prekybos tinklai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vaistų chemijos katedros profesoriaus Eduardo Tarasevičiaus teigimu, politikai, imituoja darbą ir iš po žemių bando ištraukti seną idėją – pradėti vaistų prekybą ne tik specializuotose vaistinėse. „Farmacijos įstatymo pakeitimas, leidžiant prekiauti vaistais degalinėse diskriminuoja kitas prekybos vietas“, – sakė E. Tarasevičius.

Itteringham miestelio gyventojai yra pasiryžę išsaugoti vieną seniausių Britanijos parduotuvių. Iš 120 narių turinčios bendruomenės daugiau nei 50 žmonių sutiko parduotuvėje dirbti be atlygio, kad padėtų jai kovoti su didžiųjų prekybos tinklų konkurencija, praneša Daily Mail. Vienu metu keturi savanoriai dirbs parduotuvėlėje, skaičiuojančioje 370-us metus. Bendruomenės narių pagalba, per savaitę parduotuvei pavyks sutaupyti 350 svarų. Ši suma sudaro maždaug 20 proc.

Tiek vaikinai, tiek merginos jaučia aistrą drabužiams, pasirengę daug investuoti į savo išvaizdą, tačiau visi rengiasi vienodai, rodo Europos jaunimo ir mados tyrimo rezultatai. Prancūzijos mados institutas šią vasarą apklausė 1523 vidurinių mokyklų ir universitetų studentus Prancūzijoje, Italijoje, Britanijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Respondentų amžius – 15–25 metai.

Vienas didžiausių prekybos tinklų pasaulyje ir didžiausias prekybos tinklas Europoje "Carrefour" įžengė į Gruzijos rinką. Prancūzijos mažmenininkė pirmąjį didįjį prekybos centrą atidarė Tbilisyje, o ateityje planuoja atidaryti dar vieną prekybos centrą Gruzijos sostinėje ir tris - kituose miestuose. Pirmasis gruziniškas "Carrefour" pradėjo veikti prekybos centre "Tbilisi Mall". Kaip pasakojo Tbilisio meras Gigis Ugulava, 9 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėje darbuosis 600 žmonių.

Reta išvyka į gamtą apsieina be palapinių, miegmaišių, maudynių ežere ir laisvalaikio žaidimų. Kad į gamtą vyktum ne plikas basas, būtina įsigyti tam tikrų reikmenų. „Balsas.lt Savaitė“ sudarė svarbiausių vasarotojo prekių krepšelį ir paprašė didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų pateikti jų kainyną.

Vos atšilus orams, kirba mintis šauti į gamtą. Norisi ne tik pasidžiaugti seniai matytais draugais, jaukiai pabūti su šeima, bet ir pasilepinti skaniais lauko kepsniais. Vis dėlto, ruošiantis iškyloms ir piknikams, tenka kiek pasukti galvą dėl kelių dalykų.

Skaitytojas Steponas pranešė, kad pirmadienį, apsilankęs „Rimi“ prekybos tinkle, pastebėjo, kad beveik dviem litais atpigo kiaušiniai. Balsas.lt susiekus su šio tinklo atstove spaudai Raminta Stanaityte-Česnuliene, ši teigė, kad gana įprasta, jog kainos po šventinio laikotarpio kiek nukrenta, be to, kai kurioms kiaušinių rūšims taikomos specialios akcijos. „Tradiciškai po Velykų, kiekvienais metais kiaušinių kainos sumažėja.

Parduotuvių lentynose vėl sumaištis – brangsta kiaulienos ir jautienos produktai. Mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad šių mėsos gaminių kainos yra pakilusios apie 15-20 proc. ir abejoja, ar artimiausiu metu jos mažės.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę labiausiai brango juoda duona, pigo – fasuotos lietuviškos bulvės. Kaip skelbia produktų kainas lyginantis tinklapis produktųkainos.lt, vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo 8,2 proc., o bulvės atitinkamai atpigo 7,06 proc.  Maždaug 2,3 proc. išaugo ir 9 proc. riebumo varškės kaina už kilogramą.

