politika

Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos sudėtis šiais metais iš esmės pasikeis, o procesą, per kurį bus paskirstyti aukščiausi postai Bendrijoje, naujienų agentūra AFP juokais palygino su vaikų žaidimu „Muzikos kėdės“ – kai kėdžių yra viena mažiau nei norinčiųjų ant jų atsisėsti.

Rusija Eurazijos sąjungą posovietinėje erdvėje nori sukurti siekdama atsverti ne tik Vakarų, bet ir Kinijos įtaką, sako Jungtinėje Karalystėje dirbantis politologas Bobo Lo. „Ilgalaikėje perspektyvoje rusai daug labiau nerimauja dėl kinų nei dėl europiečių", – interviu BNS teigė Lietuvoje viešintis politikos instituto „Chatham House" analitikas.

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaraisiais metais Kinijos vaidmuo Centrinėje Azijoje akivaizdžiai padidėjo ir tai pavertė ją svarbiausiu penkių posovietinių Centrinės Azijos respublikų prekybos partnere.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti į Vašingtoną, tikėdamasis pataisyti dvišalius santykius, kurie pašlijo paaiškėjus, kad Amerikos žvalgyba klausėsi jos pokalbių mobiliuoju telefonu. B. Obama paskambino A. Merkel palinkėti jai greičiau pasveikti po neseniai slidinėjant patirtos traumos ir pakvietė kanclerę atvykti vizito „abiems pusėms tinkamu metu artimiausiais mėnesiais“, rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.

Statistika rodo, kad Rusijoje vos 110 žmonių kontroliuoja net 35 proc. viso šalies turto. Ir deja, bet Rusija yra tik ekstremaliausias šios pasaulinės tendencijos reiškinys. Ši tendencija, kelianti tikrą grėsmę šiuolaikinei demokratijai, yra oligarchijos paplitimas. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje saujelė Rusijos magnatų gaudavo didžiulį pelną dėl savo ryšių su Boriso Jelcino Kremliumi.

Europa, prislėgta ekonomikos nuosmukio ir išgyvenanti populistinio nacionalizmo atgimimą, minės Senąjį žemyną smarkiai sukrėtusio ir jo XX amžiaus istoriją nulėmusio Pirmojo pasaulinio karo, tebevadinamo Didžiuoju karu, pradžios 100-ąsias metines. 1914–1918 metų Didžiojo karo atminimo renginiai planuojami vasarą abiejose Vakarų fronto pusėse, tačiau kol kas nenumatomas nei vienas renginys, kuris suburtų kartu buvusius priešininkus.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo naujoje atsiminimų knygoje griežtai kritikuoja prezidento Baracko Obamos vadovavimą karui Afganistane, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir vamzdyno savininke – operatore.

Lapkričio pabaigoje po ilgų ir įtemptų derybų Ženevoje pavyko pasiekti susitarimą dėl įsisenėjusios tarptautinės politikos problemos – Irano ir jo branduolinės programos. Po dešimtmečio bevaisių pastangų daug kas įvertino šį sprendimą kaip aiškų proveržį, tačiau atsirado ir tokių šalių, kurios vis vien liko nepatenkintos pasiektu kompromisu. Galbūt taip nutiko dėl to, kad Ženevoje vyko stambus geopolitinis žaidimas, tačiau tiksliai pasakyti, kas jį laimėjo, o kas pralaimėjo, nėra lengva.

Vokietijos kanclerė, per atostogas Šveicarijos kalnuose susižeidusi dubenį, jau pasirodė viešumoje. Į Berlyne vykstantį priėmimą Angela Merkel atvyko su ramentais. Dėl per žiemos atostogas įvykusios incidento slidinėjant A. Merkel buvo priversta atšaukti kelis vizitus į užsienį. Kanclerės atstovas spaudai sakė žurnalistams, kad A. Merkel skilo dubens kaulas, todėl ji turi kiek įmanoma daugiau gulėti. „Be abejo, kanclerė gali dirbti ir ji palaiko visus ryšius“, – pažymėjo atstovas.

 Lietuvos premjeras neatmeta galimybės, kad 2015 metais minimalus atlyginimas (MMA) gali būti padidintas, tačiau dėl konkretaus dydžio bus sprendžiama antrąjį šių metų pusmetį. Tačiau Algirdas Butkevičius mano, kad atlyginimo didinimo nereikia sieti su euro įvedimu –˜ Vyriausybė ir taip numato pamažu didinti algas 2015-aisiais ir vėlesniais metais, priklausomai nuo ekonomikos augimo.

