prancūzija

Rusija penktadienį išsikvietė Prancūzijos ambasadorių Maskvoje, kad pasiskųstų dėl jai nepriimtinų Prancūzijos užsienio reikalų ministro Stephane'o Sejourne komentarų, pranešė rusų užsienio reikalų ministerija. Pirmadienį S. Sejourne pareiškė, kad Prancūzija nėra suinteresuota kalbėtis su Kremliumi.

Europos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė raginimui įtraukti teisę į abortus į ES pagrindinių teisių chartiją, taip žengdami simbolinį žingsnį po to, kai Prancūzija įtvirtino šią teisę savo konstitucijoje. Europos Parlamentas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją 336 balsais prieš 163. Ją palaikė centristų ir kairiųjų frakcijų atstovai.

Pietų Prancūzijos Romans-sur-Isère‘o mieste peiliu buvo mirtinai subadytas 15 metų paauglys, trečiadienį pranešė policija. Paramedikams nepavyko išgelbėti jaunuolio – jis mirė ligoninėje netrukus po išpuolio antradienio vakarą. Teigiama, kad dieną iki mirtino išpuolio tarp kaltininko ir aukos kilo ginčas. Incidentas įvyko Prancūzijoje didėjant susirūpinimui dėl smurtinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja paaugliai, skaičiaus.

Prancūzų užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė, kad Prancūzija nebėra suinteresuota kalbėtis su Rusija, pasirodžius skirtingoms versijoms dėl reto abiejų šalių ministrų telefoninio pokalbio, susijusio su praėjusį mėnesį įvykdytu kruvinu išpuoliu Pamaskvės koncertų salėje.

Prancūzijos policija sulaikė vieno Prancūzijos miesto merę ir du jos brolius po to, kai moters namuose buvo rasta mažiausiai 70 kg kanapių dervos, sekmadienį pranešė tyrėjai.

Prancūzija sieks atnaujinti ryšius su Afrika ir užmegzti žemynui naudingą partnerystę, šeštadienį pareiškė šalies vyriausiasis diplomatas Stephane'as Sejourne. Prancūzijos ir kai kurių buvusių Afrikos kolonijų santykiai smarkiai pašlijo, žemynui vėl tapus diplomatinės kovos lauku bei didėjant Rusijos ir Kinijos įtakai.  S. Sejourne savo pirmąjį vizitą Afrikoje pradėjo šeštadienį Kenijoje, vėliau vyks į Ruandą ir Dramblio Kaulo Krantą.

Penktadienį Prancūzijoje nuo sužalojimų, patirtų per smurtinį užpuolimą, mirė moksleivis. Prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad mokyklos turi būti apsaugotos nuo jaunuolių „nežaboto smurto“. Penkiolikmetis paauglys buvo sunkiai sumuštas ketvirtadienį prie savo mokyklos miestelyje į pietus nuo Paryžiaus ir skubiai nuvežtas į ligoninę sustojus širdžiai. Penktadienio popietę jis nuo sužeidimų mirė, pranešė prokuroras. Tai buvo jau antras toks užpuolimas šią savaitę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasmerkė „keistas ir grėsmingas“ Rusijos remarkas, kurios buvo išsakytos neeilinio Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrų, nebendravusių nuo pat 2022 m., telefoninio pokalbio metu.

Rusija pranešė, kad jos gynybos ministras Sergejus Šoigu su kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu ( trečiadienį telefonu aptarė galimybę surengti derybas dėl karo Ukrainoje. Paryžius šį teiginį iš karto paneigė. Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.  „Buvo pastebėtas pasirengimas dialogui dėl Ukrainos.

Trečiadienį Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai surengė retą pokalbį telefonu - tai pirmasis toks kontaktas nuo 2022 m. spalio mėnesio. Jie aptarė išpuolį Maskvoje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, ir Rusijos karą prieš Ukrainą, pranešė Paryžius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne po susitikimų su kolega iš Kinijos pirmadienį pareiškė, kad Paryžius tikisi, jog Pekinas pasiųs aiškią žinią Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.  Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją.

Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime. Po mažiausiai 143 gyvybes nusinešusio išpuolio Pamaskvės koncertų salėje saugumo pavojaus lygis Prancūzijoje padidintas iki aukščiausiojo.

Prancūzijos parlamento žemieji rūmai ketvirtadienį pritarė teisės akto iniciatyvai, kuria siekiama uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl plaukų išvaizdos ir šukuosenos. Nors JAV ir Jungtinėje Karalystėje jau seniai atkreiptas dėmesys į diskriminaciją šiuo pagrindu, Prancūzijoje ši problema vis dar ignoruojama, teigė iniciatyvą pateikęs parlamento narys Olivier Serva iš Prancūzijos užjūrio Gvadelupos departamento.

