prevencinės programos

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

„Džiaugiuosi gyvenimu, einu į įvairius renginius, teatrą, koncertus, leidžiuosi į žygius gamtoje, keliauju, savanoriauju pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančiose organizacijose POLA ir „Eivena“, – šypsosi 65-erių Marytė Klimienė iš Kauno, prieš dešimt metų įveikusi storosios žarnos vėžį. Moteris sutiko papasakoti apie tai, kokie simptomai išdavė ligą, koks buvo sveikimo kelias ir ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir reguliariai. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.

Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai. Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų.

Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Valstybinės ligonių kasos specialistai drauge su Valstybinio patologijos centro ir Nacionalinio vėžio instituto ekspertais ragina Lietuvos moteris periodiškai tikrintis sveikatą pagal ligonių kasų apmokamas krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas. Savalaikė sveikatos patikra, kol nejaučiama jokių simptomų, leidžia diagnozuoti šias ligas dar ikivėžinės stadijos ir sėkmingai jas gydyti.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

Vienas pagrindinių šiuolaikinės medicinos tikslų – ne tik efektyviai gydyti įvairius sveikatos sutrikimus, bet ir laiku užkirsti jiems kelią. Nors Lietuvoje vykdomos prevencinės programos leidžia anksti aptikti pakitimus ir įvertinti ligų atsiradimo riziką, nemažai žmonių nepasinaudoja galimybe išsitirti sveikatą nemokamai. Panevėžio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė pabrėžia, kad laiku nustatyta diagnozė daugeliu atvejų reiškia sėkmingą ligos gydymą.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.

Lapkritį minint prostatos vėžio mėnesį, ligonių kasos primena apie Lietuvoje vykdomą prostatos vėžio prevencinę programą ir kviečia vyrus kreiptis į šeimos gydytojus bei nemokamai pasitikrinti sveikatą.  Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, iš 56 348 prie Šiaulių ir Telšių apskričių gydymo įstaigų prisirašiusių  tikslinės grupės vyrų per pirmąjį šių metų pusmetį pasitikrino 7 051. Iš jų 140 konsultavosi pas urologą.

Rūpintis savo sveikata yra kiekvieno žmogaus pareiga. Deja, ne visuomet esame sau tiek atidūs, kiek reikėtų. Kaunietė Giedrė (pavardė autoriui žinoma), prieš dešimt metų vis atidėliojo krūtų patikrą. Laukė prevencinei programai tinkamo amžiaus. Jei nebūtų patekusi į avariją ir pasitikrinusi anksčiau, su ja šiandien, ko gero, nebesikalbėtume. Užčiuopė pati Visa istorija prasidėjo prieš 10 metų, kai Giedrei tebuvo vos 38-eri.

Pasak šalies šeimos gydytojų, prevencinėmis sveikatos patikros programomis vis dar naudojasi mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų. Viena dažniausių atsisakymo pasitikrinti sveikatą priežasčių yra tai, kad pacientas nejaučia jokių simptomų. Šeimos gydytojams buvo užduotas klausimas, kaip pacientai reaguoja išgirdę kvietimą profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kas antras, arba 57 proc., pacientų atsisako tikrintis, nes nieko nejaučia, 22 proc.

Artėjant spalio 15-ajai – Krūtų sveikatos dienai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir periodiškai tikrintis pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą krūties vėžio prevencinę programą. Laiku atlikta sveikatos patikra leidžia diagnozuoti onkologinius susirgimus ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai juos išgydyti.

Spalį minint krūties vėžio mėnesį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, nes kuo anksčiau bus nustatytas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.  Klaipėdos TLK veiklos zonos patalpose apsilankiusiems žmonėms, Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai asmeniškai priminė ir kvietė pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas.

Pasaulinė aortos diena Lietuvoje šiais metais minima rugsėjo 17 dieną. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o šiais metais ir Panevėžyje – kraujagyslių chirurgai organizuoja aortos aneurizmos prevencijai skirtą akciją. Šia proga visi norintieji galės nemokamai išsitirti aortą echoskopu ir gyvai konsultuotis su gydytojais apie gyvybei pavojingą ligą. Pasaulinei aortos dienai paminėti skirta sveikatos akcija vyksta jau trečius metus iš eilės.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Siekiant paskatinti žmones prevenciškai tikrintis sveikatą – laisva apmokama diena. Tokį pasiūlymą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė. Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už darbo laiką, kuomet darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre.

Ignoruojate poliklinikos žinutes ir nesitiriate prevencinėse vėžio programose – gresia mokėti didesnes sveikatos draudimo įmokas. Tokią idėją kelia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Esą tai paskatintų žmones laiku susirūpinti sveikata ir galbūt sumažintų ankstyvų mirčių. Jau daugybę metų pasitikrinti prevencinėse onkologinių ir širdies ligų programose dalyvauja vos keturi iš dešimties kviečiamų tautiečių. Visgi dalis medikų ir pačių žmonių bausmių idėjos kratosi.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

„Sakoma, kad 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti vien prevencinėmis priemonėmis“, – prevencinių priemonių naudą akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Vaistininkai savo ruožtu ragina ne tik patiems reguliariai tikrintis sveikatą, bet ir priminti apie tai giminaičiams. Dalis žmonių vis dar tiki, kad onkologinė liga – stigma ar netgi likimas, nuo kurio nepabėgsi. Vis dėlto prof. S. Jarmalaitė patikina, kad taip galvoti tikrai nereikėtų.

Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Deja, dažniausiai ji aptinkama pavėluotai. Šiandien politikai ir medikai telkia jėgas, kad plaučių vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau ragindami įdiegti ankstyvąją šio vėžio patikros programą. Statistika liūdina – kasmet Lietuvoje klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, o miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Dėl COVID-19 visos žmonijos laukia didžiuliai tiek materialiniai, tiek psichologiniai nuostoliai, įspėja specialistai. Ypač didelį nerimą kelia dėl pandemijos ribotos planinės sveikatos paslaugos ir stojusios prevencinės programos.  Anot Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Alytuje – iki rugsėjo pabaigos kursuoja viešojo transporto priemonės, skatinančios gyventojus laiku tikrintis pagal ligų prevencijos programas. Norint pasitikrinti pagal programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o paprasta prevencinė patikra gali išgelbėti gyvybę.

Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis.

Viešojoje erdvėje nestinga Valstybinės ligonių kasos (VLK) raginimų pasitikrinti sveikatą pagal prevencines patikros programas. Nors taip siekiama kuo anksčiau pričiupti rimtą ligą, vis dėlto esama tvarka pacientus verčia kraipyti galvomis – į nemokamus sveikatos patikrinimas kviečiami tik tam tikro amžiaus asmenys.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad sulaukus tam tikro amžiaus būtinai reikėtų pasitikrinti pagal prevencines sveikatos patikros programas. Jų yra net penkios ir tą padaryti galima nemokamai. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Ši programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai), kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Palyginti su šalimis kaimynėmis, Lietuvoje kai kurie prevencijos programų įgyvendinimo rodikliai yra geresni. Pavyzdžiui, pagal gimdos kaklelio vėžio programą kasmet nemokamai tyrimai atliekami apie 60 proc. visų informuotų apie galimybę nemokamai pasitikrinti moterų. Mūsų šalyje nustatytos tikslinės tam tikro amžiaus gyventojų grupės, kurioms teikiamos vėžio prevencijos programose (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos) numatytos paslaugos, atitinka ES rekomendacijas.