Prie Latvijos vyriausybės vairo pirmą kartą stos moteris – prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį pavedė Laimduotai Straujumai formuoti naują ministrų kabinetą. 62 metų L. Straujuma šiame poste pakeis Valdį Dombrovskį, kuris atsistatydino prisiimdamas atsakomybę dėl lapkritį Rygoje įvykusios tragedijos, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

„Drąsos kelio“ partija didžiuojasi, kad jos frakcijos atstovai Seime, pabėgusioji Neringa Venckienė ir Jonas Varkala, sugebėjo per 2013 metus pateikti net po 31 vieną įstatymų projektą. Bent jau tai yra akcentuojama partijos tinklapyje pasirodžiusioje vaizdinėje šių dviejų partijos narių veiklos ataskaitoje. Joje įregistruotų įstatymo projektų skaičius yra lyginimas su kitų Seimo narių rezultatais, bet neminima, kad beveik nė vienas iš šių projektų nebuvo priimtas.

Prezidento rinkimuose daugiausia apklaustų gyventojų norėtų balsuoti už dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę (36 proc.) ir socialdemokratų lyderį premjerą Algirdą Butkevičių (10,9 proc.), rodo lapkritį atlikta apklausa. Trečias pagal populiarumą -–partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas (7,6 proc.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, pavasarį apsilankęs Izraelyje, prie žymiosios Raudų sienos paliko palinkėjimą Lietuvai. Palinkėjimo turinį politikas atskleidė savo „Facebook“ paskyroje. 2014 metais A. Zuokas Lietuvai linki išsirinkti protingą valdžią. „Kiti metai – rinkimų metai. Rinksime Lietuvos Prezidentą ir Europos parlamentarus.

Rusų propagandinis portalas rubaltic.ru, artėjant 2013 metų pabaigai, nepraleido progos apžvelgti, kas per metus įvyko mūsų valstybėje. Pasak straipsnio autoriaus Aleksandro Nosovičiaus, šiais metais Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, neišnaudojo unikalios progos realizuoti savo ilgametes geopolitines ambicijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Sovietų Sąjungą šlovinančią dainą per koncertą Vilniuje atlikęs Rusijos dainininkas Olegas Gazmanovas kursto nesantaiką ir rodo nepagarbą Lietuvos istorijai. Pranešime spaudai ministerija teigė, kad „stebisi“ dėl koncerte nuskambėjusio kūrinio, ir pabrėžė, kad sovietinė okupacija, sudaužiusi daugybės žmonių likimus, negali būti pateisinama.

Seimas rudens sesiją dirbo be dviejų parlamentarų - "Drąsos kelio" frakcijos seniūnės Neringos Venckienės ir konservatoriaus Egidijaus Vareikio. Seime nuo balandžio mėnesio nesirodančiai ir policijos ieškomai N.Venckienei Seimas yra pradėjęs apkaltos procesą, konservatorius E.Vareikis šią sesiją turėjo nedarbingumo pažymėjimą. E.Vareikis BNS sakė negalintis pasakyti, kada grįš į darbą.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija sutarė, kad rengti Desovietizacijos įstatymo projektą bei pradėti šį procesą per vėlu. „Praktiškai visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai pasakė, kad procesas jau turėjo būti baigtas gerokai anksčiau - prieš 15-10 metų. Prabėgus 25 metams po Nepriklausomybės atkūrimo jis lyg tampa nebeaktualus“, - BNS sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis.

Kurie politiniai, socialiniai ir ekonominiai įvykiai 2013 metais buvo svarbiausi? Kurie turės daugiausia įtakos ateinantiems metams, o galbūt ir dešimtmečiams? Balsas.lt siūlo balsuoti ir išrinkti reikšmingiausius šių metų įvykius. Jei tarp 6 parinktų įvykių ko nors pasigedote, siūlome išreikšti savo nuomonę komentaruose.   Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2013-ieji – istoriniai metai Lietuvai. Mūsų valstybė pirmą kartą stojo prie Europos Sąjungos vairo.

