pramonė

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Paaštrėjusios euro zonos bėdos šią savaitę vėl gali grėsti nuostoliais rizikingoms turto klasėms. Svarbių politinių įvykių nenusimato, tad daugiau dėmesio sulauks euro zonos ekonominiai rodikliai. Vertinant pramonę – daugiau pesimistų Antradienį bus skelbiami Vokietijos bei visos euro zonos liepos mėnesio gamybos pasitikėjimo indeksai (PMI). Prognozuojama, jog Vokietijoje indeksas nežymiai pakils nuo 45 iki 45,1 lygio, o euro zonoje - nuo 45,1 iki 45,2 lygio.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Japonijos automobilių gamintoja „Mitsubishi Motors“ trečiadienį pranešė, kad savo gamyklą Nyderlanduose už 1 eurą parduos Nyderlandų pramonės grupei „VDL Groep“, o pastaroji mainais išlaikys 1 tūkst. 500 gamyklos darbo vietų, informuoja AFP. Automobilių gamintoja apie planus nutraukti gamybą įmonėje Nyderlanduose Borno mieste pranešė šių metų vasarį ir tada sakė, kad tokį sprendimą lėmė sudėtinga darbo aplinka skolų slegiamoje Europoje.

Naftos kainos smarkiai pakilo po to, kai naftos kompanija „Statoil“ pranešė apie savo ketinimus visiškai nutraukti naftos gavybą Norvegijos šelfe. Po kompanijos pranešimų „Brent“ naftos kaina pašoko 2,5 proc. ir vėl viršijo 100 dolerių už barelį. Dienos prekyboje „Brent“ naftos barelis kainavo 101,58 dolerio. Norvegijos valstybinė naftos kompanija „Statoil“ pareiškė nutraukianti gavybos darbus šelfe, nes jai nepavyko susitarti su trimis energetikos profsąjungomis, dirbančiomis šelfe.

Naujų keleivinių automobilių paklausa Europos Sąjungoje (ES) gegužę smarkiai smuko, o tai atspindi silpną vartotojų pasitikėjimą, informuoja BBC. Europos automobilių gamintojų asociacija pranešė, kad naujų automobilių registracijos gegužę iš viso sudarė 1 mln. 106 tūkst. 845 automobilius - 8,7 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Labiausiai registracijos krito Prancūzijoje - 16,2 proc., taip pat Italijoje - 14,3 proc.

Naftos rinką drebina kainų nuosmukis. Pirmą kartą per pastaruosius aštuonis mėnesius „Brent“ naftos kaina nukrito žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį praneša AFP. Pirmadienį „Brent“ naftos barelis kainavo 99,6 JAV dolerių. Vien tik gegužės mėnesį šios rūšies nafta atpigo 14,9 proc. Paskutinį kartą „Brent“ nafta iki šio lygio buvo atpigusi 2011 gruodžio 19 dieną. Naftos kainas spaudžia prastesni nei tikėtasi JAV ir Kinijos ekonominiai rodikliai bei nerimas dėl skolų krizės Ispanijoje.

Pirmojo 2012 m. ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 2,7 tūkst. (37,1 proc.) daugiau nei ketvirtojo 2011 m. ketvirčio pabaigoje, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia prekyboje – 1,3 tūkst., pramonėje – 0,4 tūkst., ir statyboje – 0,3 tūkst. Daugiausia laisvų darbo vietų pirmąjį 2012 m. ketvirtį buvo pramonėje – 2,3 tūkst.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Rusijoje vėl bus galima prekiauti ukrainietiškais sūriais. Kaip skelbia lenta.ru, abi šaly susitarė prekiauti ukrainietiškais sūriais Rusijos rinkoje. Ukrainos bendrovės net iki 60 proc. sūrių eksportuoja į Rusijos rinką. Kiek anksčiau Rusija buvo paskelbusi, kad ukrainietiški sūriai neatitinka reikalavimų. Manoma, kad dabartinė produkcija atitiks Rusijos kokybės reikalavimus.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Kovą JAV apdirbamosios pramonės sektorius ir toliau plėtėsi. ISM pramonės pirkimo vadybininkų indeksas, kurį skaičiuoja JAV tiekimo priežiūros institutas, padidėjo nuo 52,4 punkto vasarį iki 53,4 punkto kovą. Didesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga. Remiantis ISM ataskaita, JAV pramonės sektorius plėtėsi visus pastaruosius 32 mėnesius. Tuo tarpu Europos gamintojai verčiasi sunkiai.

Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų. 2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst.

