pinigai

Nesutarimų tarp nuomojamų būstų šeimininkų ir jų klientų pasitaiko gana dažnai. Pvz., kai liepiama susimokėti daugiau, nei tartasi, kai svečiai yra slapta filmuojami ar kilus nesutarimams tiesiog išvaromi. Specialistai vardija, ką tokiais atvejais reikia turėti, kad pavyktų atgauti pinigus.

Sukčiai sostinėje apgaulės būdu iš įmonės išviliojo beveik 60 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį 16.40 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi bendrovės atstovas, kuris pareiškė, kad rugpjūčio 5-ąją apie 13.14 val. Vilniuje į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita, į kurią apgaulės būdu įmonė atliko 59 457 eurų mokėjimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pamesti, prarasti ar atgauti sugadintą savo bagažą – tai viena dažniausiai pasitaikančių keliautojų baimių. Prarastas bagažas gali iš tiesų apkartinti bet kokią kelionę, tad atvykstančių keleivių aptarnavimo agentas Daniel Veromej dalijasi praktiniais patarimais, kaip elgtis keleiviams, jei jų bagažas buvo sugadintas ar pradingo kelionės metu.

Apsipirkimas internetu jau seniai tapo daugelio kasdienybe – sutaupyti pinigai, laikas bei didesnis pasirinkimas vilioja vis daugiau žmonių. Tačiau, jei produkto reikia laukti ilgiau, pirkėjai linkę rinktis fizines parduotuves, taip užsitikrindami, kad reikiami pirkiniai juos pasieks laiku. Svarbu žinoti, kad apsiperkant internetu prekių krepšelis gali atkeliauti jau sekančią dieną, jei žinote keletą gudrybių.

Apsiperkant internetu neretai kyla rizika, kad prekės netiks, bus nekokybiškos arba pirkėjo apskritai nepasieks. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pardavėjas užsakytų prekių nusprendžia tiesiog neišsiųsti – esą suklydo jas parduodamas per pigiai. Klaipėdietis Rokas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad užsisakė prekių iš vienos lietuviškos el. parduotuvės, kurios pavadinimo dėl esamos situacijos atskleisti nenorėjo.

Rugsėjo pradžioje stipriai sunegalavus neseniai gimusios Viktorijos dukros sveikatai, ji kreipėsi į Lietuvos žmones prašydama pagalbos. Tačiau pasipylė skundai, kad žmonių gerumu moteris pasinaudojo.

Vasaros metu daugelis mėgsta leisti laiką sodybose, jose tvarkytis ir poilsiauti. Ne išimtis ir 35-erių Povilo Rutkausko šeima, kuri visai neseniai atsinaujino 70 metų skaičiuojančią sodybą Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje. Vyras pokalbio metu papasakojo, kas jį paskatino įsigyti sodybą ir kiek išleido vidinei sodybos restauracijai. Sužavėjo namo aura Paprašytas papasakoti apie sodybos istoriją, Povilas pasakojo, jog ji šiuo metu skaičiuoja jau 70-uosius metus.

Iš lietuvių sukčiai vilioja milijonus: apgaulės būdų tik daugėja, o sukčiams pasitelkus dirbtinį intelektą žmonės nebeatskiri, kur melas, o kur tiesa. Kibernetikos ekspertas aiškina, kad situacija išties sudėtinga, mat reikalų turime su didžiulio masto nusikalstamomis organizacijomis. O Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad per šių metų antrą ketvirtį gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai jau viršijo 4 mln. eurų.

Pasak eksperto, jei savo piniginėje turite išskirtinę vieno penso monetą, galite gauti milijonus ir niekas nežino, kiek tokių retų monetų galėjo patekti į apyvartą. Piniginėje gulinti vieno penso moneta gali būti verta milijonų eurų, tačiau yra vienas bet – vertinga tik vienais konkrečiais metais išleista moneta.

Daugiausia pajamų vaikų poreikiams iš taupančių Baltijos šalių gyventojų atsideda lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Anot tyrimo, tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių.

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

Šiauliuose sukčiai iš daugiabučių bendrijos buhalterės išviliojo 7,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugpjūčio 29 d., 19.52 val., Tilžės gatvėje daugiabučių namų savininkų bendrijos buhalterė (gim. 1963 m.) elektroniniu paštu gavusi elektroninį laišką, paspaudė atsiųstą nuorodą ir mobiliuoju parašu patvirtino prisijungimą prie elektroninės bankininkystės.