Kurios Lietuvos politikos naujienos 2013 metais buvo skaitomiausios? Siūlome susipažinti su 10 tokių straipsnių. Tenka daryti išvadą, kad daugiausia dėmesio sulaukė skandalingos ir juokingos naujienos. Tiesa, tik antroje metų pusėje dėmesio centre atsidūrusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nespėjo įšokti į statistinį traukinį.

Kiekviena kadencija, kiekvienas politinis sezonas, kiekvieni metai turi savo politinius herojus. Arba „herojus“. Kažkas pasižymi tuo, kad kažką padarė. Kiti dar labiau pasižymi priešinga prasme – kad nieko nepadarė. Tokius daugiausia dėmesio sulaukusius politikus galime išskirti kasmet. Ne išimtis ir šie, 2013-ieji metai. Šiemet išsiskyrė tiek tie patys, tradiciniai veikėjai, tiek šviežiai Lietuvos politinę padangę šturmavę asmenys.

BTV televizijos šventinėje laidoje „Yra kaip yra“ susitiko du amžini savo tiesų priešai – politikas Petras Gražulis ir Lietuvos gėjų lyga vadovas Vladimiras Simonko. V. Simonko negailėjo komplimentų politikui: „Aš jums pasakysiu komplimentą – pavydžiu tokių savo įsitikinimų ginimo ir tokios energijos. Bandysiu jos iš jūsų pasisemti.

Kasmet politikai prikalba tokių dalykų, dėl kurių patenka į „citatų šlovės rūmus“. 2013-ieji ne išimtis. Nors aprėpti visas Lietuvos politikų sparnuotąsias frazes yra neįmanoma misija, balsas.lt pabandė išrinkti kelis įsimintiniausius šių metų pasisakymus. Siūlome susipažinti su jomis, išrinkti įspūdingiausią iš jų balsuojant, o komentarų laukelyje – siūlyti ir savo variantus. Loreta Graužinienė.

 D. Šlapelis, R. Valuckas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei pusmetis, bet dar vis nėra kandidato, kuris aiškiai pretenduotų surinkti protesto balsų, tų rinkėjų, kurie visada nepatenkinti esama valdžia ir politikais, nors dažniausiai patys juos būna ir išsirinkę.

Sportas kupinas metaforų, ironijos, politikos, teigiamų aistrų ir nežaboto pykčio protrūkių. Istorijoje sporto ir politikos kaktomuša - dažnas reiškinys. O ypatingai šiais laikais, kuomet sportininkai baigę karjerą ir užsitarnavę tautos pagarbą pasišovę lekia į politiką. „SportsIllustrated“ pristato garsiausius sportininkus, kurie tapo ne tik merais ir gubernatoriais, tačiau ir prezidentais.

Dabar Lietuvoje vyksta keleto skirtingų lygių politiniai žaidimai, bet jie visi turi aiškią „išlikimo“ potekstę. Visai kaip viename iš pirmųjų realybės šou „Išlikimas“, žaidimo dalyviai, Lietuvos politikai, turi galvoti apie savo reitingus žiūrovų akyse ir tuo pačiu – asmeninę naudą, o tai suderinti, pripažinkime, kartais tiesiog neįmanoma.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sako, kad šie metai sveikatos apsaugos sistemai buvo itin svarbūs: reikšmingiausius darbus ir kitų metų planus penktadienį jis ketina pristatyti spaudos konferencijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad didėja Europos saugumui kylančios grėsmės. Šį klausimą ketinama aptarti Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame D.Grybauskaitė pristatys Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) tarybai rezultatus. Bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos klausimais bus diskutuojama po penkerių metų pertraukos.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Apribojimai, kam neparduoti alkoholio, tik skatins gerti pilstuką. Taip Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis komentuoja sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Antano Matulo siūlymus drausti parduoti alkoholį asmenims, neturintiems 20 metų. „Asocialiose vietose ir kaimo vietovėse klesti „taškai“. Draudimas leis tiems „taškams“ dar labiau gyvuoti, dar labiau plėstis“, – mano R. Žemaitaitis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Politologai ir analitikai stebisi skirtinga valstybės vadovų pozicija dėl pranešimų apie „Iskander“ raketas Karaliaučiaus krašte. „Man kyla klausimų, kaip Lietuvoje veikia saugumo ir gynybos sistema, kai skirtingi asmenys labai nevieningai komentuoja tokius dalykus“, – pažymi Tarptautinio gynybos studijų centro Taline analitikas Tomas Jermalavičius.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Generalinis prokuroras neatskleidžia, kam pareikšti įtarimai dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Jis taip pat nežino, kada šis tyrimas bus baigtas. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius savo ruožtu tvirtino, kad šiame tyrime atliekami suplanuoti veiksmai. Tyrimas gali trukti ir pusę metų.