Šių metų sausį Didžiojoje Britanijoje netikėtai smuktelėjo pramonės gamybos apimtys, kas didina nerimą dėl šalies ūkio atsigavimo po smuktelėjimo praėjusių metų pabaigoje, nes kylančios naftos kainos kelia grėsmę Britanijos ūkio atsigavimui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Penktadienį Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys padidins spaudimą iždo sekretoriui Džordžui Osbornui (George Osborne) ieškoti priemonių skatinti ekonomikos augimą.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Sausį sumažėjus užsienio investicinių prekių paklausai Vokietijos pramonės užsakymai netikėtai smuko. Vokietijos ekonomikos ministerijos duomenimis, sausį, palyginus su gruodžiu, šalies pramonės užsakymai smuko 2,7 proc. Gruodį jie išaugo 1,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad sausį užsakymai išaugs 0,6 proc. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį didžiausia Europos ekonomika susitraukė, nes dėl skolų krizės euro zonoje sumažėjo prekių ir paslaugų iš Vokietijos paklausa.

2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai yra 5,2 tūkst. mažiau nei trečiojo ketvirčio pabaigoje. Lietuvos statistikos departamento vertinimais, per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia prekyboje - 1,1 tūkst., statyboje - 1 tūkst., pramonėje bei transporte ir saugojime - po 0,6 tūkst.

Naujų skolų „Sodrai“ jau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuojama vis daugiau. Tačiau jei iki šiol įmonės pasistengdavo padengti skolas joms dar per daug „nepasenus“, tai vasarį vyresnių nei 30 dienų įsiskolinimų Sodrai suma pajudėjo aukštyn – nuo 50,4 iki 54,9 mln. Lt – teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi VSDF skelbiamus duomenis. Veikiančios įmonės vasario 22 dieną Sodrai buvo skolingos 112,1 mln. Lt (10,7 proc.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas italų režisieriaus filmas „Sibirietiškas auklėjimas“, gerą pavyzdį rinkai parodė ir vienas sėkmingiausių lietuvių kino darbų „Tadas Blinda“. Valdžios institucijos taip pat susirūpino kino pramonę budinti iš snaudulio. Žinomo italų režisieriaus Gabriele Salvatores juostos „Sibirietiškas auklėjimas“ filmavimo darbai Lietuvoje pradėti dar rudenį. Beveik visas filmavimas vyks Vilniuje, dalis – Italijoje.

Šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose dažniausiai skambėjo viena frazė: „mums reikia sukurti daugiau darbo vietų“. Toks teiginys iš esmės nekelia jokių diskusijų. Vargu, ar kas galėtų argumentuotai pasisakyti prieš naujų darbo vietų kūrimą. „Fortune.cnn.com“ teigimu, visi puikiai supranta, jog jei naujų darbo vietų sukūrimo būdas galiausiai būtų atrastas, nuraminti būtų ir besiautėjantys vadinamieji „okupuotojai“, o verslo pasaulis galėtų sugrįžti į senuosius geruosius laikus.

Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,3 proc., praneša Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“. „Rosstat“ apskaičiuotas BVP prieaugis – 0,2 proc. didesnis nei prognozavo šalies Ekonomikos plėtros ministerija ir 0,1 proc. didesnis už šalies premjero Vladimiro Putino prognozę. Palyginus su 2010 metais, bendri augimo tempai beveik nepasikeitė. BVP augimas daugiausia siejamas su padidėjusiomis pramonės atsargomis. 2010 metais jos sudarė 1 proc.

Sostinėje įsteigtas Vilniaus kino biuras, iki šių metų gegužės planuojama įkurti ir Nacionalinį kino centrą, kuris turėtų rūpintis visos šalie kino politikos formavimu. Priimti sprendimai taikyti fiskalines kino pramonės skatinimo priemones: 60  proc. kino platintojų sumokamo PVM bus skiriama filmų rėmimui, be to rengiamos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios turėtų paskatinti investicijas į kino filmus.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.

Automobiliai „Trabant“ kažkada buvo socialistinės automobilių pramonės stebuklas ir keistenybė – plastikinis, su dvitakčiu varikliu, lėtas. Tiesa, buvo pagaminta daugiau nei 3 milijonai tokių automobilių. Tiesa, dabar jų beveik neliko. Standartinio 1988 metų „Trabant P60“ variklio galia siekė 23 a.g. Tikrai mažoka. Tačiau ką pasakytumėte apie tokį automobiliuką, kuriam implantuotas šiuolaikiškas motociklo motoras? Pasigrožėkite, kaip važiuoja „Trabant“ su 150 a.g.  varikliu.

