plėtra

Neįvykus „Iki“ ir Rimi“ prekybos tinklų susijungimui, abu pasuko skirtingais keliais ir praneša plėsiantys atskirai. Prekybos tinklas „Iki“ išplatino informaciją, kad skelbiamas naujas, daug intensyvesnis, plėtros etapas. Prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerard Rog sako, kad įmonė yra pasiruošusi toliau augti Lietuvos rinkoje.

Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad planuojama derėtis su Briuseliu dėl didesnio finansavimo. Kitą savaitę jis ketina apie tai kalbėtis su Europos Komisijos pirmininku Jeanu0-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) bei kitais komisarais.

Trečiadienį Vilniuje vykusio ir šalies tech bendruomenę subūrusio „Startup Fair“ kontaktų vakarėlio metu Lietuvių įkurta tarptautinių finansinių perlaidų bendrovė „TransferGo“ paskelbė pritraukusi naujas milijonines investicijas. Iki šiol didžiausią – 10 mln. JAV dolerių – finansinę injekciją bendrovei skyrė Švedijos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Vostok Emerging Finance“, Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ ir nauji investuotojai iš Turkijos Revo Capital.

Nuo 2019-2020 metų sezono Eurolygoje rungtyniaus jau ne 16 komandų, o 18. Tai ketvirtadienį nutarta Eurolygos akcininkų valdybos posėdyje. Iš esmės jau aišku, kurios ekipos praplės turnyrą. Dvejų metų vardinį kvietimą tikrai gaus Miuncheno „Bayern“ (Vokietija). Planuojama, kad toks pat kvietimas bus įteiktas ir prancūzų Vilerbano ASVEL ekipai, tačiau ši dar turi atlikti nemažai namų darbų. ASVEL ekipą valdo Tony Parkeris.

Per artimiausius kelerius metus Baltijos šalyse planuojama pastatyti, išplėsti ar rekonstruoti daugiau nei 10 laisvalaikio ir prekybos centrų. Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje iki 2020 metų pabaigos apie 30 proc. viso prekybos centrų ploto sudarys naujai pastatyta, atnaujinta ar išplėsta erdvė. Latvijoje šis rodiklis pasieks 50 proc., Estijoje – 35 proc.

Nors šalies verslininkai veiklos perspektyvas vertina šviesiau nei prieš metus, tačiau ir čia matyti dviejų Lietuvų atotrūkis: didmiesčių įmonėms demonstruojant optimizmą, mažesnių miestų bei gyvenviečių verslininkai savo veiklos padangėje įžvelgia kur kas daugiau tamsių debesų. Tai atskleidė verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“. Tyrimo duomenimis, optimistiškiausios nuotaikos vyrauja didmiesčiuose.

Pietų Korėjoje viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragins šios šalies technologijų milžinę „Samsung“ plėstis Lietuvoje. „Samsung“ yra antra didžiausia technologijų kompanija pasaulyje (...) Tokioms kompanijoms labai svarbu, kur ir kaip vyksta verslo plėtra. Susitikime su „Samsung“ vadovais, pristatysiu paskutinę informaciją apie Lietuvos potencialą.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“ ruošiasi tolimesnei savo plėtrai. Sulaukę sėkmės Marijampolėje iki balandžio vidurio jie išsiplės dar dviejuose miestuose. Portalo tv3.lt žiniomis, antroji parduotuvė atsidarys Panevėžyje kovo mėnesio viduryje, prekybos centre „Babilonas“. Trečioji „Pepco“ parduotuvė įsikurs Kaune, prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346), kur šią savaitę prasideda patalpų įrengimo darbai. Jos atidarymas planuojamas balandžio viduryje.

 Vienas didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje Kanados kapitalo „Circle K“ plečiasi į Kretingą. Bendrovė „Circle K Lietuva“ sausio pabaigoje Konkurencijos tarybai pateikė prašymą perimti Kretingoje esančios degalinės kontrolę. „Circle K Lietuvos“ generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas BNS teigė, kad tai bus pirmoji tinklo degalinė Kretingoje.

Seimo konservatoriai siūlo priimti naują Regionų ekonominės plėtros įstatymą, kuriame būtų numatyta 12 regionų ekonominės plėtros centrų. Savivaldybių vadovai pabrėžia, kad reikėtų liautis skirstyti miestus į prioritetinius ir neprioritetinius, o visų jų ekonominei plėtrai sudaryti vienodas sąlygas, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais konservatoriai siūlo laikyti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, ...