Seimo konservatorių frakcijos atstovė Rasa Juknevičienė tvirtina Seimo koridoriuje buvusi beveik užpulta socialdemokrato Artūro Skardžiaus. Pasak politikės, A. Skardžius ją užsipuolė, tyčiojosi ir gerokai išgąsdino. „Šį rytą Seimo koridoriuje buvau užpulta Skardžiaus. Ėjome trys moterys, o Seimo narys, iš tolo šaukdamas „Labas, Juknevičiene!“, pradėjo mane koneveikti ir tyčiotis dėl vakarykščių klausimų Seimo posėdyje dėl A. Anušausko kreipimosi į Antikorupcijos komisiją.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad Darbo partija per krizę sumažintas pensijas siūlo dalimis grąžinti atskiroms gyventojų grupėms. Vienu iš pirmųjų pensijų kompensavimo šaltinių ji laiko prieš keletą metų "Sodros" paskolų refinansavimą - iš sutaupytų palūkanų. "Siūlome pradėti grąžinti dalimis, atskiromis grupėmis, po truputį ir būtent tos grupės, pavyzdžiui, virš 80 metų žmonėms.

Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas įregistruotas prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Kol kas jis vienintelis registruotas šios politinės kampanijos dalyviu. Registravimasis politinės kampanijos dalyviu yra būtinas siekiant tapti pretendentu kandidatuoti rinkimuose, tai suteikia galimybę atidaryti specialią rinkimų sąskaitą ir pradėti kaupti lėšas.

Latvijos užsienio reikalų ministeriją (URM) taip pat papiktino SSRS šlovinanti daina, atlikta minint Rusijos Konstitucijos 20-metį. "Ironiška, kad tai atliekama demokratinės Rusijos Konstitucijos dvidešimtmečio garbei. Ypač turint omenyje pačios Rusijos Federacijos istorinį indėlį į liūdnai pagarsėjusios Sovietų Sąjungos žlugimą.

Kai dar 2012 – ais metais tuometis premjeras Andrius Kubilius buvo paprašytas įvardyti, kaip valstybę patobulino astrofizikinė Saulėlydžio komisija (neišmanantiems kvantinės mechanikos galima įsivaizduoti savaime biurokratų protus apšviečiantį aparatą, kuris stebuklingai priverčia ieškotis darbo, o ne užpakalio trynimo vietos), šis veikėjas, nes politiku jis taip niekada ir netapo, tėškė: svarbiausia ne pinigai, svarbiausia, kad tokia komisija iš viso egzistuoja. Ir tiek.

„Stanislovai, o jūs lipsite ant ledo?“ – vos tik įžengęs į Kauno ledo areną čiuožėjas Deividas Stagniūnas paklausė Laikinosios sostinės politiko Stanislovo Buškevičiaus. Šis priėmė iššūkį ir nieko nepabijojęs užsidėjo pačiūžas ir išbandė jėgas ant ledo kartu su po daugiau nei dviejų mėnesių į Olimpines žiemos žaidynes išskrendančia Lietuvos pora D. Stagniūnu ir Isabella Tobias.

Seimo konservatorių frakcijos atstovė Rasa Juknevičienė siūlo Rusijos estrados atlikėjo Olego Gazmanovo, kuris šį mėnesį turėtų atvykti koncertuoti į Lietuvą, neįleisti į mūsų šalį. Apie tai politikė prabilo, kai Maskvoje, minint Rusijos konstitucijos 20-metį, O. Gazmanovas atliko skandalingąją dainą „Pagamintas SSRS“. Atlikėjas penktadienį minėtą dainą atliko didžiulio Sovietų Sąjungos žemėlapio fone.

Vos per šešerius metus Lietuvoje įvyko jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo proveržis. Jo katalizatoriumi tapo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoti projektai, kurie jų įgyvendintojams padėjo įsitikinti: Lietuvoje auga nauja, iniciatyvi ir atkakli „atrastoji“ karta. Jaunoji karta, kuri aktyviai dalyvauja priimant sprendimus. Kuriai rūpi, kuri domisi, ieško naujų galimybių ir eina į priekį. Karta, kuri noriai lieka savo regionuose, nes čia nestinga galimybių ir erdvės reikštis.