JAV ambasada Paryžiuje po teroristinio išpuolio Maskvoje paskelbė perspėjimą JAV piliečiams Prancūzijoje. Apie tai pranešė stotis „Fox News“. Lankytojai Prancūzijoje turi būti pasirengę padidintoms saugumo priemonėms viešose vietose, įskaitant viešąjį transportą, maldos namus, turistų traukos vietas, mokyklas ir didelius prekybos centrus, sakoma pranešime. Teroristai esą gali pulti turistinius objektus be įspėjimo.

Prancūzijos visuomenė iš esmės pritaria privalomosios karo tarnybos grąžinimui – reguliaraus šaukimo į armiją įvedimą palaiko beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Kaip rašo „Ukrinform“, tokią išvadą leidžia daryti leidinio „Le Journal du Dimanche“ surengtos apklausos rezultatai. Pažymima, kad privalomosios karo tarnybos grąžinimui pritaria 65 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. Šią idėją palaiko 58 proc.

Prancūzijos vyriausybė sekmadienį, po penktadienį įvykdyto teroro akto Rusijoje ir „Islamo valstybės“ (IS) prisiimtos atsakomybės, padidino savo saugumo parengtį iki aukščiausio lygio.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai gali neapsiriboti vien tik ginklų pristatymu. Jis tai pasakė Paryžiuje, priimdamas kolegą iš Švedijos generolą Micaelį Bydeną, pranešė „Ukrinform“. „Prezidento ketinimas yra priversti Vladimirą Putiną suprasti, kad mes žinome, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė Th.

Kai kurios šalys susidomėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėja prireikus siųsti karius į Ukrainą. Tai Kyjivo saugumo forume pareiškė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Gaelis Veyeris, rašo „Ukrinform“. „Galime pasakyti, kad tai neatmetama. Mums tai yra labai stiprus signalas, kad stipriname savo paramą Ukrainai. Mes savęs nevaržysime jokiomis ribomis“, – cituojamas jis. Ambasadorius pridūrė, kad Prancūzija neketina pulti Rusijos.

Prancūzijos reguliavimo institucijos trečiadienį pranešė, kad skiria amerikiečių informacijos technologijų kompanijai „Google“ 250 mln. eurų baudą už tai, kad pažeidė susitarimą dėl sąlygų, kuriomis žiniasklaidos bendrovėms mokama už jų turinio naudojimą internete.

Prancūzijos sausumos pajėgos yra pasirengusios reaguoti į bet kokią grėsmę ir ruošiasi net „sunkiausioms kovoms“, antradienį paskelbė jų vadas. Sausumos kariuomenės štabo viršininko generolo Pierre'o Schillo pareiškimas paskelbtas po prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymo, kad jis neatmeta galimybės pasiųsti sausumos karius padėti Ukrainai kovoti su Rusija.

Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad rinkimai, pratęsę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą dar bent šešeriems metams, vyko represijų sąlygomis, ir gyrė daugybę rusų, kurie nepabijojo pademonstruoti savo pasipriešinimą režimui.  Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Paryžius „atkreipė dėmesį į numatomus rezultatus“ po tris dienas trukusio balsavimo, atidavusio V. Putinui penktąją kadenciją Kremliuje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose antradienį rengiamas simbolinis balsavimas dėl prezidento Emmanuelio Macrono Ukrainos strategijos, augant politinei įtampai prieš Europos Parlamento rinkimus birželį. Po debatų Nacionalinė Asamblėja surengs neįpareigojamą balsavimą dėl vyriausybės strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, praėjusį mėnesį pasirašytą E. Macrono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono strategija dėl Ukrainos antradienį bus pateikta simboliniam balsavimui parlamento žemuosiuose rūmuose, tvyrant politinei įtampai prieš birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Po debatų Nacionalinė Asamblėja (žemieji rūmai) surengs neįpareigojantį balsavimą dėl vyriausybės Ukrainos strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, kurį praėjusį mėnesį pasirašė E. Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kelios Prancūzijos valstybinės institucijos patyrė „beprecedenčio intensyvumo“ kibernetines atakas, tačiau vyriausybė sugebėjo suvaldyti jų poveikį, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Gabrielio Attalio biuras. „Į daugelį ministerijų tarnybų buvo taikytasi“ nuo sekmadienio, „naudojant gerai pažįstamas technines priemones, tačiau beprecedenčiu intensyvumu“, teigė G. Attalio biuras, nepateikdamas išsamesnės informacijos apie taikinius.

Neįgyvendinama svajonė, fantazija – tai tik dvi frazės, kurios pasigirsta, kai tik iškyla Europos ar Europos Sąjungos kariuomenės idėja. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pasidarė aišku – reikia stiprinti karinius pajėgumus.

