prekės

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Atostogų į tėvynę grįžę emigrantai šokiruoti: tos pačios prekės čia kainuoja kur kas brangiau. Prekybos centrų atstovai atkerta, kad kainų lyginti su užsienio šalimis negalima. Jos esą nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės mokestinę bei konkurencinę aplinką. Airijoje gyvenanti Vita (vardas, pavardė redakcijai žinoma) grįžusi atostogų į Lietuvą nustebo užsukusi į vieną iš lietuvių itin pamėgtų prekybos centrų.

Dažnai girdime lietuvių skundus dėl mūsų šalyje beprotiškais tempais augančių kainų. Maža to, priduriama, kad kitose šalyse, kur atlyginimai yra ženkliai didesni, prekių ir paslaugų kainos toli gražu nėra tokios pat didelės. Šįkart nutarėme palyginti kainas Vilniuje ir Rygoje, kur pragyvenimo lygis yra gana panašus. Lygindami įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvos ir Latvijos sostinėse pateikiame jų vidurkius bei svyravimo intervalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė nelegaliai grūdais, pieno milteliais ir lentomis prekiavusį įmonių tinklą. Įtariama, kad parduodant grūdus, lentas ir pieno miltelius galėjo būti sukčiaujama, apgaulingai tvarkoma kelių bendrovių buhalterija.

Po švenčių tautiečiai masiškai puola grąžinti neįtikusias dovanas. Elektronikos prekes grąžina ir dėl nepatinkančio modelio ar net spalvos. Tačiau bene daugiausiai grąžinimų sulaukia drabužių parduotuvės. Atsiranda ir tokių gudragalvių, kurie išeiginius drabužius nusiperka vienam vakarėliui, o po švenčių meluodami, kad nė karto rūbo nevilkėjo, bando susigrąžinti pinigus. Štai prekybos centruose net ir po švenčių šurmulys netyla.

Seimo tyrimo komisija dėl skirtingos kokybės prekių Europos Sąjungos (ES) valstybėse penktadienį išklausys už sveikatą ir maisto saugą atsakingą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. „Išklausysime eurokomisarą V. P. Andriukaitį, jis pateiks informaciją, kokia situacija yra Europos Sąjungoje“, – BNS sakė komisijos vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė. Anot jos, komisijos darbas jau eina į pabaigą.

Nei langų, nei ventiliacijos, nei šildymo, nei leidimo naudotis mobiliuoju telefonu – toks darbo skelbimas susidomėjimo turbūt nesulauktų. Tačiau sakančių, kad dirba tokiomis sąlygomis, visgi yra, o atsakomybes už šią darbovietę prisiimti nenori niekas. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi pakuotojomis dirbusios moterys. Jų teigimu, Kaune, Karmėlavoje, esančiame prekių pakavimo skyriuje – darbo sąlygos nepakenčiamos.

Muitininkai visuomenę nuo nelegalių prekių saugo ne tik šalies pasienyje. Vilniaus teritorinės muitinės mobilioji grupė patruliuodama kelyje vieną po kito sustabdė tris krovininius automobilius su plataus vartojimo prekėmis, gabenamomis be jokių įsigijimo dokumentų. Kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas muitininkų sustabdyti mikroautobusai buvo pilni įvairių prekių.

Lietuvos oro uostai paskelbė naujo neapmuitinamų prekių („Duty Free“) operatoriaus Vilniaus oro uoste paiešką. Kitąmet suėjus maksimaliam nuomos laikotarpiui ir pasibaigus sutartims su dabartiniu operatoriumi „Travel Retail Vilnius“ bus atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai, po kurių „Duty Free“ parduotuvės keleivius džiugins tiek atnaujintu interjeru, tiek platesniu prekių asortimentu bei naujomis paslaugomis.

Lietuviai parduotuvėse palieka vis daugiau pinigų, tačiau jų neužtenka naujiems rūbams pirkti. Kas trečias rūbas lietuvio spintoje – iš dėvėtų drabužių parduotuvės. Analitikai aiškina, kad tai rodo, jog skurdo šalyje nemažėja. Armija lietuvių ir toliau paknopstomis medžioja akcijas, perka nesvarbu kokios kokybės, bet pačias pigiausias prekes. Tai viena iš daugybės Vilniuje esančių dėvėtų rūbų parduotuvių. Mums atėjus, čia dar buvo pirkėjų, tačiau vos pradėjus filmuoti, klientės išsilakstė.

Kad net ir šalies viduje gabenant komercinį kiekį prekių yra būtina turėti prekių įsigijimo dokumentus. Apie tai priminė Lietuvos muitinės atstovai savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje.  Kaip rašoma atstovų žinutėje, kelyje Lazdijai-Seinai muitininkams trečiadienį įkliuvo du vyrukai, gabenę dešimtis dėžių su naujais drabužiais ir patalynės komplektais ir jokių dokumentų. Sulaikyta: 2876 vnt. kelnių, 1188 poros moteriškų kojinių, 20 vnt. chalatų, 23 vnt.