Kartais nutinka netikėtos situacijos, kai sugadinami banknotai. Jie gali nukentėti nuo ugnies, būna suplėšomi, sukarpomi ar pan. Visai neseniai Lietuvos banko ekspertams teko vertinti šeško suniokotus banknotus. „Banknotai nukenčia tiek nuo naminių augintinių, tiek nuo laukinių gyvūnų, dažnai – nuo graužikų.

Lietuvos mažosios bendrijos pernai sumokėjo 30 proc. daugiau mokesčių – 202,6 mln. eurų (2022 metais – 156 mln. eurų), uždarosios akcinės bendrovės – 6 proc. daugiau 10,73 mlrd. eurų (10,09 mlrd. eurų), remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, penktadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Daugiausia buvo sumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM), palyginti su užpernai, mažosios bendrijos jam pernai skyrė 29 proc. daugiau – 105,6 mln. eurų (81,6 mln.

Nuo beveik 17 tūkst. iki kiek daugiau nei 83 tūkst. eurų. Tokios premijos šiemet laukia Lietuvos sportininkų, kurie išvyksta kovoti dėl medalių į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Nors premijos bus dvigubai mažesnės nei olimpiečių, lyginant su ankstesnėmis paralimpinėmis, jos gerokai išaugusios. Lygiai taip pat, kaip ir olimpiečių, paralimpiečių premijų už sporto pasiekimus skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Sporto Įstatyme.

Kartu gyvenančios poros dalijasi buitimi ir jos išlaidomis. Todėl vienas kitam per mėnesį perveda kelis šimtus eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikina, kad buičiai skirtų pinigų neapmokestina, tačiau gyventojai tvirtina priešingai. Portalo tv3.lt skaitytoja Kamilė pasakojo, kad jau 2 metus gyvena su vaikinu. „Gyvename mano bute, todėl vaikinas kiekvieną mėnesį man perveda 400 eurų komunalinėms išlaidoms ir maistui. Taip esame sutarę ir pasiskirstę poros finansus.

Lietuvių pajamos per metus vidutiniškai padidėjo maždaug 10-čia procentų: 116 eurų per mėnesį nuo 1230-ies iki 1346-ių eurų į rankas. Tiesa, toks spartus atlyginimų augimas kelią nerimą daliai ekonomistų. Esą sunkiau besiverčiančios pramonės šakos nepakelia tokio atlyginimų augimo tempo dėl to Lietuvoje daugėja bedarbių. Gastrobaras „Riverside“ Panevėžyje veikia jau trejus metus. Ten dirba virtuvės šefas Daugirdas Paulavičius, kuris šiuo metu į rankas uždirba maždaug 2000-ius eurų.

Vaiko išlaikymo pinigai, dar vadinami alimentais, dažnai ją mokantiems ir gaunantiems tėvams reiškia nustatytą ir nekintančią kas mėnesį mokamą sumą iki vaiko pilnametystės. Tiesa ta, kad ši suma beveik kasmet keičiasi, nes teisiškai turi būti indeksuojama, tačiau daugelis tėvų apie tai nežino ir to nedaro. Dėl šios priežasties vien per pastaruosius 3 metus tėvai galėjo prarasti virš 30 procentų vaiko pinigų.

„Panevėžio“ komanda ketvirtadienio vakarą stos į pirmąsias rungtynes su varžovais iš Velso „The New Saints“. Tai – paskutinysis UEFA Konferencijų lygos atrankos etapas. Ant kortos – išsvajotas grupių etapas ir milžiniška piniginė premija. „TopSport A lygoje“ stringantys praėjusio sezono Lietuvos čempionai europinę kelionę pradėjo fantastiškai – Stijno Vreveno auklėtiniai patiesė Helsinkio HJK ekipą.

Deja, bet Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai šeimos nariams ar kitiems artimiems asmenims patiki savo banko korteles: leidžia išgryninti pinigus ar jomis atsiskaityti, nes patys to padaryti negali ar nemoka. Vis tik taip elgtis bankai griežtai draudžia, mat tai gali sukelti nemalonumų tiek kortelės savininkui, tiek asmeniui, kuriam buvo leista ta kortele pasinaudoti.

