pramonė

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo perspektyvos ir smarkiai po Brexit nusmukę vartotojų ir verslo lūkesčiai gali ženkliai sumažinti pramonininkų investicijas ir apkarpyti plėtros ambicijas. Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui.

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad birželį verslo tendencijos pramonėje šiek tiek suprastėjo, o šio sektoriaus pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažėjo 2 punktais iki minus 9 procentų. Tam įtakos turėjo pablogėjusi produkcijos gamybos prognozė. Per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą žada mažinti 14 proc. apklaustų vadovų, didinti – 33 proc. (gegužę – atitinkamai 13 ir 36 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Taip pat suprastėjo gaminių eksporto prognozė: 15 proc.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis teigia, kad pastaruoju metu kritusios apvaliosios medienos kainos antroje šių metų pusėje turėtų vėl kilti, ir tai teigiamai atsilieps šalies miškų urėdijų rezultatams. „Viską labai įtakoja medienos paklausa ir kaina. Jeigu 2014 metais apvaliosios medienos kaina viršijo 43 eurus už kubą, tai pernai buvo tik 38,6 euro už kubą. Pirmąjį šių metų ketvirtį kaina nukrito iki 37 eurų, ir tendencija yra į mažėjimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Savaitgalį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai buvo nukreipti į Dohą (Kataras), kur vyko naftą išgaunančių šalių atstovų susitikimas. Jiems nepasiekus reikšmingų susitarimų, investuotojai turės atnaujinti naftos kainos prognozes. O vėliau savo dėmesį jie nukreips į JAV, kur paaiškės naujausi duomenys apie pramonės lūkesčius, ir euro zoną, kur laukiama Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Kinijoje 12-a kalnakasių žuvo per nelaimingą atsitikimą anglių kasykloje, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, informuodama apie naujausią incidentą nesaugumu garsėjančiame šios šalies pramonės sektoriuje. Kalnakasiai žuvo sekmadienį prasiveržus metanui Baišano kasykloje šiaurės rytinėje Dzilino provincijoje, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, pridūrusi, kad vienas darbininkas buvo išgelbėtas.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

 Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri sulaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui.

 Lietuvos pramonės augimas pernai lapkritį buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Pramonės produkcijos gamyba lapkritį, palyginti su 2014 metų lapkričiu, Lietuvoje padidėjo 4,9 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis augimas buvo tik Airijoje (14,2 proc.), Slovakijoje (11,9 proc.), Vengrijoje (7,1 proc.) ir Lenkijoje bei Švedijoje (po 5,5 proc.

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis pernai lapkritį Lietuvoje buvo didžiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - lapkritį, palyginti su 2014 metų lapkričiu - kainos sumažėjo 9 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje ir Estijoje produkcijos kainos per metus sumažėjo atitinkamai 2,3 proc. ir 3,2 procento. Per mėnesį - lapkritį, palyginti su spaliu - Lietuvoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc.

Verslo aktyvumo Kinijos apdirbamosios pramonės sektoriuje indeksas, galutiniais šį rodiklį skaičiuojančių žiniasklaidos grupės „Caixin“ vertinimais, rugpjūtį smuko nuo 47,8 punkto mėnesiu anksčiau iki 47,3 punkto. Šis rodiklis buvo mažiausias per šešerius metus. Remiantis preliminariais skaičiavimais buvo skelbta, kad rodiklis smuko iki vidutiniškai 47,1 punkto.

Nors jau prieš savaitę skelbta, kad parengtas pieno sektoriaus dalyvių susitarimo projektas, Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jo iki šiol nematęs. Paklaustas, ar pieno perdirbėjai ketina didinti pieno supirkimo kainas, E. Simonis tikino, kad tam nėra galimybių.

 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, prieš kelis metus priėmęs dokumentą „Gaminių naudojimo trukmė ir vartotojų informavimas“, šiemet vėl aktyviai ragina vartotojus aktyviai mąstyti apie tai, ką perka ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Minėta informacinė priemonė yra skirta padėti kovoti su kenksmingomis suplanuoto nusidėvėjimo pasekmėmis ne tik žmogui, bet ir aplinkai, kurioje jis veikia.

150 mlrd. eurų. Tokios įspūdingos vertės yra metinė pasaulinės biotechnologijos produktų rinka. Aukštos pridėtinės vertės chemines medžiagas, bioproduktus, maisto priedus, polimerus, biodegalus kurs pasirinkusieji naują Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų programą Pramoninę biotechnologiją.

Sparčiai kintant situacijai energijos ir komunalinių paslaugų sektoriuje jo dalyvės jau 2017 m. beveik pusę pelno gaus iš naujų verslo modelių, prognozuoja pasaulinė tyrimų bendrovė IDC.

