plutonas

Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos. Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu, vidurio.

Amerikiečių kosminis zondas „New Horizons“ sėkmingai atliko istorinį praskridimą netoli Plutono, antradienį pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), gavusi nekantriai lauktą signalą iš to aparato, rodantį, kad jis veikia. „Mūsų kosminis aparatas sveikas“, – nurodė šios misijos operacijų vadovė Alice Bowman, patvirtinusi, kad buvo užmegztas kontaktas su zondu, nuskriejusiu apie 4,8 mlrd. kilometrų. „Dabar tolstame nuo Plutono“, – pridūrė ji.

Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Tęsiame Saulės sistemos planetų kolonizavimui skirtą ciklą apie tai, koks gyvenimas būtų įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Vos spėjome susipažinti su speigo pragaru Saulės sistemoje Tritonu, o savo eilės nekantriai laukia ir mažasis Plutonas, kurį žmonija iš arti pirmą kartą pamatys jau po kelių mėnesių. Taigi, koks gyvenimas būtų Plutone?   Planetos statusas iš Plutono buvo atimtas 2006 m. – tada šis Saulės sistemos kūnas buvo perkvalifikuotas į nykštukinę planetą.

Ką čia ir bepridursi – Rusija išties išskirtinė šalis, kartais gąsdinanti, kartais prajuokinanti, kartais priverčianti visus išsižioti iš netikėtumo. Businessinsider.com skaitytojams pateikė 11 faktų, atskleidžiančių šios šalies išskirtinumą.   Rusija suskirstyta net į 9 laiko zonas.         Rusijoje įvykdoma 2 kartus daugiau žmogžudysčių nei JAV.         Vienam žmogui per savaitę Rusijoje tenka 6,3 stikliuko alkoholinių gėrimų.

Zondą pavadinimu „New Horizons“ dar 2006 metais iškėlė raketa „Atlas“ – nuo tada jis skrieja kosmine erdve, o netrukus NASA mokslininkai jį ketina „pažadinti iš miego“. „Miegojimas – tai energetinių resursų taupymas. Kosmosu besidominti bendruomenė turėtų tai žinoti iš Europos kosmoso agentūros projekto „Rosetta“ ir „Philae“ zondo nusileidimo kometoje, kuris įvyko šio mėnesio viduryje“, – pasakojo S. Lapienis.

Po metų, 2015 liepos mėnesį, NASA tikisi atverti langą į naują pasaulį. Niekas nežino, ko galima tikėtis, kai zondas „New Horizons“ pradės siųsti Plutono paviršiaus nuotraukas. Gal jose pamatysime ledo geizerius, milžiniškus kalnus, o gal tik užšalusį pasaulį. Gali būti, kad Plutonas turi ir žiedus, kaip ir Saturnas. Šito mes kol kas nežinome, nes Plutono dar niekada neaplankė joks kosminis aparatas iš Žemės, todėl viskas, ką pamatysime, bus pirmą kartą.

24. Rusijos paviršius didesnis nei Plutono     23. Oksfordo universitetas yra senesnis už Actekų imperiją     22. Prancūzija vis dar baudė žmones mirties bausme giljotinuojant, kai kino teatruos pasirodė „Žvaigždžių karai: nauja viltis“     21. „Nintendo“ iš pradžių buvo kortas gaminusi kompanija     20. Jeigu Saulė būtų baltojo kraujo kūnelio dydžio, Paukščių Tako galaktika būtų JAV dydžio     19. Visatoje yra daugiau žvaigždžių,...

Didžiausiame Plutono palydove Charone seniau galėjo egzistuoti šiltas požeminis vandenynas, kuriame galėjo būti tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, teigia NASA mokslininkai. Tokio vandenyno egzistavimo prielaida remiasi neseniai atliktais Charono orbitos tyrimais, teigiama NASA pranešime. „Lygindami naujus duomenis apie Charoną su ankstesnių stebėjimų rezultatais, galima teigti, kad geriausiai jo orbitos formą paaiškina praeityje po jo paviršiumi tyvuliavęs vandenynas.

Kovo mėnesį astronomai užsiminė, kad anapus Plutono orbitos gali egzistuoti milžiniška (iki 10 kartų už Žemę didesnė) uolinga iki šiol neatrasta „Planeta X“, kuri neoficialiai pavadinta Super Žeme. Tačiau grupė Madrido universiteto (Ispanija) astronomų ką tik paskelbė naujo tyrimo rezultatus, bylojančius, kad Saulės sistemos paribiuose gali klajoti net dvi tokios planetos-milžinės, skelbia „NewScientist.

Liko kiek daugiau nei 12 mėnesių, kai pasaulis pirmą kartą iš arti pamatys vieną labiausiai intriguojančių ir didžiausias diskusijas keliančių Saulės sistemos kūnų – Plutoną. Visai tikėtina, kad NASA zondo „New Horizon“ vizitas į Plutono sistemą atnaujins priblėsusius debatus dėl šio nedidelio dangaus kūno statuso: Plutonas yra planeta ar ne planeta? O gal – dvinarė planeta? Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą.

Kiekvienas rusas vidutiniškai per metus suvartoja apie 18 litrų alkoholio. Ekspertai jau pavojingu laiko dvigubai mažesnį kiekį.   Rusijoje yra 9 milijonais moterų daugiau nei vyrų.   Rusiją ir Ameriką skiria mažiau nei 4 kilometrai.   Rusijos plotas yra didesnis nei Plutono.   Kasmet Rusijoje yra konstatuojama apie 500 tūkst., susijusių su alkoholio vartojimu.   Rusijoje yra nelegalu vaikams pasakoti, jog homoseksualai egzistuoja.