„Gyvenau užsienyje keturis metus ir grįžusi į Lietuvą bijau net į parduotuvę nueiti, nes kiekvieną kartą išeina 30 eurų, o pirkinių krepšelis - pustuštis. Kainos Lietuvoje yra siaubingos“, - taip laidoje „TV pagalba“ teigė Italijoje keturis metus gyvenusi ir dviejuose universitetuose studijavusi Lina.

Šiais laikais pirkimas internetu tampa vis labiau priimtinas. Tai išties puikus būdas greitai ir sutaupant laiko apsipirkti. Ne tik drabužių, bet ir elektronikos parduotuvės vietoj tiesioginių renkasi elektroninius pardavimo būdus. Jie kur kas patogesni ir reikalauja mažiau resursų. O ir žmonėms apsipirkinėjimas internetu yra kur kas priimtinesnis būdas – nereikia stovėti eilėse, stumdytis tarp žmonių, ieškoti, kur pastatyti automobilį. Tai pastebėję žmonės pradėjo sukčiauti.

Jeigu yra šalis, kur kainos itin nesikandžioja net ir preciziškai taupiam lietuviui, tai pirmiausia reikėtų paminėti Turkiją. Tik neapsigaukite, šiuo atveju kalbame ne apie čia esančius kurortus, o didžiausią šios šalies miestą Stambulą. Stambulas tikrai turėtų patikti mėgstantiems taupyti. Mat maisto ir prekių kainos bent jau parduotuvėse tikrai yra palyginti žemos.

Lietuvoje dažnai girdime nusiskundimų, kad prekių ir paslaugų kainos stipriai kandžiojasi. Tačiau atvykus į Izraelio sostinę Tel Avivą suvoki, ką iš tikrųjų reiškia didelės kainos. Suprantama, pragyvenimo lygis – Izraelyje ir Lietuvoje skiriasi. Maža to, lyginant kainas Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose taip pat matosi ryškus kontrastas. Tel Avivas išsiskiria aukštomis kainomis ir toli gražu ne kiekvienam jos yra įkandamos.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose it virusas plito higienos priemonių kainų nuotraukos užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai juokavo, kad gimtinėje likę žmonės turėtų rimtai pykti, mat viskas svetur gerokai pigiau. Šios nuotraukos nė iš tolo nepralinksmino piliečių, kurie sakė esantys apgaudinėjami. „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas įvardijo priežastis, kodėl lietuviai už tas pačias prekes moka gerokai daugiau.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Kiekvieną mėnesį prekybos centruose kainas stebintys lietuviai galėjo pastebėti, kad prekės brango. Bent jau tokią išvadą padaro tyrimą atlikę specialistai.  2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas.

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga. Kita vertus, internetu užsakyti produktai dažnai neatitinka lūkesčių arba pristatomi per vėlai, o tai turi įtakos vėlesniems sprendimams pirkti. Ką turėtų žinoti pirkėjai? Prekių pristatymas ir grąžinimas Daugiausia problemų perkant internetu vartotojams sukelia produkto pristatymas bei grąžinimas.

Į TV3 žinias kreipėsi žmogus, kuris pasakojo pats savo akimis matęs, kai atvykus automobiliui su maisto produktais, darbuotojai neva pakuotes pirmiausiai nešasi į savo mašinas, o į valgyklą kas liko...TV3 žurnalistai nusprendė patikrinti, kaip yra iš tiesų. Kelios minutės po vidurdienio valgyklą apspinta lankytojai. Kas užėjo į vidų sriubos, kas laukia maisto produktų, renkasi dėvėtus drabužius. Pastebime, jog viena iš darbuotojų į automobilį išties kraunasi dėžes su maistu.

 Ši socialiniuose tinkluose sensacija tapusi galerija priminė, kad apsilankę parduotuvėje turime būti atidūs. Negalima pasitikėti nei pakuotėmis, nei etiketėmis, nes priešingu atveju gali nutikti būtent taip. Grįžę namo pirkėjai nebuvo labai patenkinti tuo, ką įsigijo. Vis dėlto jų skaudžios nuotraukos tikrai išspaus šypseną.

Kaip jaustumėtės, jei prisijungiate ir matote, jog nuo jūsų sąskaitos nuskaityta suma, kuri neturėjo būti paliesta? Ir tai tai padarė pats bankas?Tikriausiai staigmena nebūtų maloni. Tokia istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaitytoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Moteris paskambinusi pasakojo, kad istorija prasidėjo nusprendus pirkti buitinę techniką išsimokėtinai lizingu.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą. Tokius įtarimus imasi tirti Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Garsus fotografas Vincas Alesius socialinėje erdvėje išreiškė pasipiktinimą dėl vienoje parduotuvių užtiktų maisto produktų išvaizdos. Nuotraukoje, kuria pasidalino menininkas užfiksuoti Lietuvoje gamintų lazdelių su raudonaisiais burokėliais, grikiais ir kitomis gėrybėmis pakeliai. Šie, anot V. Alesiaus, primena augintinių ėdalą.

