povilas gylys

Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys vadinamąjį FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) skandalą ir tai, kas šiuo metu vyksta politiniame šalies gyvenime, vadina „kova be taisyklių“, kuri kažkuriai politinei jėgai reikalinga sukelti „dūmų uždangos“ efektui. Vertinant šį skandalą iškyla daugybė paradoksalių faktų, o tai, kaip su juo tvarkomasi, neatitinka jokių tarptautinių politikos standartų ir veda į valdymo krizę.

Prof. Povilas Gylys ragina aukščiausius valstybės vadovus nedelsti ir inicijuoti esminius pokyčius teismų, prokuratūros ir teisėtvarkos įstaigų veikloje Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas prof. Povilas Gylys kreipėsi į šalies visuomenę, Lietuvos Respublikos Prezidentę, į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę bei į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, ragindamas inicijuoti esminius pokyčius teismų, prokuratūros ir teisėtvarkos įstaigų veikloje. Kaip teigia prof.

Sausio 12 d., ketvirtadienį, 20 val. į Šv. Jonų bažnyčią ramiam susikaupimui pakvies koncertas „In Memoriam“, skirtas Sausio 13-sios aukoms atminti. Minint 21-asias kovos už laisvę metines, gražia tradicija tapusiame renginyje suskambės sausio 13-sios įvykių inspiruotas Alfredo Schnittke's kūrinys „Sutartinės“ styginių orkestrui bei italų melodijos meistro Gioachino Rossini šviesos ir vilties kupinas „Stabat Mater“, neretai tituluojamas vienu vertingiausių šio žanro pavyzdžių per visą muzikos is...

Bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos – tai vardina vyriausybės atstovai ir kai kurie ekonomistai, apžvelgdami gerus šių metų pokyčius. Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad šie rodikliai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. Taigi kokie šie metai buvo verslui ir žmogui? Sutariama, kad statistiškai pirmieji devyni metų mėnesiai Lietuvai buvo sėkmingesni nei paskutiniai.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Buvęs užsienio reikalų ministras ekonomistas Povilas Gylys sako, kad formalus Lietuvos politinis elitas negina valstybės interesų ir dėl to šalis tapo nereikšminga pėstininke Lenkijos rinkimų kampanijos kovose.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Rugsėjo 4 d., sekmadienį, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje nuskambės baigiamasis I Tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalio akordas. Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr.

Povilas Gylys, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, o dabar VU Ekonomikos fakulteto profesorius, išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą, Balsas.lt sakė pasigedęs konkretumo. „Mane nustebino pranešimo trukmė. Nepaprastai trumpas metinis pranešimas norint apžvelgti valstybinių reikalų spektrą. Susidaro įspūdis, kad tai galbūt daroma specialiai, nes tada nereikia gilintis į daugybę konkrečių problemų, kurios yra valstybėje.

Vyriausybei savo prognozėje paskelbus, kad 2012–aisiais šalies biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, augs daugiau kaip 9 proc., Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys įžvelgia, kad tam įtakos gali turėti didėjančios infliacinės pajamos, dėl gyventojų santaupų leidimo atsigausiantis vidaus vartojimas, emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai bei vėl, nors ir iš lėto, atsukami bankų paskolų kraneliai.

Ministrų kabinetas savo pasitarime pritarė 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitai. Tačiau vargu ar ją išdrįs palaiminti Seimas, nes dokumente yra ir visiškai tikrovės neatitinkančių teiginių, ir svetimų nuopelnų pasisavinimo, ir gyrimosi darbais, dėl kurių reikėtų gėdytis. Vyriausybė labai patenkinta savo pernykšte veikla, todėl pritarė jos ataskaitai, surašytai net 105 lapuose. „Vakaro žinios“ skaitytojų teismui pateikia įdomesnius teiginius iš šio dokumento.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

2000-aisiais šalį palikusiam ir dabar į Tėvynę grįžusiam žmogui šiandien matomos kainos gali sukelti šoką. Pavyzdžiui, kadaise Europą nuo badmiriavimo išgelbėjusios bulvės per dešimt su trupučiu metų pabrango keturis, populiariausia duona ruginių miltų pagrindu – penkis, dauguma kitų perkamiausių maisto prekių – du ir daugiau kartų. Maždaug 100 proc. ūgtelėjo ir degalų, benzino, dujų buitiniams vartotojams, šilumos kainos.

Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas.

Prieš du mėnesius buvau atsidūręs girioje, visai šalia namelio, kuriame prieš 15 metų Lietuvos ir Latvijos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Guntis Ulmanis bei premjerai Adolfas Šleževičius ir Maris Gailis pasirašė vadinamąjį Maišiagalos memorandumą.