Keli šimtai naujų bedarbių Panevėžyje, per 20 mln. litų skola valstybei, milžiniški įsipareigojimai daugiau nei 100-ui kitų kreditorių ir grandininė reakcija, į dugną grasinanti nutempti ne vieną šalies įmonę.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos nariais siekia tapti tokios tarptautinės korporacijos kaip SAAB, „ Airbus“, „Renault“, „Sagem“, „Rolls-Royce“ - geopolitinė įtampa ir didinamos išlaidos gynybai jungtis skatina vis daugiau bendrovių, rašo „Verslo žinios“. „Tiesioginis ryšys su šiomis įdomiomis kompanijomis, gaminančiomis ne tik civiliams, bet ir įvairių šalių kariuomenėms, turėtų būti naudingas mūsų įmonėms -tarptautinės korporacijos suinteresuotos didinti užsakymus smulkiajam ir ...

Žinių radijas Pretendentas į Jonavos mero postą, taip pat ir esamas miesto vadovas, beje jauniausias šalies istorijoje meras, ką tik 30 metų sulaukęs Mindaugas Sinkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Noriu būti meras“ pasakojo, jog Jonava itin priklausoma nuo bendrovės „Achema“, todėl būtina rasti nišą kaip dar vystyti pramonę regione. „Nenorime, kad būtų, kaip Panevėžy, kai bankrutavo „Ekranas“ ir 6 tūkst. žmonių liko be darbo. Todėl galvojame prie Ruklos seniūnijos vystyti pramoninę teritoriją.

Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc. Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės.

Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Plečiasi Alytaus pramonės parkas – per artimiausius dvejus metus numatytos investicijos sieks dešimtis milijonų litų. Bus sukurta naujų darbo vietų. Galimybe išsinuomoti žemės ir pasinaudoti teikiamomis lengvatomis domisi ir užsienio investuotojai. Medienos apdirbimo įmonės vadovas sako, kad perkelti gamybą į Alytaus pramonės parką viliojo sukurta infrastruktūra ir investuotojams teikiamos lengvatos.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje savaitė prasidėjo paskelbtais Vokietijos pramonės rezultatais – didžiausias euro zonos ūkis augo daugiau nei rinkos dalyviai tikėjosi. JAV investuotojų akiratyje atsidurs JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) susirinkimo protokolas – bus siekiama nuspėti, kokiomis įžvalgomis remiantis FED tikisi, kad 2016 m. pabaigoje bazinės palūkanos bus pakeltos 0,5 procentinio punkto.

Elektros energijos vartojimas šalyje pernai didėjo, tačiau tarp skirtingų vartotojų grupių tendencijos išsiskyrė – gyventojai elektros vartojo mažiau, tuo tarpu labiausiai augo elektros vartojimas pramonės ir prekybos sektoriuose. Pernai elektros skirstymo bendrovė AB „Lesto“ Lietuvoje persiuntė vartotojams beveik 8,19 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos – tai 1 proc. daugiau nei prieš metus ir beveik 4 proc. daugiau nei 2011 m. Gyventojai suvartojo mažiau elektros Daugiau kaip 1,55 mln.

2013 metai buvo itin geri visai Lietuvos pramonei – eksportas paaugo 6,5 procentų, pagal šį rodiklį pirmaujame tarp Baltijos šalių. Metai buvo sėkmingi ir tekstilininkams: jų eksportas palyginus su 2012 metais išaugo nuo 182,7 mln. iki 2,27 mlrd. litų. Verslininkai džiaugiasi atsikovojantys Vakarų firmas iš Kinijos, tačiau nerimauja dėl darbo jėgos mažėjimo.

Mūsų jau nebestebina tas faktas, kad pramonė teršia aplinką. Nors rūkstančių kaminų dabar mažiau nei esame matę sovietiniuose filmuose, bet pramonės tarša mums atrodo neišvengiamas dalykas. Ar iš tikrųjų taip? Krizė sumažino taršą Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio teigimu, Lietuvos pramonės sektorius ne visada buvo labiausiai teršiantis aplinką.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar trapus, tačiau įtampa slūgsta. Verslo lyderiai optimistiškiau žiūri į ateitį ir palaipsniui iš išgyvenimo režimo pereina prie plėtros. 2014 m. „PwC“ atlikta pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad pokyčiai, kuriuos vadovai įgyvendina įmonėse, vykdomi ne siekiant apsisaugoti nuo ekonomikos sąstingio, o pasirengti ateičiai.

2014 m. sausio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 5 512,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., sumažėjo 3,4 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 7,4 procento, pašalinus sezono įtaką, – 4,5 procento.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Kai tik tapo aišku, kad Vyriausybės ketinimai didinti alkoholio akcizą yra realūs, žiniasklaidoje pasipylė gąsdinantys straipsniai. Alkoholio pramonės atstovai anksčiau kartoję, kad akcizus didinti neveiksminga, prabilo apie tai, kad juos padidinus, alkoholio vartojimas sumažės taip stipriai, kad su alaus pramone susijusioms šakoms teks atleisti 2600 darbuotojų. Jeigu lietuviai gers mažiau, Lietuvos valstybei grasinama nuostoliais ir bedarbių miniomis.