Klaipėdos pareigūnai sulaikė galimai Danijoje pavogtas didelės vertės prekes. Praėjusią savaitę, nakties metu, uostamiesčio pareigūnai Telšių r. sulaikė vienos Telšiuose užregistruotos individualios įmonės vilkiką su puspriekabe. Vilkiką vairavo įmonės darbuotojas – 1990 metais gimęs šiaulietis. Puspriekabės apžiūros metu teisėsaugininkai aptiko 397 gamyklines pakuotes su elektriniais diskiniais pjūklais bei dėžes su įvairiais drabužiais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė, kad Lietuvos kariuomenė, vykdydama taktinės atakos pirštinių viešąjį pirkimą ir šio pirkimo laimėtoju pripažindama UAB „Nota Bene“, pažeidė konkurso sąlygas bei viešųjų pirkimų principus.

Ar kada mėginote įsivaizduoti, kiek jūsų kasdien perkamos prekės galėjo pabrangti per aštuonerius metus? Būtent tokį eksperimentą atliko mūsų Žinių tarnyba. Su pirkinių čekiu iš 2008-ųjų ėjome į parduotuvę šiandien ir pirkome lygiai tas pačias prekes kaip prieš krizę, klestėjimo laikais. Kaip manote, kiek viskas pabrango? O gal kas atpigo? Rezultatai reportaže. Vilnietė Donata rankoje laiko ne pirkinių sąrašą, o prieš aštuonerius metus prekybos centre pirktų prekių čekį.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Lietuvos ekonomistai mano, jog augant pasaulinėms naftos kainoms ir žmonių pajamoms, kitais metais turėtų brangti daugelis prekių ir paslaugų. Šio proceso pasekmė - auganti infliacija. Prognozuojama, kad ji svyruos nuo 2 iki 3 proc. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad kitais metais tikimasi tiek paslaugų, tiek prekių kainų augimo, bet paslaugų kainos augs sparčiau.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Vilnietė Marija tikina, kad parduotuvėje prieš įsigyjant prekę reikia labai atidžiai žiūrėti, koks yra produkto kiekis. Moteris, daugybę metų dirbusi gamyboje, puikiai žino, kaip yra mažinama pakuotė, o kaina ir toliau išlieka nepakitusi. Ir tokių pirkėjų, kurie neatkreipia dėmesio į produkto pakuotę bei kainą, daugybė. Pasak ekonomistų, gamintojai kainų kelti jau nebegali, todėl dažnas mažina produkto kokybę arba jo kiekį. O šitokios manipuliacijos dažnai praslysta pro pirkėjų akis.

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai neįmanoma? Štai jums įrodymas, kaip tai galima padaryti: 1. Internetinio adreso registravimas Jeigu jau turite idėją kuo prekiauti ir turite produktus, tuomet sugalvokite pavadinimą, kuriuo turėtų vadintis jūsų elektroninė parduotuvė.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ be jokio pranešimo Didžiojoje Britanijoje savo kai kurių prekių kainas padidino 20 proc. siekdama kompensuoti svaro sterlingų nuvertėjimą po britų referendume priimto sprendimo išstoti iš ES, rašo „The Verge“ ir „The Telegraph“. Dėl tokio sprendimo kompanijai „iMac“ ir „MacBook“ pabrango keliais šimtais svarų.

Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminis tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl vagystės). Rugsėjo 8 d. apie 13.55 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. esančioje vaistinėje, buvo pavogta prekių, kurių vertė 239.98 eurai. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo pirmoji neturėtų tapti diena, kuri tėvams asocijuojasi su stresu bei finansinėmis išlaidomis. Rudens pradžios laukimas ir pasiruošimas vietoje galvaskaudžio gali tapti naudingu ir maloniu visai šeimai. „Bet kokios būsimos išlaidos – tai akstinas pasimokyti taupyti. Jei rugsėjo pirmosios išlaidas susiplanuotume raštu, jos neatrodytų tokiomis didelėmis“, – teigia Vilniaus Kalvarijų turgų administruojančios įmonės „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė.

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse. Tačiau tokios išvados gali klaidinti.

Prekybos tinklas „Maxima“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų atliktas kainų palyginimo tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirkėjai už populiariausias maisto ir namų apyvokos prekes moka bene mažiausiai visoje Europoje. Išskirta, kad nors pagal kainą, mokamą už populiariausių mažiausios kainos prekių krepšelį, Lietuva šiuo metu nusileidžia tik Lenkijai, už kai kurias prekes lietuviai moka net iki 50 proc. pigiau nei lenkai.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.