai latviai, taip pat ir ukrainiečiai. Štai šie tvirtai sudėti vyrai Jevhenas ir Jurijus, tuomet buvę dar studentai, iš Kijevo traukiniu padėti broliams lietuviams išskubėjo vos išgirdę apie rusų ataką. Ką galite papasakoti apie istoriją, kuomet jūs buvote čia? Jūs mums padėjote.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Tiems, kuriems yra gerokai daugiau nei 25 metai, šios nuotraukos tikrai turėtų sukelti daugybę prisiminimų. Nuotaikingoje nuotraukų galerijoje rasite pačių įvairiausių daiktų, kuriuos dalis regėjo savo tėvų ar senelių namuose, o gal net ir yra išsaugoję savo palėpėse ar sandėliukuose.

Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos lyderis prisiminė ukrainiečių per Antrąjį pasaulinį karą vykdytas lenkų žudynes, kurias pavadino genocidu. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį padėjo gėlių prie paminklo Voluinės žudynių aukoms Varšuvoje, paminėdamas šio įvykio 73 metines.

 Jam jau 93-eji, o jai 88-eri. Thomas ir Morris neslepia džiaugsmo, paskutinį kartą jie matėsi, kai vyrui buvo 21-eri, o ji tebuvo 17-kos. Pora karo metais susipažino Londone, o po karo gyvenimas juos nuvedė į skirtingus pasaulio galus - jį į JAV, ją į Australiją. „Buvo labai malonu pamatyti šią moterį, kurios nemačiau 70 metų. Žinoma, ji atrodo visai kitaip, bet ir aš jau visai kitoks“, - šypsosi 93 metų Thomas Norwoodas.

 Prieš kelias dienas visa Lietuva minėjo sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos sukaktį. Šios dienos nepamiršo ir Šakių „Vyčio“ komanda. „Žinau, kad Lietuva tapo laisva, kad 14 narsuolių paaukojo save dėl šalies, – kalbėjo Taurantas Tamošiūnas, netrukus pridėjęs, jog yra Lietuvos patriotas. – Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur.“ „Tai – liūdna diena, nemažai žmonių žuvo kovodami už laisvę, bet praėjus 25 metams, ačiū Dievui, viskas yra gerai.

 Šįvakar prie Vilniaus televizijos bokšto pirmiausiai užsiliepsnojo atminimo laužai „Būkime kartu“. Tuos, kurie prieš 25-erius metus prie jų stovėjo pasiryžę atiduoti gyvybes už laisvę, pakeitė tie, kurie neleis pamiršti už laisvę sumokėtos kainos. Susirinkusieji įvykius prisimena tyliai ir pagarbiai. Prie jų prisijungė ir pagabą kovotojams atvykę išreikšti politikai.

Mokykloje praleidžiame bene svarbiausią gyvenimo tarpsnį. Ten išmokstame ne tik istorijos ir matematikos pagrindų, bet ir bendravimo. Klystame, esame vertinami, taisomės taip įgydami dar ir nepaprastai svarbių gyvenimo pamokų.

  Kai kuriems iš šių daiktų mes jau spėjome pajusti nostalgiją, o kai kuriais naudojamės iki šiol, tačiau mūsų palikuoniai tokios galimybės jau neturės (ebaumsworld.

Prie Lietuvos kariuomenės prisijungę garsūs Lietuvos vyrai pratybų metu patiria ne tik fizinius sunkumus – neretai užduotys sukelia ir stiprius vidinius išgyvenimus. Šįkart LRT laidoje „Tikri vyrai“ sukrečiantį išgyvenimą atskleis TV laidų vedėjas ir renginių organizatorius Jogaila Morkūnas, neretai kitų projekto dalyvių patraukiamas per dantį dėl lengvabūdiško požiūrio į užduotis ir plepumo.