Baltijos šalių spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje per tris šių metų ketvirčius buvo užfiksuotas 17 581 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimas. Pastebėta,  kad Latvijos žiniasklaidoje prekybos tinklai vaizduoti pozityviausiai, o nepalankiausią prekybos tinklų įvaizdį kūrė Lietuvos žiniasklaida – čia neigiamų pranešimų dalis buvo didžiausia. Lietuvoje procentaliai didžiausia nepalankių pranešimų dalis teko prekybos tinklui „Norfa“ (23 proc.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Po išpuolio Norvegijoje kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui,Danija, svarsto galimybę sugriežtinti prekybą trąšomis. Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto. Tačiau Lietuvos parduotuvėse prekiaujama didesnės koncentracijos salietra. Viena populiariausių trąšų – amonio salietra – ne tik padeda augalams augti. Daug azoto turinti trąša gali būti ir žaliava sprogmenims gaminti.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Lietuvių skrandžiui įprastos daržovės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, keliskart brangesnės. Pasak pardavėjų, šį pavasarį daržovių perkama mažiau, rašo „Lietuvos rytas“. Šiemet žiemą sėkmingai rusams daržoves pardavę Lietuvos ūkininkai džiaugiasi ištuštėjusiais sandėliais ir geru uždarbiu. O lietuviškų daržovių pristigę prekybos tinklai jų įsiveža iš užsienio arba iš lietuvių augintojų perka brangiau.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

Pirmadienį ūkio ministras Dainius Kreivys, susitikęs su didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovais,  aptarė pastarųjų dienų cukraus kainų šuolio priežastis. Prekybos tinklai ministrą patikino, kad cukraus Lietuvoje yra ir užteks visiems. „Man labai gaila, kad dėl šios „cukraus panikos“ nukentėjo Lietuvos žmonės.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Pirmas klausimas parduotuvėje prie kasos: „Ar turite nuolaidų kortelę?“ Jei turite, mokate mažiau. Jei perkate dar daugiau – gaunate didesnę nuolaidą. Lietuvoje beveik kiekvienas prekybos tinklas siūlo lojalumo korteles. Jomis, pasak prekybininkų, norima padėti pirkėjui ne tik sutaupyti, bet ir išsiaiškinti pirkimo įpročius. Nors turint kortelę nuolaida teikiama, ją iš pradžių reikia nusipirkti.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę atpigo bulvės, liesa varškė bei pieniškos dešrelės. Brango sviestas bei juoda duona, skelbia produktųkainos.lt. Valdžios institucijų inicijuotame tinklalapyje pateikiamos pagrindinių maisto produktų kainos bei jų pokytis per savaitę ir metus. Vidutinė lietuviškų bulvių kaina praėjusią savaitę buvo 0,93 lito už kilogramą. Tai 12,26 proc.

AB Kaišiadorių paukštynas produkcija šią savaitę iškeliauja į Didžiąją Britaniją: šioje valstybėje paukštyno gaminiais pradeda prekiauti mažmeninės prekybos milžinai „Lidl“ ir „Asda“, rašo „Verslo žinios". „Iki šiol atvėsintą paukštieną mes parduodavome dėžėse ir platintojai ją realizuodavo užsienio visuomeninio maitinimo įmonėms.

Susitikusi su mažmeninių prekybos tinklų atstovais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino verslą elgtis socialiai atsakingai. Šalies vadovė nori kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai ir sako, jog dėl to gali būti peržiūrėti konkurenciją stiprinantys, verslo koncentraciją ir dominavimą rinkoje reguliuojantys įstatymai. „Raginu šalies verslininkus būti socialiai atsakingus, jautrius, rūpintis ne tik savo pelnais, bet ir visuomenės gerove", - pranešime cituojama Prezidentė.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.