pridėtinės vertės mokestis

Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Susijusios įmonės arba įmonių savininkai, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, nuo 2023 metų sausio galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 114 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Per klausimo svarstymus komitetuose finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Tokį sprendimą parlamentarai priėmė balsuodami dėl Laisvės frakcijos narių siūlymo. Apsvarstęs kitus pasiūlymus, Seimas vėliau antradienį balsuos dėl viso 2023 metų biudžeto įstatymo. Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 38, o 23 susilaikė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko kova su Vyriausybe ir partijos vadovybe ketvirtadienį baigėsi jo nesėkme. Seimas posėdyje patvirtino siauresnes pridėtinės vertės mokesčio lengvatas kitiems metams nei siekė M. Majauskas, bet visiškai galutinis balsavimas įvyks kitą savaitę.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Mokesčių klausimai dar niekad nekėlė tiek aistrų. Bet šįkart Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nusprendė ginti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Taip jis elgiasi netgi nepaisydamas partijos lyderių ir Vyriausybės atstovų prastai slepiamo pykčio, jog drįstama kvestionuoti ministrų kabineto suformuotą biudžetą.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Nors teigiama, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tarifo sumažinimas esminio poveikio kainoms neturėtų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinio šildymo PVM tarifo sumažinimas nuo 9 procentų iki nulio esminio pokyčio šildymo kainoms neturės.

Ispanija laikinai sumažins pridėtinės vertės mokestį (PVM) dujoms, kad padėtų su išaugusioms sąskaitomis susiduriantiems vartotojams, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pasak premjero, jo vyriausybė nuo spalio iki gruodžio pabaigos sumažins dujoms taikomo PVM tarifą nuo 21 iki 5 procentų.  „Įžengdami į rudenį ir žiemą, manoma, yra pagrįsta pamėginti sumažinti sąskaitas už šildymą“, – kalbėjo P. Sanchezas žinių radijui „Cadena Ser“ duotame interviu.

Trečiadienį, rugpjūčio mėn. 17 d., 18.00 val. visose šalies „Norfose“ valandai bus stipriai sumažintas apšvietimas, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas, rašoma pranešime spaudai.  Pastebima, kad visa šaldymo bei kita svarbi įranga, užtikrinanti parduotuvių funkcionalumą, suprantama, paliks veikti).  „Norfos mažmena“ siekia atkreipti valdžios dėmesį į verslą žlugdančias elektros kainas.  Trečiadienį, nuo 17.00 iki 18.00 val.

Valdantieji žadėjo peržiūrėti visas mokestines lengvatas ir padaryti mokesčius teisingesnius visiems. Tačiau užuot kai kurias lengvatas naikinę, jas nori padaryti amžinomis. Seime registruotos pataisos taikyti neterminuotą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą trečiadienį Seime registravo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkai konservatoriai Mykolas Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlys neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   Anot jo, viešbučių verslas nuo pandemijos vis dar nėra atsigavęs, be to, lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Šalies prezidentui bei Vyriausybei skeptiškai vertinant galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos, sako jos direktorė.  Rūta Vainienė nekomentuoja galimo kainų pokyčio, jei būtų sumažintas PVM būtiniausioms maisto prekėms. Jos teigimu, šiuo metu prekybininkų konkurencija yra didžiulė, o kainos – mažiausios, kokios tik įmanomos.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ir Energetikos ministerijų teiktam antrajam pasiūlymų paketui, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Anot ministrų, stebint vis dar įtemptą tarptautinę situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios Lietuvos gyventojams: 0 proc.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

Spalio mėnesį bus gautas naujas masinis mokestinių pakeitimų paketas, kuris apims itin daug sričių ir dalimi sprendimų neišvengiamai bus keliami mokesčiai. Kokie siūlymai pasieks Seimą, dar nėra aišku, nes kalbama tik gairėmis ir laiko visuomenei susipažinti bus duota „net“ trys savaitės.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

Galimybė nusipirkti pigesnes prekes iš Kinijos ar Jungtinės Karalystės (JK) pamažu tampa praeitimi – štai dabar už užsakytą gaminį iš JK reikia sumokėti dar ir muito mokestį. Nors ši žinia skelbta ne pirmą kartą, panašu, kad dalis žmonių vis dar nėra įsigilinę, kaip pasikeitė mokestiniai reikalavimai. Be to, nauji pokyčiai laukia ir siunčiant prekes iš trečiųjų šalių. Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Tarpuvaldžių po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir nebuvo padidinta registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju riba nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“  Saulius Skvernelis. Pataisos numato, kad 9 proc.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Gyventojai bei įmonės, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, ir toliau turės mokėti už važiavimą magistraliniais keliais. Už tai, kad tokios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos būtų atmestos, ketvirtadienį balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 21. Pataisų autorius „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas apgailestavo, kad po tokio sprendimo apie 14 tūkst.

Valdžios atstovams prabilus apie galiojančio 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą arba naujas šio mokesčio lengvatas, BNS primena PVM Lietuvoje istoriją. 22 metus galiojantis mokestis 1994 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas 18 proc. bazinis PVM, skaičiuojamas nuo visų prekių ir paslaugų kainų, išskyrus medicinos paslaugas ir vaistus, švietimą, viešąjį transportą, pašto, draudimo ir bankų, laidojimo paslaugas, spaudą, privatizuojamą valstybės turtą ar žemės nuomą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas ir pateikė savo pasiūlymus. Seimo priimtas įstatymas nustato lengvatinį 5 proc. PVM tarifą viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Prezidentės teigimu, šios įstatymo pataisos priimtos neįvertinus poveikio valstybės biudžetui. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas netektų iki 40 milijonų litų per metus.