Populiarus radijo ir televizijos laidų vedėjas Jonas Nainys internete pasidalijo savo prisiminimais apie Sausio 13-ąją.  „1991 metais man buvo septyneri. Sausio 13-ąją atsimenu labai ryškiai. Su tėvais žiūrėjome televizorių, neatsimenu, ar rodė „Panoramą“, ar tiesiog paskutinius tiesioginius vaizdus iš Vilniaus. Tačiau jutau baimę ir rūpestį. Visų pirma tai mačiau tėvų akyse, tada per televizorių girdimi šūviai, šūksniai ir dejonės.

Rugsėjo pirmosios prisiminimais su skaitytojais nusprendė pasidalyti naujienų portalo „Balsas.lt“ redakcija. Kolegoms užduoti klausimėliai privertė juos gerokai pasukti galveles ir prisiminti smagius mokyklos laikus.   Mantas Stankevičius Įsimintiniausia Rugsėjo 1-oji? Tiesą pasakius, įsimintiniausia buvo pati pirmoji. Kodėl? Nes visiškai nesupratau, kas vyksta. Nepamenu, kaip tėvai namuose privertė užsidėti mokyklinę uniformą, nepamenu, ką jie man sakė, kai kažkur ėjome.

Prisiminimai – subtilus dalykas ir gali lengvai pasikeisti, praėjus kuriam laikui po įvykio. Apžvelgę Millerio magiškąjį septynetą, grįžtame prie atminties, bet šį kartą kalbėsime ne apie informacijos apdorojimo gebėjimus. Šįkart panagrinėsime mūsų prisiminų kokybę, konkrečiai – kaip prisiminimai gali pasikeisti po įvykio, kuris tuose prisiminimuose užfiksuotas. Elizabetos Loftus darbai šioje srityje padarė didžiulę įtaką, tą atskleidžia ir viena iš pirmųjų jos atliktų studijų.

Istorinių asmenybių gyvenimu ir jų nuveiktais darbais besidomintieji turėtų suklusti – Panevėžio kraštotyros muziejuje platinama knyga apie mokytoją, entomologą Valerijoną Straševičių. Leidinyje ,,Valerijonas Straševičius (1885–1968) ir jo vabzdžių kolekcija“ aprašomas gamtininko gyvenimas ir darbinė veikla, pateikiamas surinktos vabzdžių kolekcijos sąrašas bei piešiniai. Knyga parengta gamtininkės Vidos Giedriminės iniciatyva, sudaryta ir išleista Povilo Ivinskio ir Jolantos Rimšaitės lėšomis.

Žinių radijas Architektas, grupės „Antis“ lyderis ir vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas sako, kad mokyklą prisimena liūdnai. Ją lankyti A. Kaušpėdui būdavo kančia, o ir vėliau nė viename iš klasės susitikimų jis nedalyvavo. „Namų darbų paprastai neruošdavau. Grodavau gitara, dailės mokykloje mokiausi – visada nebūdavo laiko. Kai tėveliams parodydavau savo dienyną, nebūdavo labai laimingi.

Norėdami, kad atmintyje liktų koks nors svarbus įvykis, jį įamžiname nuotraukose. Tačiau naujai atliktas tyrimas parodė, kad fotografavimas gali turėti visiškai priešingą poveikį – jis gali neleisti įsiminti, rašo abc.net.au. Šią savaitę paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, fotografuojantys muziejaus eksponatus, daug prasčiau juos atsimena nei tie, kurie juos tik apžiūrėjo.

Nuotraukos iš Baltijos kelio su anūke vežimėlyje, tautiniais drabužiais aprengta lėlė, vėliavėlė, kabėjusi automobilyje 1989 metais, radijo žurnalistės senas diktofonas, senas juostinis fotoaparatas, senas „pribaltikos“ žemėlapis – tai pirmieji daiktai atnešti penktadienį skaitmeninti į Seimą, kuriame vyksta projekto „Europeana 1989“ prisiminimų surinkimo dienos.