Prancūzija atsidūrė per žingsnį nuo aborto teisės įrašymo į Konstituciją. Nors daugelyje šalių abortų klausimas kelia daugybę ginčų, pereinančių į protesto akcijas, Prancūzijos parlamentas pritarė, kad į šalies Konstituciją būtų įtraukta „garantuota laisvė“ nutraukti nėštumą. Dar užpernai birželį JAV panaikino konstitucinę moterų teisę į abortą ir dabar kiekviena valstija pati sprendžia, ar leisti moterims nutraukti nėštumą, tačiau Prancūzija nusprendė eiti kitu keliu.

Ne vienas iš mūsų yra susimąstęs, kaip atrodo garsenybių gyvenimas. Privatūs vakarėliai, elegantiškos suknelės ir prabangus meniu į galvą topteli pirmiausia. Visgi, tai – dar ne viskas. Ketverius metus tarp Monako elito praleidęs fotografas Albertas Pocej dalijasi savo kelione į aukštuomenės gyvenimą, taip pat bendradarbiavimo ir draugystės su kai kuriais garsiausiais veidais patirtimi.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu penktadienį pareiškė, kad Vakarų pajėgų siuntimas į Ukrainą kovoti su plataus masto Maskvos invazija nėra svarstomas. Visgi jis pabrėžė, kad reikia rasti naujų būdų, kaip kovoti su Rusijos invazija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Prancūzijos pramonės gamyba sausį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumenko 1,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnybos INSEE. Tai buvo giliausias pramonės nuosmukis per mėnesį nuo pernai kovo, sekęs po augimo 0,4 proc. gruodį (patikslintas įvertis). Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sausį per mėnesį sumažėjo 1,6 proc., tuo tarpu elektros gamyba išaugo 1,6 proc., o statybų apimtys padidėjo 0,3 procento.

Prancūzijos parlamentas pirmadienį balsavo už tai, kad teisė į abortą būtų įtvirtinta šalies konstitucijoje, ir Prancūzija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje aiškiai, pagrindiniu įstatymu ginama teisė nutraukti nėštumą. Abiejų parlamento rūmų kongresas, susirinkęs specialioje Versalio rūmų salėje, nesunkiai surinko trijų penktadalių daugumą, reikalingą atitinkamam konstitucijos pakeitimui. 72 įstatymų leidėjai balsavo prieš. Deputatai po balsavimo stovėdami plojo.

Ankstyvą sekmadienio rytą netoli Prancūzijos Dižono miesto esančiame greitkelyje ant šono apvirto autobusas, vežęs vaikų grupę iš Normandijos šiaurės Prancūzijoje į Alpių slidinėjimo kurortą Alpėse. Per nelaimę žuvo 15 metų mergina, 12 vaikų ir paauglių buvo sužeisti. Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad nelaimės priežastis nežinoma. Ji rėmėsi policijos pateikta informacija. Pirminiai tyrimai parodė, kad vairuotojas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.

Apvirtus nedidelei valčiai su 16 migrantų, plaukusių iš Šiaurės Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, sekmadienį nuskendo septynerių metų mergaitė, pranešė Prancūzijos Šiaurės departamento prefektūra. Vietos pareigūnų pareiškime teigiama, kad valtis „nebuvo tinkamo dydžio, kad galėtų gabenti tiek daug žmonių“, todėl ji apvirto netrukus po to, kai žmonės į ją įlipo Aa kanale, esančiame už kelių kilometrų nuo kranto.

Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20. Atitinkamą pranešimą Prancūzijos generalinis štabas paskelbė vasario 27 d., rašo portalas „eurointegration“. Trumpame pranešime sakoma, kad Prancūzijos kariškiai pakėlė „Mirage 2000“ į orą pagal pavojaus signalą  ir perėmė Il-20 prie Estijos krantų. „Tikslas: apsaugoti mūsų sąjungininkių Baltijos šalių oro erdvę“, – pridūrė Prancūzijos generalinis štabas, nesileisdamas į detales.

Prancūzijos prezidento pareiškimas dėl galimo Vakarų karių siuntimo į Ukrainą yra tabu sulaužymas ir siunčia signalą tiek Ukrainai, tiek Rusijai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą. „Manyčiau, kad E. Macrono pareiškimas, kad tokia idėja yra svarstoma, yra toks tabu sulaužymas, kuris siunčia du signalus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Sejourné per Nacionalinės Asamblėjos posėdį paaiškino parlamentarams prezidento Emmanuelio Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje. Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys galėtų dislokuoti savo karių Ukrainoje nepažeisdamos jokios kariavimo ribos. Vakarų šalys galėtų vykdyti išminavimą, ginklų gamybą ir kibernetines operacijas „Ukrainos teritorijoje neperžengdamos jokio karo padėties slenksčio“, sakė jis. S. Sejourne kalbėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.