„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.

 2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,7 procento, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Kaip ir kiekvieno ketvirčio pradžioje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skelbia apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (APLI). Apklausus Lietuvos pramonės perlų vadovus, galima stebėti itin optimistinius verslo lūkesčius. „Ekonomika.lt“ primena, kad APL indeksui viršijus 50 reikšmę, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50 reikšmei galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.

 Giedrė Trapikaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Populiarėja ekologiški kartoniniai žaislai, o pasaulio konferencijose galite pamatyti vis daugiau kartoninių baldų, sako mokslininkė Laura Gegeckienė. „Atsimenu, kad vaikystėje ir mes iš raukšlėtojo kartono dėžių darydavome fotelius, televizorius – ko tik nebuvo. Taigi grįžtame prie šito“, – teigia ji.

2013 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,3 procento, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc. iki 60,853 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, metinis pramonės produkcijos augimas taip pat buvo 3,9 procento. Lapkričio mėnesį, palyginti su spaliu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai sumenko 6,9 proc. iki 5,82 mlrd. litų, o pašalinus sezono įtaką užfiksuotas 3,4 proc. sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas nusprendė prezidentui Vladui Adamkui skirti garbingiausią pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio nominacijos apdovanojimą. Gruodžio 20 d. 17 val.

2013 m. spalio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 6 234,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su rugsėjo mėn., padidėjo 5,9 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 2,2 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 4,8 procento, pašalinus sezono įtaką, – 3,2 procento, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 4,8 procento, pašalinus sezono įtaką, – 3,3 procento. Spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn.

Spalį, palyginti su rugsėjo mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 1,7 procento, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Rugsėjį visa pramonės produkcija sudarė 6 001,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčio mėn., sumažėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 0,6 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 1 proc., pašalinus sezono įtaką, – 0,3 proc., apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 1,2 proc., pašalinus sezono įtaką, – 0,4 procento. Rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.

Praėjus kelioms savaitėms po Vokietijos rinkimų kanclerės Angelos Merkel vadovaujama konservatorių partija (CDU) iš Quantų šeimos, kuriai priklauso pusė vieno didžiausių šalies automobilių gamintojo BMW akcijų, sulaukė 690 tūkst. eurų čekio, rašoma „Spiegel“.  Tai, anot antilobistų organizacijos „LobbyControl“, sutampa su Vokietijos siekiu įtikinti Europos Sąjungos nares balsuoti prieš automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio sumažinimą iki 95 gramų per kilometrą dar iki 2020 metų.

Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų. Ekonominei Lietuvos ir Rusijos įtampai apibūdinti epitetų per pastarąsias 4 savaites netrūko – Maskvos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatinamas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

Latvijos plieno gamintoja „Liepajas Metalurgs", turinti 2300 darbuotojų, praranda viltį išbristi iš skolų ir rengiasi bankrotui, praneša bbn.ee. Vienas didžiausių pasaulio prekiautojų plienu „Stemcor" neseniai pateikė bendrovei 19 mln. dolerių ieškinį.   Latvijos dujos ir energetikos bendrovė „Latvenergo" taip pat jau yra pateikusios ieškinius dėl bendrovės skolų ir prašo bankroto. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo „Liepajas Metalurgs" praėjusią savaitę sustabdė gamybą.

Šiandien svarbiausi pasaulio įvykiai keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. Aukštas nedarbo lygis, lėta plėtra, skalūnų dujos yra visiems žinomi iš daugelio antraščių. Visgi yra subtilesnių dalykų, kurie pasikeitė ir kartu sukelia ne tokius jau subtilius pokyčius. Portalas „The Atlantic“ rašo, kaip keitėsi pasaulio ekonomikos temos ir kokią didelę įtaką turi šie pasikeitimai. Sena: brangi saulės energetika, išlaikoma tik subsidijų dėka.

Vakarų kosmetikos gamintojai džiaugiasi dėl besitęsiančio grožio industrijos Kinijoje augimo. Tačiau „Bloomberg Businessweek“ pastebi, kad gyvūnų teisių gynėjai šiuo augimu taip nedžiūgauja dėl paprastos priežasties – tūkstančiai gyvūnų yra nužudomi testuojant produkciją. Kinija yra vienintelė rinka, kur kompanijos turi atlikti testus su gyvūnais net blakstienų ar losjonų gamybai. Pavyzdžiui, tūkstančiai triušių miršta, nes jiems į akis yra įlašinama bandomosios produkcijos.

2013 metų rugpjūčio mėnesį. visa pramonės produkcija sudarė 6 022,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su liepos mėn., padidėjo 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką – 3,4 proc. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,7 procento, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,8 procento. 2013 m. rugpjūčio mėn.