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug. „New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai.

Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS) suteikė vardus dviem Plutono palydovams, kurie iki šiol buvo žymimi sutartiniais pavadinimais P4 ir P5. Įvertinusi specialiai tam skirto konkurso dalyvių pasiūlymus TAS nusprendė juos pavadinti Cerberiu ir Stiksu. Pasak šios tarptautinės astronomų organizacijos atstovų, naujieji vardai buvo renkami atsižvelgus į vieną reikalavimą: jie turėjo būti susiję su antikos mitologijoje minimu mirusiųjų pasauliu.

Prasidėjo konkursas dviejų Plutono palydovų, atrastų pastaraisiais metais, vardams išrinkti. Savo pasiūlymus gali teikti ir visuomenė. Plutonas yra romėniškas graikų Hado, požeminių pasaulio valdovo, atitikmuo. Trijų didesniųjų jo palydovų pavadinimai taip pat susiję su mitologija: Charonas – mirusiųjų keltininkas Hade, Niktė – nakties deivė ir daugybę galvų turinti pabaisa Hidra.

Tolimos žvaigždės šviesa leido astronomams atidžiau pažvelgti į tolimą ledinę Plutono giminaitę, nykštukinę planetą Makemake, kuri, atrodo, neturi atmosferos. Nors šis ledo pasaulis šiuo metu atmosferos neturi, egzistuoja galimybė, kad ji gali susiformuoti (kaip nutinka kometoms), kai planeta priartės prie orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės, pridūrė mokslininkai. Pastarąjį dešimtmetį astronomai atrado daugybę „nykštukinių planetų“, kurios kartu su Plutonu slypi už Neptūno orbitos.

Havajų (JAV) Mauna Kėjos astronominė observatorija padarė pačią ryškiausią iki šiol Plutono ir jo palydovo Charono nuotrauką iš visų, kokias tik pavyko gauti Žemėje esančiais teleskopais. 8 metrų skersmens „Gemini North“ optiniu teleskopu dirbantys astronomai nufotografavo Plutoną ir Charoną naudodami vadinamąją atvaizdo taškų rekonstravimo metodiką, skelbia „Space.

Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo naujų įrodymų, kad lediniame Plutono paviršiuje gali būti kompleksinių organinių molekulių. „Hubble“ atlikti stebėjimai atskleidė, kad kai kurios medžiagos Plutono paviršiuje sugeria daugiau ultravioletinės šviesos nei būtų galima tikėtis. Šios medžiagos gali būti organinės, galbūt kompleksiniai angliavandeniliai ar azoto turinčios molekulės, teigia tyrėjai.

Kai NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2015 metais priartės prie Plutono, jo padarytos nuotraukos padės mokslininkams nustatyti, ar po paviršiniu ledo sluoksniu gali slypėti vandenynas. Ši kosminė misija atveria duris naujų skysto vandens egzistavimo paieškų Saulės sistemoje galimybėms.

Astronomai, naudodami kosminį teleskopą „Hubble“, identifikavo ketvirtąjį nykštukinės planetos Plutono palydovą. Tai – ketvirtasis žinomas objektas, skriejantis apie tolimą pasaulį. Pirmasis atrastas Charono palydovas, o ne taip seniai – Niktė ir Hidra, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad naujojo palydovo, pavadinto P4, skersmuo gali siekti 13–34 kilometrus. Plutonas, 2006 metais prieštaringai netekęs planetos statuso, 2015 metais taps pagrindiniu svarbios kosminės misijos objektu.

Nykštukinės planetos Plutono atmosfera yra kur kas didesnė, nei manyta iki šiol, be to, joje aptikta nuodingų dujų – anglies monoksido, atskleidė naujausias britų astronomų tyrimas. Beveik po 20 metų trukusių bandymų patikslinti Plutono atmosferos sudėtį tai padaryti pavyko Šv. Andriaus universiteto Škotijoje astronomės Jane Greaves vadovaujamai tyrėjų grupei.

Visai realu, kad artimiausiu metu stambiausiam išorinės Saulės sistemos srities objektui, atšiauriajam Plutonui bus sugrąžintas visavertės planetos statusas. Plutonas įprasta planeta nebelaikomas nuo 2006 m. Tais metais dangaus kūnų klasifikacija buvo papildyta nauja kategorija – planetomis-nykštukėmis – kurioms buvo priskirtas ne tik Plutonas, bet ir pokyčius klasifikacijoje „inicijavęs“ dangaus kūnas Eridė (anksčiau vadintas Ksena). Eridė (angl.

NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2009 metų gruodžio 29 dieną įveikė simbolinę žymę, nurodančią pusiaukelę tarp Žemės ir Plutono planetų. Vadinasi, nuo šiol atstumas iki Plutono zondui yra mažesnis, nei iki Žemės. Priminsime, jog zondas „New Horizons“ į Plutoną paleistas dar 2006 m. sausio 19. Beveik po metų, 2007 metų vasario 28 dieną jis praskriejo Jupiterį. Mokslininkai šia proga išbandė zondo elektroninę įrangą ir padarė nemažą kiekį planetos ir jo palydovų nuotraukų.