Ir toliau savo atlyginimo iš Paryžiaus „Saint-Germain“ klubo neatgaunantis Kylianas Mbappe oficialiai kreipėsi dėl Prancūzijos klubo skolos. Žaidėjas vis dar nesulaukia savo algos ir premijų už 2023-2024 metų sezoną. Nuo tada, kai jis nusprendė persikelti į Madrido „Real“, PSG nustojo mokėti šiam priklausančias išmokas. Šiandien žaidėjas pateikė oficialų prašymą dėl PSG skolos.

Daugelis greičiausiai sutiktų, kad įmonės turi rūpintis savo darbuotojais ir suteikti jiems galimybių tobulėti, pvz., įtraukiant juos į įvairius naudingus užsiėmimus, sumokant už reikalingus seminarus ar pan. Vis tik, kai kalbame apie valstybines įmones, į kurias plaukia mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigai, nesinori, kad jie būtų leidžiami neaiškiems ir daug klausimų keliantiems „mokymams“. Vis tik, patikrinus didžiųjų valstybinių įmonių viešuosius pirkimus, tokių mokymų yra, ir ne vienas.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nustojus kaldinti 1 ir 2 centų monetas, pirkėjui atsiskaičius grynais, jam bus nurodomos apvalinimo sumos. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. pirkėjui apsipirkus grynas, jam pateiktame kasos aparato kvite turės būti tiek apvalinimo suma, tiek bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą. Taip pat siūloma, kad lengvuosiuose taksi su taksometrais, kurie sujungti su Kelių transporto kodekse nurodytais spausdintuvais, nebūtų reikalaujama naudoti kasos aparatų.

Lietuvos atletai už sėkmingus pasirodymus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse gaus nuo 8415 iki 83 875 eurų siekiančias premijas. Kaip ir visada, vieniems sporto sirgaliams tai gali atrodyti pakankamos, o kitiems – neadekvačios sumos, tačiau jeigu palygintume su kitų šalių premijomis, vargu, ar lietuviškomis būtų galima skųstis. Premijas iš valstybės Lietuvoje gaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 1-8 vietas užėmę sportininkai.

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Vis tik ne visi, turintys teisę į šias pensijas, susimąsto, kad ją gali ir prarasti. „Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.

Retos monetos – tikri brangakmeniai, jei jos yra su klaidomis. Jos gali būti vertos labai didelių sumų pinigų. Yra trys monetos, iš kurių galite uždirbti nemažas sumas, o už vieną monetą galite gauti tūkstančius. Retos monetos gali būti labai vertingos, ypač tos, kuriose yra kaldinimo klaidų. Pastaruoju metu daug tokių „brangakmenių“ buvo parduota už tūkstančius kartų didesnę kainą nei jų nominalioji vertė.

Lietuvos gyventojai gali gauti socialinę pašalpą, jeigu jie susiduria su finansiniais sunkumais, o jų vidutinės pajamos neviršija 193,6 euro per mėnesį. Jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, kiekvienam vaikui skiriama papildoma 56,65 euro išmoka. Vis tik daliai šias paramas gaunančių gyventojų tenka už jas atidirbti. Viena moteris socialiniame tinkle pasiteiravo, ar gali tekti atidirbti tiek už socialinę pašalpą jai, tiek už skiriamą jos vaikams.

Vyras, kuris laimėjo gyvenimą pakeitusį loterijos aukso puodą, atsidūrė teisme dėl 464 eurų sumos po to, kai išleido visą laimėjimą. Antikvarinių daiktų prekiautojas Mike'as Antonucci 1995 m. išlošė pinigus ir manė, kad jo gyvenimu finansiškai pasirūpinta. Jis metė darbą ir pradėjo išlaidauti įvairiose pasaulio šalyse - pinigų neskaičiavo, pirko prabangius automobilius ir jachtas, rašo dailystar.co.uk.

Lietuviai vis daugiau skolinasi būsto remontui, automobiliams ir netgi atostogoms. Tarpusavio skolinimosi platformos „Finbee“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį išduotų vartojimo paskolų suma išaugo 30 procentų ir pasiekė 15 milijonų eurų. Ekonomistai teigia, kad skolinimosi augimą skatina vis kylantys atlyginimai ir sumažėjusi infliacija.   Tiesa, patys gyventojai atlyginimų kilimo nepastebi ir mano, kad žmonės skolinasi, mat nori gyventi geriau čia ir dabar.