Asbestas (iš graikų kalbos išvertus – „nedegantis“), atspari ugniai, vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams medžiaga, labai padėjo suklestėti pasaulinei pramonei 19-ojo amžiaus  gale ir 20-ojo pradžioje, tačiau netrukus pastebėta, kad jis labai kenkia sveikatai. Pirmosios tai pastebėjo draudimo kompanijos, kurios nuo 1918 m. pradėjo atsisakyti drausti klientus, dirbančius asbesto pramonėje.

Praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamybos apimtys Latvijoje padidėjo 0,9 proc., praneša Centrinis statistikos biuras. 2011 m. lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir atsižvelgus į darbo dienų skaičių, gamybos lygis šalyje išaugo 8,5 proc. Latvijos statistikos tarnybos duomenimis, apdirbamosios pramonės sektorius lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 12,1 proc., elektros ir dujų tiekimas sumažėjo 3 proc.

Per 2011 m. turto areštų įregistruota 27 proc. mažiau nei prieškriziniais 2008-aisiais,  ir net 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais. Įmonių, kurios pernai patyrė turto areštą, buvo 1,7 proc. mažiau nei prieš krizę. Tačiau paskutinius du praėjusių metų mėnesius turto areštų skaičius vėl ėmė palengva kopti į kalną. Taip teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Turto areštų aktų registro, kuri tvarko Centrinė Hipotekos įstaiga, įrašų analizę.

Pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, gruodžio mėn. pramonės pasitikėjimo rodiklis išliko neigiamas, tačiau truputį pakilo, palyginti su lapkričiu. Įtakos tam turėjo keliais procentiniais punktais pagerėjęs gaminamos produkcijos paklausos vertinimas bei sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos. Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcijos gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek sumažėjo. Kad gamyba sumažėjo, nurodė 28 proc.

Savo elektrines turinčios pramonės įmonės kitąmet už elektrą mokės pigiau, praneša LTV „Panorama“. Energetikos ministras pasirūpino, kad joms nebereikėtų mokėti dalies viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio. Kainų komisija pagal ministro įsakymą   patvirtino naują šio mokesčio mokėjimo tvarką. Tačiau nesurenkamą elektros kainos dalį kiti vartotojai kompensuos tik po dvejų metų.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Nors vaikai galvoja, kad žaislus per šv. Kalėdas atneša Kalėdų senelis, šios industrijos veteranas C K Yeungas mano visai kitaip, rašo BBC. Pasak jo, už judančias figūrėles, lėles ir radijo bangomis valdomas mašinėles, kurios Kalėdų rytą atsiranda po eglutėmis visame pasaulyje, atsakingas Honkongas. „Mes esame pagrindinis žaislų šaltinis visam pasauliui, – sako Honkongo žaislų gamintojų asociacijos viceprezidentas C K Yeungas. – Net 70 proc.

Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimų augimas sulėtėjo. Palyginti su praėjusiais metais, antrojo ketvirčio prekybos ūgtelėjimas siekė 21,7 proc. proc., trečiajame ketvirtyje pardavimai augo jau tik 17,6 proc. Kita vertus, III ketvirtį dar buvo ir optimistiškų ženklų: vasara buvo sėkminga sezoninėms veikloms, gerėjo įmonių nuosavybės ir apyvartumo rodikliai, daugėjo investicijų.

Panevėžio miesto taryba pritarė Panevėžio pramonės parko investicijų ir žemės nuomos sutarčių pasirašymui su potencialiais investuotojais. Panevėžio pramoninio parko investuotojų atrankos komisija, vadovaujama savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, susipažinusi su pateiktomis paraiškomis atliko jų vertinimą ir nustatė, kad jos atitinka investuotojams nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pasiūlė savivaldybės Tarybai sudaryti su bendrovėmis investicijų ir...

Baracko Obamos administracija artimiausiu metu planuoja įvesti papildomas sankcijas Iranui, teigia televizijos kanalas CNN, remdamasis diplomatiniu šaltiniu. Anot šaltinio, naujosios sankcijos bus susijusios su Irano naftos-chemijos pramonės verslu. Pagal anksčiau JAV skelbtas sankcijas JAV kompanijoms draudžiama plėtoti verslą su Irano partneriais. Pagal naująsias sankcijas numatoma apriboti užsienio verslovių ryšius su Iranu.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje griežtai pasisakė už vienodą visose ES šalyse narėse vištų laikymo pagerintuose narvuose taikymą. Tai numatyta Tarybos direktyvoje, nustatančioje būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Lietuva kategoriškai pasisako už vienodų sąlygų taikymą. Visos šalys turėjo tam dvylika metų.