Pietų Kalifornijos universiteto (University of South California, Los Angeles) biologai kartu su dr. Donu Arnoldu bei dr. Richardu Robertsu paskelbė įspūdingą nuotrauką, užfiksavusią pelės smegenyse besiformuojančius prisiminimus. Nuotrauka rodo gyvą neuroną kultūroje: žali taškeliai žymi žadinančias (angl. excitatory) sinapses; raudoni taškeliai žymi slopinančias (angl. inhibitory) sinapses.

Mokslininkai skelbia užčiuopę siūlo galą ieškodami atsakymo, kodėl neišsaugome ankstyvos vaikystės (iki 3 metų) prisiminimų. Kad ir koks svarbus mažylio gyvenimo momentas būtų, jo atsiminimas vaiko atmintyje po kelių mėnesių išnyksta, atkreipia dėmesį nbcnews.com. Mokslininkai, ilgai aiškinęsi, kodėl nesugebame prisiminti nieko, kas įvyko iki 3 metų, „vaikystės amneziją“ aiškina nervinių ląstelių hipokampe (smegenų žievės dalyje) augimo sparta.

Pirmadienį gaisro padarinius šeimai padėjo šalinti draugai ir kaimynai. Autorės nuotrauka Šeštadienio pavakarę Sakalinės kaime (Gaurės seniūnija) sudegė gyvenamasis namas. Ugnis pasiglemžė visą keturių asmenų šeimos turtą. Naują gyvenimą šeimai teks pradėti nuo 1300 Lt paramos, kurią suteiks seniūnija, ir galimybės su nuolaida nusipirkti valstybinio miško.

 Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, žurnalistė ir vertėja Goda Ferensienė skaitytojams pristato ketvirtąją sovietmečio prisiminimų knygą „Aš jų pasigesiu”, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Drąsiai ir šmaikščiai autentiškomis nuotraukomis iliustruotas istorijas apie sovietinių laikų „grietinėlės“ įpročius ir madas pasakojanti knyga skaitytojus kviečia dirstelėti į praeitį – vieniems artimą, bet baugią, o kitiems žinomą tik iš istorijos vadovėlių.

Unikalaus balso savininkė Arina, jau senokai koncertavusi Vilniuje, po ilgos pertraukos sugrįžta į sceną. Šį penktadienį Arina ir grupė „Veto Bank“ koncertuos geros muzikos klube „Brodvėjus“. Spalio 12d. „Brodvėjaus“ scenoje dainininkė su grupe pakvies į gyvo garso koncertą „Prisiminimai“. Bliuzas, ritmenbliuzas, baladės, roko klasika - visi šie stiliai yra Arinos ir „Veto Bank“ atliekamose dainose.

Sarah Thomson – 32 metų ištekėjusi moteris ir trijų vaikų mama, bet elgiasi lyg paauglė. Ji dažo plaukus mėlynai, garsiai klausosi sunkiojo roko, nešioja ryškiaspalvius drabužius ir negali nustoti maištauti. Taip neįtikėtinai suaugusios ir atsakingos moters elgesys pasikeitė... jai pabudus iš komos. Prieš dešimt mėnesių Saros smegenyse išsiliejo kraujas. Kelias dienas jos būsena buvo tarp gyvybės ir mirties, o po to ji nugrimzdo į komą.

Vyresniosios kartos Lietuvos psichiatrai nenori pripažinti savo klaidų – jie teigia nesekę savo kolegų iš Rusijos pavyzdžiu ir nepiktnaudžiavę psichiatrija. Pririštas prie lovos Prasidėjo ir mano „gydymas“ – šoko terapija insulinu. Apie tai pagalvojus, dar ir dabar nukrečia šiurpas. Kai sanitarai pririšdavo rankas ir kojas prie lovos, darbo imdavosi seselės. Dūris į veną – ir netrukus tavo siela atsiskiria nuo kūno.