Vilnius trims metams išsinuomojo didžiulės širdelės formos oro balioną su Vilniaus vardo užrašu už 90 tūkstančių eurų. „Go Vilnius“ tikisi, kad ypatingos širdies formos balionas skirtinguose šalies miestuose ir net už jos ribų skraidydamas kvies užsieniečius paturistauti. O štai daugelis miestiečių stebisi tokia kaina ir abejoja, ar kas nors pamatęs balioną puls važiuoti į Vilnių leisti pinigų – mano, kad miestiečių pinigus Vilniaus valdžia turėtų išnaudoti efektyviau.

Geriausi pasaulio sportininkai jau kurį laiką kovoja dėl medalių Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur skirtingose sporto šakose netrūksta aistrų. Netrūksta to paties ir olimpinių žaidynių užkulisiuose, mat vis garsiau svarstoma, ar olimpinės žaidynės neviršys biudžeto ir ar Prancūzijos mokesčių mokėtojams neatsiras didžiulių skolų.

Švedijos skaitmeninių mokėjimų bendrovė „Pax2pay“ steigiasi Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, įmonė Vilniuje įkurta liepos 26 dieną, jai vadovauja Suomijos pilietis Paivo Paavali Eerola (Peivė Pavalis Erola), vadovaujantis ir Švedijos „Pax2pay“. Švedijos „Pax2pay“ savo internetinėje svetainėje nurodo teikianti virtualių kortelių išdavimo, sąskaitų sukūrimo ir apmokėjimo bei banko pavedimų paslaugas.

Paprastai maisto pavadinimai kavinėse ar restoranuose būna tokie patys: Kyjivo kotletas, Cezario salotos, kopūstų sriuba ar koks česnakinis padažas. Aišku, yra vietų, kur kiekvienas patiekalas turi kokį nors specifinį, užsienietišką pavadinimą, kurio dažnas klientas net negali taisyklingai perskaityti ar ištarti. Vis tik būna atvejų, kai net ir suprantami meniu esantys pavadinimai gali kaip reikiant pritraukti dėmesį ir sukelti diskusijų.

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.  Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.

Užsienio investuotojai Lietuvą aplenkia dėl įvairių priežasčių, tačiau vieną esminių – karo grėsmė. Taip milijonai eurų, naujos darbo vietos nuteka į kitas Vakarų Europos valstybes. Bet mūsų politikų grėsmingos kalbos apie gresiantį karą – ne vienintelė problema. Lietuvoje trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų ir net vietos, kur didelės gamyklos galėtų iškilti. Be to, kitos Europos šalys vis dažniau investuotojus vilioja pinigais.

Karštą vasaros dieną bevaikštant ties Nemunu besidriekiančiu pėsčiųjų ir dviračių taku žvilgsnis nukrypsta į nedidelį vagonėlį, iš kurio sklinda malonus kavos aromatas.  Čia kava, ir ne tik ja, prekiauja keturiolikmetis Kipras ir aštuonmetė Gytė.

Sostinėje pirmadienį registruoti du pranešimai apie vagystes, kurių metu išnešta turto už 7,1 tūkst. eurų. Kaip informavo Vilniaus apskrities policija, viena vagystė fiksuota pirmadienį apie 7 val., pastebėjus, kad išlaužus duris iš įmonės patalpų Gurių gatvėje pavogti įvairūs statybiniai įrankiai, automobilių detalės. Nuostolis siekia 6,1 tūkst. eurų. Tą pačią dieną, apie 11 val.

Užsakomųjų skrydžių vietinio kapitalo kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ per šių metų pirmąjį pusmetį gavo 86,8 mln. eurų pajamų, kai tuo pačiu metu pernai jos siekė 102,5 mln. eurų. „Per pirmąjį mėnesį po žiemos krypčių pristatymo mūsų klientai grupės mastu kelionių įsigijo daugiau nei pernai.

Klaipėdoje nuo sukčių nukentėjo prekę pardavinėjęs vyras, jis prarado 400 eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, sekmadienį Klaipėdos miesto policijos komisariatas gavo 39 metų vyro pareiškimą. Jame nurodoma, kad sekmadienį, apie 14.25 val., per bendravimo programėlę susisiekęs asmuo, neva norintis pirkti jo parduodamą prekę, atsiuntė nuorodą neva kurjeriui užsakyti.

