prekės

Į TV3 žinias kreipėsi žmogus, kuris pasakojo pats savo akimis matęs, kai atvykus automobiliui su maisto produktais, darbuotojai neva pakuotes pirmiausiai nešasi į savo mašinas, o į valgyklą kas liko...TV3 žurnalistai nusprendė patikrinti, kaip yra iš tiesų. Kelios minutės po vidurdienio valgyklą apspinta lankytojai. Kas užėjo į vidų sriubos, kas laukia maisto produktų, renkasi dėvėtus drabužius. Pastebime, jog viena iš darbuotojų į automobilį išties kraunasi dėžes su maistu.

 Ši socialiniuose tinkluose sensacija tapusi galerija priminė, kad apsilankę parduotuvėje turime būti atidūs. Negalima pasitikėti nei pakuotėmis, nei etiketėmis, nes priešingu atveju gali nutikti būtent taip. Grįžę namo pirkėjai nebuvo labai patenkinti tuo, ką įsigijo. Vis dėlto jų skaudžios nuotraukos tikrai išspaus šypseną.

Kaip jaustumėtės, jei prisijungiate ir matote, jog nuo jūsų sąskaitos nuskaityta suma, kuri neturėjo būti paliesta? Ir tai tai padarė pats bankas?Tikriausiai staigmena nebūtų maloni. Tokia istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaitytoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Moteris paskambinusi pasakojo, kad istorija prasidėjo nusprendus pirkti buitinę techniką išsimokėtinai lizingu.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą. Tokius įtarimus imasi tirti Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Garsus fotografas Vincas Alesius socialinėje erdvėje išreiškė pasipiktinimą dėl vienoje parduotuvių užtiktų maisto produktų išvaizdos. Nuotraukoje, kuria pasidalino menininkas užfiksuoti Lietuvoje gamintų lazdelių su raudonaisiais burokėliais, grikiais ir kitomis gėrybėmis pakeliai. Šie, anot V. Alesiaus, primena augintinių ėdalą.

Klaipėdos pareigūnai sulaikė galimai Danijoje pavogtas didelės vertės prekes. Praėjusią savaitę, nakties metu, uostamiesčio pareigūnai Telšių r. sulaikė vienos Telšiuose užregistruotos individualios įmonės vilkiką su puspriekabe. Vilkiką vairavo įmonės darbuotojas – 1990 metais gimęs šiaulietis. Puspriekabės apžiūros metu teisėsaugininkai aptiko 397 gamyklines pakuotes su elektriniais diskiniais pjūklais bei dėžes su įvairiais drabužiais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė, kad Lietuvos kariuomenė, vykdydama taktinės atakos pirštinių viešąjį pirkimą ir šio pirkimo laimėtoju pripažindama UAB „Nota Bene“, pažeidė konkurso sąlygas bei viešųjų pirkimų principus.

Ar kada mėginote įsivaizduoti, kiek jūsų kasdien perkamos prekės galėjo pabrangti per aštuonerius metus? Būtent tokį eksperimentą atliko mūsų Žinių tarnyba. Su pirkinių čekiu iš 2008-ųjų ėjome į parduotuvę šiandien ir pirkome lygiai tas pačias prekes kaip prieš krizę, klestėjimo laikais. Kaip manote, kiek viskas pabrango? O gal kas atpigo? Rezultatai reportaže. Vilnietė Donata rankoje laiko ne pirkinių sąrašą, o prieš aštuonerius metus prekybos centre pirktų prekių čekį.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Lietuvos ekonomistai mano, jog augant pasaulinėms naftos kainoms ir žmonių pajamoms, kitais metais turėtų brangti daugelis prekių ir paslaugų. Šio proceso pasekmė - auganti infliacija. Prognozuojama, kad ji svyruos nuo 2 iki 3 proc. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad kitais metais tikimasi tiek paslaugų, tiek prekių kainų augimo, bet paslaugų kainos augs sparčiau.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Vilnietė Marija tikina, kad parduotuvėje prieš įsigyjant prekę reikia labai atidžiai žiūrėti, koks yra produkto kiekis. Moteris, daugybę metų dirbusi gamyboje, puikiai žino, kaip yra mažinama pakuotė, o kaina ir toliau išlieka nepakitusi. Ir tokių pirkėjų, kurie neatkreipia dėmesio į produkto pakuotę bei kainą, daugybė. Pasak ekonomistų, gamintojai kainų kelti jau nebegali, todėl dažnas mažina produkto kokybę arba jo kiekį. O šitokios manipuliacijos dažnai praslysta pro pirkėjų akis.