Rytų ir Vidurio Europoje “Nord Stream" dujotiekio projektas vadinamas antruoju Rusijos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo paktu. Tik ar viskas buvo padaryta, kad žydrasis auksas tekėtų ne jūros dugnu, o žeme? Tranzito tarpininkų nebus Lenkija, Baltijos šalys ir Ukraina bei Baltarusija - šias valstybes Vyborgą Rusijoje ir Lubminą prie Greifsvaldo Vokietijoje sujungsiantis dujotiekis “Nord Stream" aplenks.

Kaip nesigriebiant karinių priemonių (šiais laikais tai daryti sunkiau - pasaulis gali pasmerkti) sunaikinti šalį? Buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys suskaičiavo 7 būdus. Visus jis pastebi Lietuvoje. Neginkluoto valstybės naikinimo būdai pagal P. Gylį 1. Suskaldyk tautą į dvi ar daugiau konfrontuojančias, o ne konkuruojančias, viena kita nepasitikinčias dalis. 2. Neleisk susiformuoti protingai, teisingai, dorai patriotiškai šalies valdžiai.

„Gerbiama Lietuva, kviečiame jus į JAV prezidento rengiamą iškilmingą vakarienę Prahoje“, - tokiu sakiniu galėtume iliustruoti prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovų aiškinimus, esą B. Obama į susitikimą Čekijoje kvietė ne pačią prezidentę. Prezidentūra JAV prezidento laišką ar jo laiško pastraipą, kur nurodoma, kas ir kur kviečiamas, paviešinti kategoriškai atsisako.

Vakar ūkio ministro Dainiaus Kreivio vadovaujama darbo grupė Vyriausybei pateikė papildomą priemonių darbo vietoms kurti ir išsaugoti paketą. Darbo vietų kūrimą skatinti pasiūlyta toliau nuosekliai paprastinant naujo verslo steigimosi sąlygas bei teikiant finansinę paramą verslui, kuriančiam ir išsaugančiam darbo vietas. Esą šitaip būtų sukurta ar išsaugota apie 60 tūkst. darbo vietų. Vyriausybė pažadėjo pasiūlymus apsvarstyti neatidėliodama - rytoj.

Ar nepriklausoma Lietuvos Respublika - jau istorija? Koks mūsų juridinis statusas įstojus į Europos Sąjungą? Ar mes jį suvokiame ir mokame pasinaudoti? Ar yra vilties, kad mūsų padėtis Europos Sąjungoje kada nors pasikeis? Ir kas turėtų reguliuoti šitą padėtį? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotoje diskusijoje kalbėjosi buvęs vyriausiasis euroderybininkas, parlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentaras Egidijus Vareikis, ekonomistas Povilas Gylys ir filosofas Rom...

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso. Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams.

Ūkio ministras Dainius Kreivys ir premjeras Andrius Kubilius lietuvius nuo krizės žadėjo gelbėti pasitelkdami ekonomikos gelbėjimo planą. Prancūzija, Vokietija ir Japonija viena po kitos pranešė apie recesijos pabaigą. Ar iš įvairių pasaulio kraštų atskriejusios džiuginančios žinios palengvins skęstančios Lietuvos ekonomikos padėtį, lieka neaišku.

Dalios Grybauskaitės priesaikos iškilmės labiau primins Algirdo Brazausko, o ne Valdo Adamkaus ar Rolando Pakso inauguraciją. Liepos 12 d. iškilmingai prisiekusi Seime, gavusi pasaulietinius valdžios įgaliojimus pirmoji Lietuvos istorijoje moteris - šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po to pagal tradiciją  nuvyks į Vilniaus Katedrą paprašyti ir Dievo pagalbos išmintingai vadovauti valstybei. Tačiau ne visi aukštieji Katalikų Bažnyčios hierarchai melsis drauge su D.Grybauskaite.

Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus. Johanas Volfgangas Getė „Faustas” Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”. Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.

Trūko bankų skolininkų Lietuvoje kantrybė. Balandžio pradžioje jie rengia protesto akciją prieš nesibaigianti smaugimą keliant palūkanas paskoloms litais. Finansų analitikai pritaria: palūkanos keliamos nepagrįstai, - skelbia „Vakaro žinios“. Nusibodo smaugimas Asociacija „Netylėk“ balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą. Jau surinkta po peticija daugiau nei tūkstantis parašų.

Amerikos ambasada Lietuvoje išsisuka nuo tiesaus atsakymo, kokie apribojimai patekti į šią šalį taikomi asmeniui, baustam už melagingą pranešimą apie sprogmenį. Jeigu už tokį nusikaltimą teistas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sumanytų ten keliauti, JAV pareigūnams ir diplomatams tektų nelengva užduotis apsispręsti. Antras didžiausias JAV teisėsaugos priešas po teroristų - tai apsišaukėliai, lėktuvuose, oro uostuose ir kitose viešose vietose gąsdinantys visuomenę netikromis bombomis.