Vilniaus apskrities policijai praėjusią parą pranešta apie tris sukčiavimo atvejus, padaryta žala siekia daugiau nei 77 tūkst. eurų. Kaip penktadienį nurodė sostinės policija, 1943 metais gimęs vyras pranešė, kad nuo liepos 3 iki 10 dienos Vilniuje išviliojus banko mokėjimo korteles ir jomis pasinaudojus iš dviejų asmens banko sąskaitų buvo pasisavinta 47,1 tūkst. eurų.

JAV technologijų kompanijos „Google” atstovais ir bankininkais apsimetę sukčiai iš moters išviliojo daugiau nei 43 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, apie 16 val. 10 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 66 metų moteris. Ji pareiškė, kad nuo liepos 4 iki liepos 9 dienos jai telefonu skambino nepažįstami asmenys. Prisistatę „Google“ ir banko darbuotojais, jie apgaulės būdu išviliojo 43 tūkst. 700 eurų.

Seimas siūlo būdą, kaip įdarbinti 22 milijardus eurų, kuriuos graužia infliacija lietuvių sąskaitose. Nuo kitų metų bankuose atsiras investicinės sąskaitos, kuriose pinigus galės investuoti bet kas, kad ir senjorai. Mokesčių inspekcija žada dešimtmečius tokioje sąskaitoje nereikalauti mokesčių, juos reikalaus susimokėti tik išsiimant. Tačiau kai kurie ekspertai ragina skaičiuoti nemokančius ir investicijų neišmanančius lietuvius šia naujove neskubėti naudotis, kad nenusviltų.

 Sukčiai iš moters išviliojo virš 101 tūkst. eurų. Kaip skelbia Policijos departamentas, pirmadienį 12.34 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi 1980 metais gimusi moteris. Ji pareiškė, kad laikotarpiu nuo birželio 22 iki liepos 1 dienos, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami vyriškiai, kurie, prisistatę banko darbuotoju ir policijos pareigūnu, apgaulės būdu iš jos išviliojo 101 500 eurų. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Mokesčių inspekcija skelbia politikų, Seimo narių, ministrų, jų sutuoktinių, valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų naujausias turto deklaracijas už 2023 metus. Paaiškėjo, kad Lietuva Seime iš viso turi keturis milijonierius, o turtingiausia iš valstybės vadovų išlieka Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Būti sąžiningam apsimoka: tai patyrė benamis Hadjeras Ali Ali, neseniai radęs piniginę su 2 000 eurų ir nunešęs ją į policiją. Internetu surengtoje kampanijoje jam tada vos per dieną buvo paaukoti 34 102 eurai. Jo gyvenimas „visiškai apsivertė aukštyn kojom“, sakė 33-ejų vyras, kurį cituoja aukų rinkimų akciją suorganizavęs portalas. 18 mėnesių gatvėje miegantis Hadjeras dabar pagaliau galės išsinuomoti būstą.

Savaime suprantama, kad už svetimo turto sugadinimą atlyginti reikia. Tačiau reikalavimas susimokėti už kito asmens padarytą žalą vien dėl to, kad niekas defekto nepastebėjo, kelia nemenką pasipiktinimą. Taip nutiko Vilniečiui Erikui (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris tv3.lt portalui papasakojo, kad neatidžiai apžiūrėjo išsinuomotą „Spark“ automobilį, tad nepastebėjo kiauros padangos.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei anksčiau tikėjosi Lietuvos bankas, kurio ekonomistai keičia prognozes: žada spartesnį, beveik 2 procentus siekiantį, bendrojo vidaus produkto augimą. Lietuvos bankas taip pat priduria, kad Lietuva per 20 metų padarė milžinišką pažangą bandydama pasivyti Vakarų Europos valstybes. Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Anykščiuose penktadienį iš automobilio pavogta piniginė, bendra padaryta žala – 1,5 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Utenos apskrities policija, penktadienį gautas 1991 metais gimusio vyro pareiškimas, kad apie 13.40 val., Anykščiuose, Gegužės gatvėje iš automobilio pavogta piniginė su pinigais. Padaryta bendra 1500 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuo liepos viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos privalės registruoti savo svečius naujoje nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Pareikalauti paso ir užregistruoti svečią, įrašant jo asmeninius duomenis, įstaigos privalės per 24 val. nuo atvykimo. Daugelį verslininkų tokia naujovė piktina – esą suregistruoti svečius kaimo turizmo sodybose, kuriose netraukia internetas, paprasčiausiai neįmanoma.