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai neįmanoma? Štai jums įrodymas, kaip tai galima padaryti: 1. Internetinio adreso registravimas Jeigu jau turite idėją kuo prekiauti ir turite produktus, tuomet sugalvokite pavadinimą, kuriuo turėtų vadintis jūsų elektroninė parduotuvė.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ be jokio pranešimo Didžiojoje Britanijoje savo kai kurių prekių kainas padidino 20 proc. siekdama kompensuoti svaro sterlingų nuvertėjimą po britų referendume priimto sprendimo išstoti iš ES, rašo „The Verge“ ir „The Telegraph“. Dėl tokio sprendimo kompanijai „iMac“ ir „MacBook“ pabrango keliais šimtais svarų.

Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminis tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl vagystės). Rugsėjo 8 d. apie 13.55 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. esančioje vaistinėje, buvo pavogta prekių, kurių vertė 239.98 eurai. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo pirmoji neturėtų tapti diena, kuri tėvams asocijuojasi su stresu bei finansinėmis išlaidomis. Rudens pradžios laukimas ir pasiruošimas vietoje galvaskaudžio gali tapti naudingu ir maloniu visai šeimai. „Bet kokios būsimos išlaidos – tai akstinas pasimokyti taupyti. Jei rugsėjo pirmosios išlaidas susiplanuotume raštu, jos neatrodytų tokiomis didelėmis“, – teigia Vilniaus Kalvarijų turgų administruojančios įmonės „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė.

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse. Tačiau tokios išvados gali klaidinti.

Prekybos tinklas „Maxima“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų atliktas kainų palyginimo tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirkėjai už populiariausias maisto ir namų apyvokos prekes moka bene mažiausiai visoje Europoje. Išskirta, kad nors pagal kainą, mokamą už populiariausių mažiausios kainos prekių krepšelį, Lietuva šiuo metu nusileidžia tik Lenkijai, už kai kurias prekes lietuviai moka net iki 50 proc. pigiau nei lenkai.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.

Prieš didįjį atidarymą „Lidl“ dalinasi pirmuoju savo prekių katalogu. Prekių asortimente bus galima išvysti ne tik pažįstamus lietuviškus gaminius, bet ir užsienio prekių.  Pavyzdžiui, bananai „Lidl“ parduotuvėje atidarymo dieną kainuos 0,66 eur centų. Tuo tarpu „Maximoje“ ir „Rimi“ bananai kainuoja 1,44 eur už kilogramą.  Pomidorų padažo „Mikado“ kaina bus 0,45 eur, o „Iki“ parduotuvėje „Kėdainių konservų“ pomidorų padažas kainuoja 0,89 eur.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Kitą ketvirtadienį, birželio 2 d., 8 val. ryto prekybos tinklas „Lidl“ atidaro pirmąsias 15-a parduotuvių Lietuvoje. Vilniuje pirkėjus pasitiks penkios „Lidl“ parduotuvės, Kaune – dvi, po vieną parduotuvę atidaroma Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Telšiuose ir Mažeikiuose.

Pirmąją Baltijos išskirtinai maisto reklamos agentūrą sukūrę „Virtuvės mitų griovėjai“ pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Lidl“. Pirmasis jų bendras darbas – netrukus dienos šviesą išvysiantis „Lidl“ prekių katalogas, rašoma pranešime spaudai.  Įmonės „Virtuvės mitų griovėjai“ vadovas Alfas Ivanauskas pabrėžia, kad visada siekia dirbti su klientais, vertinančiais išskirtinumą ir pasiruošusiais priimti inovatyvius bei originalius sprendimus.