Šiandien Seimas priėmė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Iš 124 balsavusių Seimo narių, 99  buvo už, šeši prieš, o 19 susilaikė. Projekte apibrėžta, kad periodiniams leidiniams bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Šios įstatymo pataisos palengvins spaudos leidybos sąlygas, sumažinus apmokestinimą, sumažės ir galutinės leidinių kainos vartotojams. Šią lengvatą spaudai inicijavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiandien Seime svarstomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 19 straipsnio papildymo projektas, kuriuo numatoma nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto (toliau – periodiniai leidiniai). Manoma, kad lengvatinio PVM tarifo taiky...

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle facebook.com atkreipiau dėmesį į gausybę paveikslėlių su katėmis. Atrodė, kad šis mielas gyvūnas nustelbė visus kitus padarus. Kačių populiarumas manęs nė kiek nestebina. Katės, net pačios neišvaizdžiausios, daugeliui pakelia nuotaiką. O ir jas išlaikyti nėra brangu. Katė gali būti daug pigesnis malonumas nei psichoterapeuto paslaugos.

Kitų metų biudžete prognozuojama beveik milijardo litų skylė kelia sumaištį ne tik Vyriausybėje, bet ir valdančioje koalicijoje .Ilgai tikinusi, kad mokesčiai kitąmet nekils, Vyriausybė netikėtai pranešė radusi aukso gyslą – 2 procentais padidinti pridėtinės vertės mokestį. Tai butų jau trečias šio mokesčio didinimas per šitos Vyriausybės darbą. Ekspertai tvirtina, kad padidinus PVM, infliacijos karuselė gali įsukti kainų augimą net iki 10 procentų.

Nuo kitų metų pradžios apmokestinamasis asmuo turės teisę pateikti prašymą grąžinti jam sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai negaunamas atlygis už parduotą daiktą ar atliktą paslaugą. Už tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.

Siūloma pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, taip pat apgyvendinimo paslaugoms. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.

Tokia Ekvadoro  iniciatyva sieks didesnio, turistų skaičiaus apsilankymo šalyje. Kaip praneša Ekvadoro Turizmo Ministerija, pridėtinės vertės mokestis bus grąžinamas perkant tik šioje šalyje pagamintus produktus arba užsisakant viešbučių, ar kitas,  su turizmu susijusias paslaugas. Kad galėtų susigrąžinti šį mokestį, keliautojai turės pristatyti pirkimo čekius. PVM bus grąžintas tik už tas paslaugas ir pirkinius, kurių vertė ne mažesnė nei 38 eurai.

„Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta, remiantis šiuo rodikliu, išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

Vyriausybė nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 metų sausio 1 dienos taikyti lengvatinį 10 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. 10 proc.

Per 2010 metų balandį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 408,3 mln. litų, planuota – 1 mlrd. 327,5 mln. litų, duomenis pateikia Finansų ministerija. Balandį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 579,1 mln. litų, buvo planuota surinkti 451,5 mln. litų. Per ta patį laikotarpį 234,3 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota – 274,4 mln. litų. Pelno mokesčio per balandį gauta 18 mln. litų, buvo planuota – 23,4 mln. litų.

Mokesčius nuslepiantys verslininkai klientui gali pasiūlyti geresnes paslaugų kainas, darbuotojus lepinti didesnėmis algomis ir taip iškreipia verslo rinką. Tad kaip elgtis tiems, kurie nori sąžiningai vystyti verslą? „Nemokėdamos mokesčių už atliktus darbus įmonės gali nuleisti kainas ir padaryti jas mažesnes už tas, kurias siūlo konkurentai. Taip pat susitariama, kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo.

Finansų ministerija vakar informavo, kad priimtas sprendimas nuo gegužės iš esmės atleisti verslą nuo avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo. „Atsižvelgus į verslo poreikius ir valstybės galimybes, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius PVM mokėjimus. Nuo avansinio PVM atleistos įmonės PVM mokės bendra tvarka kas mėnesį už praeitą laikotarpį.

Priimtas sprendimas nuo gegužės 1 d. iš esmės atleisti verslą nuo avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo yra parama šalies įmonėms, sunkmečiu susiduriančioms su apyvartinių lėšų trūkumu. Šias lėšas įmonės galės panaudoti kitoms reikmės, be to, sumažės įmonėms tenkanti administracinė našta. Atsižvelgus į verslo poreikius ir valstybės galimybes, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln.

Seimas linkęs nuo kitų metų sausio 1-osios suteikti galimybę pardavėjui arba paslaugos teikėjui susigrąžinti sumokėtą pardavimo pridėtinės vertės mokestį (PVM), jeigu nėra gautas atlygis už parduotą daiktą ar atliktą paslaugą arba gautas tik dalinis apmokėjimas už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą.

Ilgą laiką nesutikusi svarstyti viešbučių reikalavimų mažinti mokesčius Finansų ministerija vis dėl to imasi. Viešbučiams pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali būti sumažinti jų veiklą ėmus traktuoti kaip paslaugų eksportą.   Iki šiol viešbučių asociacija reikalavimus mažinti PVM grindė tuo, kad viešbučiai išgyvena sunkius laikus, o ir kitose šalyse PVM tarifai mažesni. Tačiau Finansų ministerija atremdavo, kad ir kitoms ūkio šakoms nelengva, o turizmui skatinti yra veiksmingesnių būdų.

Latvijos Respublikos Seimas šių metų kovo 25 dieną priėmė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis turistinės paskirties apgyvendinimo paslaugoms PVM mažinamas nuo 21 iki 10 proc. Latvijos turizmo sektorius džiaugiasi tokiu sprendimu ir tikisi, kad šis politinis sprendimas sukurs naujas darbo vietas  atstatys turizmo konkurencingumą bei padės turizmo verslo įmonėms Latvijoje išgyventi.