Prieš kelias savaites įsigijusi pardavimo ir platinimo įmonę Prancūzijoje, „Vičiūnų grupė“ įkūrė bendrovę ir paskutinėje didžiojoje Europos rinkoje, kur dar neturėjo savo atstovybės, – Jungtinėje Karalystėje. Iš viso įvairiose pasaulio šalyse jau veikia 20 grupės pardavimo ir platinimo kompanijų, kuriose dirba beveik tūkstantis specialistų.

Biuro baldų gamybos grupė „Narbutas“ į gamyklos plėtrą Ukmergėje šiemet ketina investuoti 7 mln. eurų. „Gamyklos plėtra sukurs 108 naujas darbo vietas“, – pranešime spaudai sakė „Narbuto“ rinkodaros vadovė Lietuvoje Gabrielė Vaitonytė. Bendrovė pranešė ketinanti pastatyti 7,5 tūkst. kv. metrų ploto priestatą ir investuoti į įrangą. Dabar gamyklos plotas siekia 29 tūkst. kv. metrų.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Trečiadienį Italijos dienraštis „La Gazzetta dello Sport“ skelbė, kad jau nuo kito sezono Eurolygoje varžysis ne 16, o 18 klubų. Italai pranešė, kad Eurolygos vadovai apsisprendė kitais metais priimti Prancūzijos ekipą Vilerbano ASVEL, o antrą bilietą suteikti Europos taurės vicečempionams. Anksčiau tik Europos taurės čempionai gaudavo bilietą į Eurolygą.

Šiemet didieji prekybos tinklai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo mažiausiai 48 mln. eurų. Daugiausiai lėšų plėtrai skyrė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos mažmena“. Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“, tačiau ji plėtros tempus, palyginti su 2016 metais, mažino daugiau nei perpus. 48 mln.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Išlaidos tyrimams ir plėtrai Lietuvoje 2016 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pernai šios išlaidos Lietuvoje siekė 286 mln. eurų, arba 0,74 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau už Lietuvą lėšų tam skyrė Malta (0,61 proc. BVP), Kipras (0,5 proc. BVP), Rumunija (0,48 proc. BVP) ir Latvija (0,44 proc. BVP). Estijoje šis rodiklis siekė 1,28 proc., o visoje ES – 2,03 proc. BVP.

Seime vykusiame seminare „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“ buvo aptariamas klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimas savivaldybėse. Kalbėta apie darnią Vilniaus plėtrą, idėjas, tačiau ir apie iššūkius su kuriais susiduriama norint kažką pakeisti. Peržvelkime problemas, su kuriomis susiduria Vilniaus planuotojai. Kas vyksta mūsų sostinėje? Darni miesto plėtra užtikrinama tada, kai tarp socialinių, ekonominių ir ekologinių aspektų randamas balansas.

Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio įrengimų gamintoja „Kinze“ plečia veiklą Lietuvoje ir kuria elektronikos produktų vystymo centrą Vilniuje. Per ateinančius trejus metus naujajame centre bendrovė planuoja įdarbinti 25 aukštos kvalifikacijos elektronikos specialistus ir programų sistemų inžinierius. „Sprendimą vieną svarbiausių savo centrų kurti Vilniuje priėmėme labai greitai.

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars Lietuva“ į plėtrą investuoja daugiau kaip 30 mln. eurų ir tikisi beveik trečdaliu padidinti gamybos pajėgumus. Bendrovė į naują gamybos cechą bei įrenginių modernizavimą šiemet jau investavo daugiau kaip 15 mln. eurų, dar 15 mln.

Klaipėdos taryba jau šį mėnesį svarstys, ar kreiptis į Vyriausybę dėl dalies Klaipėdos rajonui priklausančių žemių prijungimo prie uostamiesčio, rašo „Lietuvos žinios“. Šis siekis motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos rajone, visiškai šalia miesto ribų, gyvenantys žmonės patiria daug nepatogumų. „Formaliai jie gyvena rajono teritorijoje, tačiau visi dirba Klaipėdoje, naudojasi miesto infrastruktūra.

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki“ plečia gamybą Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje. Japonijos bendrovė planuoja įdarbinti 400 naujų gamybos darbininkų ir specialistų, kurie gamins laidų rinkinius „Daimler“ („Mercedes–Benz“) automobiliams. „Sprendimas „Daimler“ projektą patikėti klaipėdiečiams priimtas atsižvelgiant į sėkmingą bendrovės veiklą ir darbo kultūrą.

Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklas „Lidl“ planuoja per ateinančius kelerius metus įkurti naują padalinį Baltijos rinkai ir atidaryti parduotuvių Latvijoje ir Estijoje. „Ketiname iki 2020 metų plėstis į Latviją ir Estiją. Dėl tikslesnių investicijų planų dar nesutarta“, – Suomijos laikraščiui sakė „Lidl“ padalinio Suomijoje vadovas Lauri Sipponenas.

2017 m. III ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos, kaip ir metų pradžioje, išlieka stabiliai optimistinės. Plėtros tikimasi medienos, metalų, chemijos bei elektronikos pramonės sektoriuose – tai rodo naujausi Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso (PLI) šių metų III ketvirčio duomenys. Tam daugiausiai įtakos turi teigiamos eksporto prognozės: vadovai tikisi auginti užsakymų skaičių eksporto rinkose, atitinkamai, didinti gamybos apimtis.

Naujausias Vyriausybės siūlymas nuo kitų metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms padidinti nuo 9 iki 15 proc. sustabdys dešimtimis milijonų eurų vertinamus naujų viešbučių projektus, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia.

Juodkalnija, dar ne taip seniai prorusiškų simpatijų bastionu laikyta nedidelė Balkanų valstybė, pirmadienį tyliai švenčia savo prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam įnirtingai priešinosi Kremlius. Nepaisant Rusijos įsiūčio ir didelio visuomenės susiskaldymo pačioje maždaug 620 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje, Juodkalnija pirmadienį per ceremoniją Vašingtone oficialiai taps 29-ąją Vakarų gynybinio aljanso nare.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei insttitucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Nors Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėja, šalyje pastaruoju metu statoma rekordiškai daug būstų - netgi daugiau nei prieš krizę. Pasak nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus, naujų būstų poreikį diktuoja keli besiplečiantys šalies miestai, kuriuose daugėja gyventojų ir dirbančiųjų. Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo apie 32,7 tūkst.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, švytintis viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ plečiasi. Į viešbučio plėtrą investavusi Norvegijos nekilnojamo turto vystytojų bendrovė „Linstow AS“ ir generalinis rangovas UAB „Merko statyba“ paskelbė apie naują projektą, kuriuo viešbutis taps dviejų pastatų kompleksu. Naujas aštuonių aukštų pastatas bendrą viešbučio patalpų plotą išplės iki 39,5 tūkst. kvadratinių metrų, bus investuojama beveik 19 mln. eurų.

„Swedbank“ plečia nefinansinių paslaugų veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos darbuotojų komandą Vilniuje papildys 100 naujų specialistų. „Džiaugiamės, kad „Swedbank“ nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Šį rudenį Kaune pradės veikti antroji Lietuvoje IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta. Plėtros į Kauną žingsnį baldų prekybos tinklas žengia po ketverių metų, kai buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė Vilniuje, ir po dviejų metų nuo prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Klaipėdoje veiklos pradžios, rašoma pranešime spaudai.  Prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta Kaune įsikurs prekybos centre „Drobė“, Jonavos gatvėje 60, ir užims 2000 kv.

 Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį ketina aptarti Klaipėdos uosto plėtrą ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateities planus. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, kad komisijos posėdyje taip pat bus aptariami Klaipėdos uosto ir SGD terminalo rezultatai. Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija buvo įkurta praėjusių metų gegužę. Ji kuruoja transporto ir energetikos infrastruktūros projektus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba pritarė maksimaliai uosto plėtrai, pagal kurią uostas būtų vystomas tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad penktadienį posėdžiavusios tarybos nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą labiausiai užtikrintų minėtą plėtrą numatanti Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyva. Iš viso buvo svarstyti keturi uosto plėtros variantai.

  Kanados kapitalo bendrovės „Circle K Lietuva“ valdomas degalinių tinklas „Statoil“ šiemet planuoja plėtros šuolį ir 10 mln. eurų viršijančias investicijas. Tinklo ambicija – per 2017 m. pasipildyti 8-iomis degalinėmis, kurios tinklą išplėstų iki 86-ių viso aptarnavimo ir automatinių degalinių. Konkurencijos tarybai bendrovė šiuo metu yra pateikusi prašymą leisti koncentraciją, įsigyjant tris įmonės „Apsaga“ degalines Vilniuje, Kaune ir Alytuje. „Plėtra yra prioritetinis mūsų tikslas.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) trečiadienį pareiškė, jog bus pasirengęs atnaujinti taikos derybas su Izraeliu, kai žydų valstybė sustabdys nausėdijų plėtrą. Tai M.Abbasas pareiškė reaguodamas į JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) trečiadienio kalbą, kurioje jis perspėjo žydų valstybę, kad nausėdijų plėtra kelia grėsmę ne tik taikos viltims, bet ir paties Izraelio demokratinei ateičiai.

Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi, tačiau kitąmet Lietuvos ir visos Europos verslo laukia nauji iššūkiai, susiję su besitęsiančia migracijos krize ir augančiu politiniu nestabilumu. Populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti protekcionizmo apraiškas, mažėjantį Europos patrauklumą investicijoms, stabdyti teisėkūros procesus, ekonominį augimą bei prekybos plėtrą.

Apyvartos augimą planuojanti didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ 2017 metais planuoja pristatyti naujus prekės ženklus, rekonstruoti parduotuves bei plėstis visose Baltijos šalyse. „Žadame kitais metais pateikti naujienų rinkai, tai yra prekiniai ženklai ir parduotuvės, kurių šiuo metu Baltijos šalyse nėra, bet apie tai dar truputį per anksti kalbėti. Mes dirbame su naujais produktais ir tikėtina, kad jie atsiras rudenį, bet kol kas mes jų įvardinti negalime.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė nesutinkąs su Maskvos pozicija, kad Aljanso plėtros procesas yra provokacija. „Ne, aš nesuprantu, kai Rusija išreiškia nuomonę, kad NATO plėtra centrinėje ir rytinėje Europoje yra provokacija“, – sakė jis skaitydamas paskaitą Oksfordo universitete. J.Stoltenbergas priminė, jog kiekviena valstybė pati renkasi savo kelią.

Rusija turi suverenią teisę imtis visų būtinų priemonių savo saugumui užtikrinti, turint galvoje NATO vykdomą agresyvią politiką, antradienį pareiškė Kremlius. „Rusija daro viską, kas būtina, kad užtikrintų savo saugumą NATO vykdant ekspansiją link jos sienų“, – sakė žurnalistams Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Taip jis atsakė į prašymą pakomentuoti pranešimus apie raketų kompleksų dislokavimą Kaliningrado srityje. „NATO iš tiesų yra agresyvus blokas.

Vasaros pradžioje į Lietuvos rinką žengęs prekybos tinklas „Lidl“ tikrai sudrumstė vandenis. Baigiantis šiems metams, baigiasi ir pirmasis plėtros etapas. Tačiau „Lidl“ atstovai skelbia, tai tikrai ne pabaiga – parduotuvių daugės, o asortimente atsiras net kengūrienos.  Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 21 „Lidl“ parduotuvė, o artėjant šventiniui laikotarpiui, bendrovė atidarys 22-ąją parduotuvę – Panevėžyje. Kitąmet prekybos tinklas planuoja tolesnę plėtrą.

„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

Spalio viduryje prekybos tinklas „Maxima“ pradeda intensyviausią plėtros etapą. Informuojama, kad bus atidaroma po kelias parduotuves per savaitę. Šiandien Vilniuje, Pilaitės rajone, atidaroma atnaujinta „Maxima X“ formato parduotuvė ir pradedamas intensyviausias šių metų plėtros etapas. Per kelias ateinančias savaites bendrovė atidarys 2 atnaujintas ir 2 naujas parduotuves, o iki metų pabaigos duris atves dar 7 atnaujintos ir 3 naujos tinklo parduotuvės.

Jungtinių Valstijų technologijų milžinė „Microsoft“ per praėjusius metus investicijas į debesų technologijas Europoje padidino du kartus, o per visą laiką investicijos į debesų technologijų plėtrą regione pasiekė 3 mlrd.

Ketvirtadienį vienoje judriausių Vilniaus Naujamiesčio rajono vietų, adresu Naugarduko g. 84, atidarytas naujausias „Maxima XX“ prekybos centras. Jis iškilo toje pačioje vietoje, kur prieš beveik ketvirtį amžiaus atidaryti pirmieji „Vilniaus prekybos“ prekių sandėliai, vėliau įkurta ir pirmoji šalyje savitarnos parduotuvė. Kitų metų pradžioje šalia prekybos centro bus užbaigtas ir naujas bendrovės „Maxima LT“ administracijos biuras, kuriame dirbs daugiau nei 400 darbuotojų.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.