Londonas, Honkongas, Paryžius, Dubajus ir Niujorkas – patraukliausi apsipirkimui pasaulio miestai, tvirtina tokį reitingą sudariusi tarptautinė tyrimų bendrovė JLL. 140 šiame sąraše surikiuotų didžiausių pasaulio miestų sukuria apie 36 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Londono išskirtinumą JLL argumentuoja tuo, jog Didžiosios Britanijos sostinėje yra įsikūrę labai daug tarptautinių prekybos įmonių, įskaitant išskirtinai geros kokybės prekes siūlančių.

3 dienų nepirkimo akcija gal ir patraukė dėmesį miestuose, bet ne kaimuose. Mat čia žmonės gyvena visai kitu ritmu. Daugelis neslepia užsiauginantys daržovių, tad po parduotuves mažai vaikšto, o ir prireikus būtiniausių prekių apsipirkti važiuoja į miestą. Ne kasdien eina ir į kaimo parduotuves, užsuka tik ko pritrūkę, nes čia dar brangiau nei mieste. Upytės kaimo gyventojas Antanas dar prieš vidurdienį atskuba į vieną iš trijų kaimo parduotuvių.

Kauniečiams boikoto tarsi nebūta. Parduotuvės dirba įprastu tempu. O štai patys pirkėjai sako, kad trys dienos mažai ką pakeis. Taupyti reikia nuolat. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo laiškas, kuriame teigia, kad situacija kitų miestų prekybos centruose yra kiek kitokia. Anot jo, daugelyje Lietuvos miestų gyventojai palaiko boikotą ir neina į prekybos centrus.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Šeštadienį vyksiančiame „Europos dienos“ renginyje dalyvausiantys muitininkai surengs konfiskuotų prekių aukcioną. Kaip pranešė Muitinės departamentas, 13 val. Odminių skvere priešais Katedros aikštę esančioje aikštėje muitininkai surengs konfiskuotų prekių aukcioną, kuriame pardavinės nelegaliai per valstybės sieną gabentus ir pareigūnų sulaikytus aukso dirbinius, rankinius laikrodžius ir aštuonias stačiatikių ikonas. Pradinės parduodamų ikonų kainos aukcione bus nuo 87 iki 406 eurų už vieną.

Ko gero, visi esame susidūrę su situacija, kuomet prekybos centre, susigundome patrauklia reklama ar kaina, o nusipirkę produktą – juo nusiviliame. Neretai blizgios, spalvotos ir akį traukiančios prekių pakuotės yra tik masalas pirkėjams. Pasaulyje įsigalėjusi reklama yra tokia galinga, jog kasdien sumaniai apgauna mūsų protus. Net jei jau ir buvome nudegę anksčiau, laikui bėgant, iš naujo užlipame ant to paties grėblio.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.

Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė norėtų, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtų sumažintas būtiniausioms prekėms. „Aš manau, kad visiems sumažinti, kaip premjeras kalbėjo, tokios galimybės dabar neturime. Aš būčiau linkusi mažinti būtiniausiems maisto produktams“, - interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė. Jos teigimu, PVM sumažinimas turi būti atliekamas sistemiškai - mažinamas tiek produktų gamintojams, tiek perdirbėjams.

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Milda Packevičiūtė, 22 metų studentė, yra gyvas įrodymas, kad žinant, ko nori, ir nuoširdžiai tikint savo veikla – svajonės pildosi pačios! Pradėjusi savo veiklą kaip konsultantė, jau po dviejų su puse metų mergina buvo pripažinta geriausia pardavimų lydere Lietuvoje. Fotosesijos, kelionės į užsienį, papildomos pajamos – merginos gyvenimas skamba nenuobodžiai, ar ne tiesa? Interviu metu Milda plačiau papasakojo, koks buvo jos kelias į sėkmę. Papasakok, kaip tu atradai AVON.