Praėjusią savaitę Prezidentas Valdas Adamkus, pasirašydamas šių metų biudžetą ir jį lydinčias įstatymų pataisas, vetavo ir grąžino Seimui du teisės aktus – juridinių asmenų automobilių apmokestinimo ir pensijų sistemos reformos pakeitimo bei papildymo įstatymus. Ateinančią savaitę parlamentas rengiasi juos pakartotinai svarstyti.

Sulaukėme ilgai lauktų bet visiškai kitokių naujųjų, 2009-ųjų, metų. Lietuva nubudo kitokia - viskas pabrango, o kas nespėjo, pabrangs vėliau, bet dar šiemet. Laimingi tie, kurie Naujųjų išvakarėse sulaukė palinkėjimų „į piniginės storumą“, rašo „Respublika“. Mokėsime, kiek reikės Nors Lietuvos energetikos bendrovė LEO LT buvo prašiusi elektros kainą didinti 7 ct/kWh su PVM, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienašališkai nusprendė kainą didinti 4 ct/kWh.

Nepaisant prezidento Valdo Adamkaus vetuotų 2009 m. biudžeto įstatymų dėl pensijų sistemos reformos ir mokesčio už automobilius juridiniams asmenims, premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė, kad Seimas turėtų atmesti tokį šalies vadovo pasirinkimą. Žada atmesti A. Kubiliaus nuomone, prezidentui nusprendus nepasirašyti pensijų sistemos reformos įstatymo, kuriuo siekiama sumažinti „Sodros“ atskaitymus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc.

Pasaulį krečianti ekonominė krizė išbloškia mus iš įprastų vėžių, verčia perkainoti vertybes, koreguoja pasaulėžiūrą. Ji priverčia iš naujo stebėtis ir žmogaus proto didybe, ir žmogiškosiomis silpnybėmis. „Dusinti“ ar stimuliuoti? Pasiekia neįtikėtinos žinios. Galingiausi koncernai ir bankai, ilgus dešimtmečius puikavęsi savo pinigais ir galia, dabar su ubagų terbomis rikiuojasi vyriausybių ir parlamentų prieigose prie labdaringos sriubos.

„Policininkai žudikai“, „kulkos vaikams - bankams pinigai“, „nuverskime Vyriausybę“ - tokiais šūkiais jau savaitę kiekvieną naują dieną pasitinka Graikijos sostinėje Atėnuose gyvenantys žmonės. Policijai trūksta ginklų Vakar tūkstančiai protestuotojų Atėnų gatvėse vėl susirėmė su policijos pajėgomis.

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Ekspertai teigia, kad Darbo kodeksas yra griežtas ir nepalankus lanksčiai veiklai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pastebėjęs, kad nedarbo lygis Lietuvoje kyla, suskubo Vyriausybei pasiūlyti priemonių: atsisakyti išeitinių kompensacijų, išmokų ligos atveju ir neapibrėžti nei darbo, nei poilsio laiko, rašo „Respublika“. Situacija prastėja pati LLRI pateiktais darbo biržos duomenimis, ieškančių darbo žmonių šių metų spalį, palyginti su 2007 m. spalio mėnesiu, padaugėjo 33 proc.

Koalicijos partneriai sutarė sutaupyti daugiau kaip 4 milijardus litų. Vakar prieš pirmąjį naujos kadencijos Seimo plenarinį posėdį valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pasirašė koalicijos sutartį, rašo „Respublika“. Pagal sutartį partijos viena kitai pasižadėjo vadovautis lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbo...

Stebint globalinę erdvę galima teigti, kad Amerikoje įvyko didelis įvykis. Galimi tektoniniai ideologiniai ir vertybiniai tiek pasaulio, tiek Lietuvos žmonių mąstysenos poslinkiai. Tokias viltis su išrinktuoju Amerikos prezidentu sieja buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys, rašo „Respublika“. Pilietinio karo pabaiga – Vakaruose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai dažniausiai istoriniais vadinami dėl to, kad juos laimėjo juodaodis.

Gražu žiūrėti, su kokiu džiaugsmu visuomenėje priimama šiurpi naujai formuojamos vyriausybės žinia apie numatomą diržų veržimą. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius ruošia stalą, ant kurio – kur kas liesesni patiekalai nei iki šiol ir sauja karčių tablečių. Akivaizdu, kad nepavyks dietą skirti vien turintiems antsvorio. Liauni ir grakštūs taip pat bus paprašyti dar kartą susiveržti. Vis dėlto vyrauja supratimas, kad krizės akivaizdoje tai neišvengiama.