Trečiadienį į avariją pateko Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės tėvai. Į Vytauto ir Laimutės Kedžių automobilį rėžėsi vilkikas. Netrukus po incidento pasigirdo nuomonių, esą ši nelaimė nėra atsitiktinis eismo įvykis. Tokią nuomonę ketvirtadienį Seime išsakė ir „Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys. „Vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Drąsiaus Kedžio mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje.

Seimas ketvirtadienį po audringų diskusijų pritarė 2014 metų biudžetui. Šis biudžeto projektas yra pirmasis šios valdančiosios daugumos praktikoje. Daugiausia dėmesio sulaukė pensijų grąžinimo klausimas. Valdantieji pensijas grąžinti pažadėjo atsiradus viršplaninėms lėšoms, tačiau į biudžetą šio pažado neįrašė ir sukėlė opozicijos pasipiktinimą. Už biudžeto projektą ketvirtadienį balsavo 81 parlamentaras, prieš balsavo 32, o susilaikė 14 Seimo narių.

Ketvirtadienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo „amžinu klausimu“ – opozicijos lyderis dar kartą pareikalavo imtis Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimą turinčios nagrinėti komisijos sudarymo. Šįkart L. Graužinienė nebuvo tokia kategoriška ir pareiškusi, kad A. Kubilius jau rodo daug dėmesio, nusprendė pateikti šį klausimą balsavimui. „Kadangi jūs man tiek dėmesio rodote, aš, kaip moteris, turiu atsakyti.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad Europos ir pasaulio politikai turėjo operatyviau reaguoti į įvykius Ukrainoje ir užkirsti kelią susidorojimui su taikiais demonstrantais. Pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje rodo naują Ukrainos kryptį ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasirinktą kelią – kad Ukraina suka atgal. Pasak jos, prie dabartinės situacijos savo neveiklumu prisideda ir kitų valstybių politikai. „Padėtis Ukrainoje sudėtinga, ir pasaulio vadovų reakcija yra pavėluota.

Seimo etikos ir procedūrų komisija yra paralyžiuota ir savo darbo tęsti negali. Tuo įsitikinę keturi iš komisijos pasitraukę parlamentarai, įskaitant jos pirmininką Vytautą Stundį. Pasak narystę komisijoje sustabdžiusių Seimo narių, jos darbas tapo valdančiųjų įrankiu, kuriuo siekiama įteisinti neteisėtus dalykus.

Lietuvą savo vizitais pagerbė daugybė aukšto rango pareigūnų, valstybių vadovų, garsių politikų, kurių žingsnius nepriekaištingai išblizgintais raudonais kilimais sekė gausybė fotografų ir reporterių iš įvairiausių Europos ir pasaulio šalių – toks iškilmingas galėjo pasirodyti tiek apkalbėtas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Iš tiesų visą šį pusmetį Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge įsikūrusiose ES institucijose virė darbas.

Seimas antradienį balsavimu nesugebėjo patvirtinto laikinosios tyrimo komisijos rezoliuciją, kuria siūloma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybė „tvarkietį“ Remigijų Ačą. Nors už sutikimą atimti politiko imunitetą 53 iš 79 posėdyje dalyvavusių parlamentarų, rezoliucijai patvirtinti balsų pritrūko. Seimas antradienį užsistojo „tvarkietį“ R. Ačą ir nesutiko atimti politiko teisinį imunitetą. Taip įvyko dėl prasto vakarinio posėdžio lankomumo.

Seimas antradienį sudavė smūgį Daliai Grybauskaitei – balsavo už prezidentės vetuotus prokuratūros įstatymo pakeitimus. Patvirtinus įstatymą, iškilo grėsmė D. Grybauskaitės paskirto generalinio prokuroro Dariaus Valio kėdei. P. Gylys: mus konsititucinės dvasios šaukia tai padaryti „Seimas bando atsiimti tai, kas jam konstituciškai priklauso – galią pasakyti savo nuomonę apie generalinį prokurorą“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys.

Antradienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo taip pat, kaip prasideda dauguma pastarųjų posėdžių. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius vėl pradėjo domėtis Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimą turėjusios nagrinėti komisijos sudarymo klausimu. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Tai jau mano standartinis klausimas socialdemokratams, – pareiškė A. Kubilius.