Prancūzija ir Nyderlandai pritarė planui įsigyti šaudmenų už Europos Sąjungos ribų, kad būtų galima greičiau pristatyti reikiamą karinę įrangą Ukrainai. Tikimasi, kad pasiūlymas bus pateiktas kovo pradžioje. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Bloomberg“. Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala išdėstė idėją įsigyti šimtus tūkstančių šaudmenų iš kelių šalių pirmadienį, vasario 26-ąją, Paryžiuje vykusiame neeiliniame Europos lyderių viršūnių susitikime.

Rusija sureagavo į Vakaruose pasigirdusius svarstymus siųsti karius į Ukrainą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, konfliktas tokiu atveju taptų neišvengiamas.

Paryžiaus valdžia užsimojo triskart padidinti stovėjimo mokestį visureigiams – esą taip bus kovojama su tarša ir bus užtikrinamas didesnis saugumas. Tačiau vietiniai gyventojai, atrodo, ne iki galo supranta, kodėl tai reikia kažkaip spręsti – į valdžios surengtą referendumą dėl visureigių atėjo vos 5 nuošimčiai rinkėjų. Visureigių vairuotojams Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ateina sunkios dienos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu išvyksta į Paryžiuje vyksiančią tarptautinę konferenciją, skirtą stiprinti paramą Ukrainai. Susitikime Europos vadovai spręs, kaip sustiprinti sąjungininkų bendradarbiavimą remiant Ukrainą kovoje prieš agresorių. „Šiuo metu, siekiant Ukrainai atremti Rusijos agresiją, ypač svarbi skubi Vakarų karinė parama Ukrainai“ , – Prezidentūros pranešime pabrėžė šalies vadovas.

Kalnuotame Overnės regione centrinėje Prancūzijoje sekmadienį per laviną žuvo keturi žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos. Lavina nuslinko 1,6 km aukštyje virš Mon Doro kaimo, pranešė Piui de Domo departamento prefektūra. Po didelės paieškos operacijos, kurioje dalyvavo apie 50 žmonių, pranešta, kad taip pat buvo lengvai sužeisti dar trys žmonės.

Prancūzija pasirašė įsipareigojimus parduoti Armėnijai snaiperių šautuvų ir apmokyti armėnų kariškius, penktadienį pranešė abiejų šalių gynybos ministrai, Jerevanui siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos. Armėnija sutartį dėl ginklų pirkimo pasirašė su Prancūzijos ginklų gamintoju PGM, sakė šios šalies gynybos ministras Surenas Papikianas. Spaudos konferencijoje Jerevane jis dalyvavo kartu su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu.

Prancūzijos karinis jūrų laivynas virš Raudonosios jūros, kurioje Jemeno hučių sukilėliai pastaruoju metu atakuoja laivus, numušė du dronus, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija. Tai jau antras toks incidentas šią savaitę. Karinis jūrų laivynas, kuris šioje zonoje yra dislokavęs dvi fregatas, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pastebėjo grėsmę ir „sunaikino du dronus“, nurodė ministerija.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos grasino pulti tarptautinėje oro erdvėje patruliavimo misijas vykdžiusius prancūzų karinių oro pajėgų pilotus, tuo demonstruodamos didėjančią įtampą.

Prancūzijoje ketvirtadienį, ketvirtą dieną iš eilės, buvo uždarytas Eifelio bokštas, darbuotojams pratęsus streiką dėl jo finansinio valdymo, pranešė profsąjungos. Tai jau antrasis vienos žinomiausių pasaulio turistinių vietų veiklos sustabdymas per du mėnesius, protestuojant prieš, profsąjungų teigimu, nepakankamas investicijas. Bokšto operatorė SETE patarė bilietus nusipirkusiems svečiams prieš atvykstant patikrinti interneto svetainę arba atidėti apsilankymą.

Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį grasino numušti tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros patruliavusius prancūzų lėktuvus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu). Tai rodo, pasak jo, ypač agresyvią Maskvos poziciją, jos invazijai į Ukrainą sunkiai skinantis kelią. Ministras nepateikė konkrečios informacijos apie prancūzų skrydžius ar lėktuvus, susijusius su tais grasinimais.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu paragino būti budresniems prieš galimą Rusijos sabotažą ir kibernetines atakas prieš šalies ginkluotąsias pajėgas, sakoma antradienį naujienų agentūros AFP gautoje vidinėje pažymoje. „Prancūzijos ir Ukrainos saugumo susitarimo pasirašymas gali paskatinti Rusiją sustiprinti šias operacijas, kad padidintų savo įtaką, pakenktų mūsų veiksmų patikimumui ir susilpnintų mūsų nacionalinę sanglaudą“, – sakoma joje.