Pasaulį užgriuvęs finansų nuopuolis jau dabar daugelio neretai pavadinamas antrąja pasaulio Didžiąja depresija, turint omenyje XX a. 4-ojo dešimtmečio pasaulio ekonomiką paralyžiavusią didžiąją ekonomikos krizę, rašo „Respublika“. Jungtinės Valstijos nepasimokė? Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algis Povilas Kasperavičius teigė, kad iš istorijos klaidų ne tik nepasimokyta, priešingai, dabartinės finansinės krizės padariniai gali būti gerokai pragaištingesni.

Preliminariais duomenimis, po pirmojo rinkimų turo į būsimąjį Seimą pateko septynios partijos. Jų lyderiai, nežinodami visų turimų kozirių, apie galimas koalicijas blefuoja atsargiai. Tačiau nevengiama ir nedviprasmiškų užuominų apie galimą bendradarbiavimą, rašo „Respublika“. Negalutiniais duomenimis, Tėvynė sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) daugiamandatėje rinkimų apygardoje turėtų gauti daugiausia – 17 - mandatų, Tautos prisikėlimo partija (TPP) pretenduoja į 13 mandatų.

Beveik visų politinių partijų kandidatų į Seimą sąrašus pagyvina ne viena skambi pavardė, kilusi iš augalų, gyvūnų ar paukščių pavadinimų, rašo „Lietuvos žinios“. Susiklosčius palankioms aplinkybėms naujos kadencijos Seime galėsime išvysti Kregždę, Varną, Kiaunę, Vilką, Lydeką, Paukštę, Ropę, Buroką ir Kopūstą, Kumpį bei Kanopą. Atrodytų, kad draugėn susiburti labai tiktų Karaliui, Bajorui, Žandarui, o gal net Molibogai.

Kortų, kurias rankose laiko Europa savo gruziniškame pokeryje su Rusija, derinys yra silpnas, o žaidimas partnerį ima dominti vis mažiau, pastebi britų dienraštis „Times“ ir šią savo išvadą grindžia naujai besiklostančia pasaulinės geopolitikos architektūra.

Seimo TS frakcijos narys Emanuelis Zingeris paskelbė atvirą laišką JAV Atstovų rūmams, kuriame prieš 10 metų pasirašytos Baltijos šalių ir JAV Chartijos pagrindu ragina pradėti papildomas konsultacijas dėl Baltijos valstybių saugumo.

Socialdemokratai ilgai žadėtą progresinių mokesčių modelį pateiks prieš rinkimus. LSDP ekspertai dar vis skaičiuoja, analizuoja, tačiau Gediminas Kirkilas jau atkakliai tikina, kad tai bus gera ir naudinga. Visgi tuo abejoja net buvę progresinių mokesčių entuziastai, o politikai ir politologai, klausydami ilgos, garsios ir tuščios progresinių mokesčių istorijos, įžvelgia gilesnes LSDP bei Lietuvos ekonominio diskurso problemas.

2008 metų pabaiga ir ateinantys keli metai žada socialiai karštą klimatą. Socialiniai prieštaravimai kaista iki žarijų raudonumo. Kyla beveik visų produktų ir paslaugų kainos, nesant algų ir pensijų ryškesniam didėjimui. Vėl kentės pirmiausia labiausiai neapgintieji: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos. Regis, pasaulio ir Lietuvos galingieji apsisprendė išmelžti iš liaudies viską iki paskutinio skatiko. Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą nuo Pietų Amerikos iki Europos.

Vakar Seime tradiciniu metiniu pranešimu prezidentas Valdas Adamkus daugiausiai mušė per politikų bei valdininkų sėdynes, gyrė savo kuruojamas sritis, tačiau Prezidentūros veikloje prasto darbo apraiškų neįžvelgė. Valstybės vadovui vos baigus sakyti svarbiausią metų kalbą, politinių partijų lyderiai vienas per kitą ją kritikavo ir šaukte šaukė, kad tik jie gali Lietuvą gali paversti rojumi.

Norinčiųjų studijuoti dainavimo, aktorystės ar režisūros niekada netrūksta, pastebi jubiliejų švenčiančios Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai. Vienintelė Lietuvoje aukštoji universitetinė menininkus rengianti mokykla – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – gyvuoja 75-erius metus. Balandžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks iškilmingas Akademijos jubiliejaus paminėjimas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų finansų krizė kelia plačias diskusijas pasaulyje apie jos pasekmes ne tik JAV, bet ir kitų šalių ekonomikai.

Neseniai įvykęs pokalbis prie dienraščio „Respublika“ apskritojo stalo apie socialdemokratijos raidą Lietuvoje, kuriame savo mintimis pasidalino LSDP garbės pirmininkas A.Sakalas, LSDP vicepirmininkas J.Olekas ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, nors ir neišsklaidė abejonių dėl kairiosios alternatyvos perspektyvų mūsų valstybės valdyme, tačiau paskatino dar kartą iš esmės susimąstyti apie pagrindines socialdemokratijos vertybes bei idėjas.