Spalio 21 d. Europa į kosmosą paleido pirmuosius du GALILEO programos palydovus Thijs ir Natalia. Tokiu būdu Europa žengė dar vieną žingsnį link nuosavos pažangiosios palydovinės navigacijos sistemos, naudingos tiek ekonomikai, tiek kasdieniam mūsų gyvenimui. Programa GALILEO visų pirma bus naudinga Europos pramonei, nes įmonės ir piliečiai gaus tiesioginę prieigą prie Europai siunčiamo palydovinės navigacijos signalo.

Didžiausias potvynis per pastaruosius 50 metų Tailande nusinešė per 700 gyvybių, be gyvenamos vietos paliko šimtus tūkstančių gyventojų ir sunaikino ketvirtadalį didžiausios pasaulio ryžių eksportuotojos derliaus. Negana to, vandens upės pramoniniuose Tailando parkuose sukėlė didelio masto krizę bendrovėms – per pastaruosius 20 metų šalyje atidaryta ne viena pagrindinė automobilių ar elektronikos pramonės gamykla.

Didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje „Axis Industries“ laimėjo du biokuro katilinių diegimo generalinės rangos konkursus Latvijoje, kurių bendra vertė sudaro apie 52 mln. litų. Lietuviai prisidės prie Rygos ir Cėsių šilumos ūkių atnaujinimo. „Prisidėdami prie Lietuvos eksporto rodiklių auginimo, tęsiame bendradarbiavimą su Latvijos energetikos įmonėmis.

Kadaise vanduo buvo nemokamas. Tiesą sakant, jis vis dar yra nemokamas, bent jau tose valstybėse, kurios gali pasigirti didžiulėmis atsargomis geriamo vandens, rašo portalas „Business Insider“. Nepaisant to, visame pasaulyje kiekvienais metais vandeniui buteliukuose yra išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Pinigų emigracija iš Lietuvos spartėja, perspėja „Nordea“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad vien per šių metų aštuonis mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų.  Prognozuojama, kad ši pinigų migracija ateityje dar augs. Kaltas gamybos trūkumas Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti.

Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių. „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.

Lietuvos politikai dalijasi prisiminimais apie sekmadienį mirusį verslininką B. Lubį. Finansų analitikas:  jis darė didelę įtaką Lietuvos ekonominei politikai „Manau, kad B. Lubio netektis verslui yra labai skaudus smūgis. Jis turėjo autoritetą, buvo labai racionalus žmogus“, – „Balsas.lt“ sakė ekonomistas  Rimantas Rudzkis.

Vilniuje ketina įsikurti JAV pramoninės inžinerijos ir gamybos įmonės „Levanta Scientific“ antrinė bendrovė, veikianti pažangiosiomis technologijomis garsėjančiame „Silicio slėnyje“. Kaip teigė „Levanta Scientific“ generalinis direktorius Michaelas Bryanas, Lietuvoje dirba puikūs specialistai ir yra tinkama infrastruktūra, todėl įmonė mato gerų perspektyvų plėtoti veiklą. Projekto vertė sieks 16,2 mln. litų, jam įgyvendinti planuojama skirti iki 3,7 mln.

Norvegija, aktyviai remianti kitų valstybių aplinkosaugines iniciatyvas,  kreipia savo žvilgsnį ir į Lietuvą. Vilniuje viešintys svečiai iš Norvegijos seminare ,,Žaliųjų pramonės inovacijų nauda verslui: norvegiškas požiūris" dalinosi savo patirtimi ir kvietė Lietuvos verslo bei valdžios atstovus bendradarbiauti žaliųjų technologijų ir verslo srityse.

Darbo vizitą Japonijoje baigianti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apsilankė „Nišidžin“ tekstilės pramonės asociacijoje ir kalbėjo apie Lietuvos tekstilės pramonės pasiekimus ir produkciją, kuri galėtų dominti Japonijos pirkėjus. „Jau ir šiandien Lietuva užima ketvirtą vietą pagal lino audinių importą į Japoniją. Tai liudija, kad Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Japonijai.

Šiandien nesunku įsivaizduoti įmonę, kurios didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį. Tačiau sunku rasti lietuvišką bendrovę, kuri būtų garsi pasaulyje, bet Lietuvoje nišos neturėtų. Tokiai apie 40 metų veikiančiai Lietuvoje įmonei vadovauja Juozas Martikaitis.