prieglaudos

Perpildyta Panevėžio gyvūnų prieglauda neprisišaukia norinčiųjų dirbti. Anksčiau su savanorių pagalba išsiversdavusi prieglauda dabar bando prisikviesti žmonių siūlydama net atlygį – už kasdienį poros valandų darbą – 400-us eurų per mėnesį. Iš gyventojų paramos išsilaikantys pamestinukų globėjai tvirtina, kad daugiau darbuotojui mokėti neišgalintys. Pagirdyti, pamaitinti, iškuopti voljerus – toks kasdienis darbas gyvūnų prieglaudoje. Ir nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, sninga ar lyja.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gyvūnų prieglaudos stabdo bet kokius gyvūnų atidavimus. Prieš Kalėdas sugalvoję sau ar artimiesiems padovanoti šunį, katę ar kokį kitą augintinį, žmonės po švenčių juos dažniausiai grąžina atgal į prieglaudas. Šitaip gyvūnas, po kelių savaičių vėl grįžęs į narvą, patiria milžinišką stresą.

Vis daugiau gyvūnų prieglaudų šventiniu laikotarpiu nebedovanoja augintinių. Esą to imtis privertė ilgametė skaudi patirtis. Prieš šventes žmonės, besidairydami dovanų artimiesiems ar pažįstamiems, nusprendžia įteikti mielą gyvūnėlį kartais net nepasitarę. Deja, šventiniam šurmuliui nutilus tokie gyvūnai vėl atsiduria prieglaudose ar dar blogiau – yra tiesiog išmetami į gatvę.

Kol lietuviai prieglaudose ieško gražių ir sveikų, o dažnai ir į veislinius panašių augintinių, pas užsieniečius į kitas šalis iškeliauja mūsų prieglaudose ilgiausiai užsibuvę ir dažnai įvairių negalių kamuojami keturkojai. Jie viską ir apmoka. Mišrūnas Longailendas iš prieglaudos „Penkta koja“ ruošiasi kelionei į Suomiją, jam atliekamos medicininės ir grožio procedūros.

Praėjusiais metais tūkstančiai koronaviruso pandemijos namuose įkalintų žmonių siekdami praskaidrinti vienatvę iš prieglaudų ėmė keturkojus augintinius. Karantinui ir suvaržymams pasibaigus, šunų prieglaudų savininkai visame pasaulyje vos spėja priimti gražinamus ir į gatvę išmetamus keturkojus. Pietvakarių Vokietijoje esančios Reichelsheimo šunų prieglaudos savininkė sako, kad netrukus nebegalės priimti naujų keturkojų.

Tautiečiai pandemijos nerimą ir įtampą malšina gelbėdami beglobius gyvūnus. Vis daugiau žmonių per karantiną į namus pasiima globoti keturkojį – šunį ar katę. Gyvūnų prieglaudos teigia – žmonėms per karantiną trūksta bendravimo, šilumos ir draugystės, o šias emocijas jiems dovanoja likimo nuskriausti augintiniai, bet nerimo kelia tai, ar po karantino dalis gyvūnų į prieglaudas negrįš.  Eli ir Pugo – du draugai mopsai, kurie džiugina vilnietės Julijos širdį ir drebina namus.

Jau antrus metus Aukštaitijos kaimuose savanoriai iš Suomijos organizavo gyvūnų sterilizacijos akciją. Norinčių nemokamai sterilizuoti kiemo kates ar sarginius šunis netrūko, žmonės net kelias dienas laukė savo eilės. Nairių kaime, Vaškų seniūnijoje prie buvusio medicinos punkto rikiuojasi neįprasta eilė pasvaliečių su augintiniais. Zita su dviem naminėmis katėmis čia atvyko net iš palatvio. Moteris pasakoja nebeapsikentusi kaimynų katino nuolatinio terorizavimo po langais.

Į gatvę ištrenktų šunų ir kačių Lietuvoje daugėja tokiais tempais, kad gyvūnų prieglaudų atstovai nebežino, ko griebtis. Keturkojų ramiais veidais atsikrato ir emigrantai, ir jauni tėvai, ir tie, kuriems tiesiog pabosta augintinių išdaigos. Prieglaudų atstovai tvirtina, kad žmonės nesupranta prieglaudų esmės. Ir ieško būdų, kaip tūkstantinei beglobių armijai rasti naujus namus.

Kiekvienais metais į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau negu 7 mln. gyvūnėlių. Beveik 4 mln. iš jų – šunys. 35 proc. šių šunų rado naujus šeimininkus, 31 proc. buvo užmigdyti, o 26 proc. grįžo pas savo šeimininkus. Pasaulyje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie siūlo šią statistiką pakeisti... Juk šunys yra tokie nuostabūs.

„Tarp dešimčių tūkstančių muštų ir prievartautų pokario auklėtinių Austrijos našlaičių namuose buvo ir nemažai lenkų vaikų“, – rašoma portale gazeta.pl, primenant siaubingus faktus apie globą pasiturinčioje Europos Sąjungos šalyje. Kaip rašo lenkų portalo žurnalistas, tai buvo prievarta įdarbintų asmenų ir koncentracijos stovyklų kalinių, kurie po karo negrįžo į savo gimtas vietas, vaikai.

Fredericas Aerdenas gal ir sulaukė klausimų, kodėl metė Europos Sąjungos (ES) lobisto karjerą, tačiau aiškinti, kur pradės dirbti, nereikėjo, užteko pasakyti pavadinimą „Les Petits Riens“ („Maži niekai“). Dabar komunikacijos vadovo pareigas visoje Belgijoje veikiančioje organizacijoje „Les Petits Riens“ einantis vyras sako, kad tikriausiai nėra nė vieno belgo, kuris nežinotų šio tinklo. Pats Frederikas studijuodamas čia pirmą kartą atėjo ieškoti pigaus stalo.

Atšalus orams Vengrijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį žmonės, gyvenantys gatvėje, bus baudžiami 150 tūkst. forintų (apie 600 dolerių) bauda – ši suma prilygsta vidutiniam šalies gyventojų atlyginimui, praneša „France24“. Konservatorių partijos „Fidesz“ parengtas įstatymas buvo priimtas praėjusio mėnesio pabaigoje, kai buvo patvirtintas parlamente. Statistiniais duomenimis, Budapešto gatvėse gyvena apie 10 tūkst. žmonių.

Po „Pano labirinto“ režisieriaus Guillermo del Toro pavardė linksniuojama visur – ir kino spaudoje, ir specialiuose interneto portaluose ir bloguose. Su šiuo kol kas neišsenkančios fantazijos kūrėju yra siejami ambicingiausi ir keisčiausi projektai (neseniai buvo patvirtinta, kad šis meksikietis režisuos J. R. R. Tolkieno „Hobitą“), tad nenuostabu, jog daug kas trokšta pasinaudoti jo populiarumu.