pietų osetijos

Maskva prabilo apie naują karo prieš Ukrainą stadiją. Šalies generolai, bandydami išsaugoti veidą – pareiškė sudavę smarkų smūgį Ukrainos gynybai ir dabar koncentruosiantys pastangas į Donbasą. Tiesa, Maskvos žodžiai dar nieko nereiškia. Okupantai ir toliau bombarduoja civilius objektus ir šiandien bando pavergti černobyliečių miestą. Be to, Kyjivas perspėja, kad Putinas netrukus į Ukrainą gali mesti šviežių šauktinių, naujas šaukimas Rusijoje prasideda balandžio 1-ąją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladislavas Surkovas, laikomas įtakingu Kremliaus ideologu, paliko valstybės tarnybą, šeštadienį pranešė politologas Aleksejus Česnakovas. „Pasikeitus kursui Ukrainos atžvilgiu Surkovas pasitraukė iš valstybės tarnybos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Česnakovas, Politinės konjunktūros centro direktorius. Pasak jo V. Surkovas \po mėnesio žadėjo paskelbti šio sprendimo priežastis ir savo tolimesnius planus.

Gruzija trečiadienį mini savo karo su Rusija, per kurį Maskva galutinai perėmė separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų kontrolę, 10-ąsias metines. Ant Gruzijos valstybinių pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint trumpo, bet kruvino karo aukų. Trečiadienio rytą prezidentas Georgijus Margvelašvilis padėjo vainiką per konfliktą žuvusių Gruzijos karių memorialinėse kapinėse.

Į Gruzijos ambasadą Londone antradienį įsiveržė britų žurnalistas, skandavęs prieš Gruziją ir NATO nukreiptus šūkius, pranešė Gruzijos užsienio reikalų ministerija. Šiuo metu ambasadoje eksponuojama paroda, skirta 10-osioms 2008 metų rugpjūtį vykusio Gruzijos ir Rusijos karo metinėms. Kaip pranešė Gruzijos URM, į ambasados pastatą įsiveržusį britą už provokacinius veiksmus sulaikė policija.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį vietos žiniasklaidai pareiškė pareiškė, kad bet koks NATO sprendimas ateityje dėl Sarkatvelo įtraukimo į aljansą gali išprovokuoti „baisų konfliktą“ ir iškėlė abejones, kodėl aljansui galėtų kilti mintis imtis tokio žingsnio.

Gruzijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė šią šalį pavadino Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės lydere ir paragino tęsti teisines reformas.

JAV Kongresas pritarė, kad Gruzijai būtų parduota prieštankinių raketų kompleksų „Javelin“, trečiadienį per bendrą kelių Gruzijos parlamento komitetų posėdį sakė šalies gynybos ministras Levanas Izorija. Pasak jo, kompleksų „Javelin“ klausimu JAV „priėmė politinį sprendimą“. „Šiandien visų pirma noriu pranešti, kad vakar Kongresas priėmė teigiamą sprendimą dėl prieštankinių raketų kompleksų „Javelin“ perdavimo Gruzijai. Tai reformų, kurios buvo įvykdytos Gynybos ministerijoje, pripažinimas.

Pabėgėlių stovyklos, nedarbas, vietos gyventojų sulaikymai, uždaryti keliai ir perėjimo punktai, dygstančios spygliuotų vielų tvoros, atimtos teisės į nuosavybę, nutraukti ryšiai tarp šeimos narių ir draugų – tai kasdienybė, su kuria susiduria gruzinai, nors nuo pastarojo karo dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos praėjo beveik dešimtmetis, o nuo pirmųjų konfliktų – beveik trys dešimtmečiai.

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis sako, kad gruzinams būtų priimtiniau, jei lietuviai jų šalį vadintų Georgija arba Sakartvelo, nes dabartinis pavadinimas atspindi rusišką valstybės pavadinimo versiją. „Manau, kad pavadinimo pakeitimas į europietišką Georgiją ar gruzinišką Sakartvelo geriau apibūdintų mūsų santykius, nes mes bendraujame vieni su kitais tiesiogiai, o ne per Rusijos vektorių“, – interviu Lietuvos žurnalistams Tbilisyje sakė prezidentas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į separatistinį Abchazijos regioną buvo „nepriimtinas“. 2008-ųjų rugpjūtį tarp Rusijos ir Gruzijos įsiplieskė trumpas, bet intensyvus karas, po kurio Maskva pripažino separatistinių teritorijų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir įvedė ten savo karių. Antradienį buvo minimos šio karo pradžios metinės.

Be dabartinio įvykių scenarijaus, Ukraina turi dar penkis galimus savo ateities variantus, rašo istorikas ir politologas Andreas Umlandas leidiniui „nv.ua“. Galų gale, svarbiausiu iššūkiu Kijevui artimiausiais metais išlieka aštrus Ukrainos nacionalinio saugumo klausimas dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės. Šie šeši variantai gali būti svarstomi ne būtinai pagal šių laikų realijas.

Artėjančio vizito į Maskvą metu JAV generalinis sekretorius Rexas Tillersonas tikriausiai apkaltins Rusiją bendradarbiavus ir slėpus nusikaltimus, padarytus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado, teigiama „The Sunday Times“. Be to, JAV Kongrese yra rengiamasi patvirtinti priemones, kurios faktiškai apribotų bet kokias investicijas į Rusiją ir tokiu būdu paveiktų rublio kursą.

Sekmadienį Kremliaus kontroliuojamo Donecko smogikus sukrėtė naujiena apie Areseną Pavlovą (žiniasklaidos dėka išgarsėjęs savo pravarde – „Motorola“ ir žiaurumu). Teroristinės organizacijos „Donecko liaudies respublika“ vadovas Dmitrijus Zacharčenka netgi pagrasino, kad tai yra „karo paskelbimas“. Tačiau įvairių karo lauko vadų ir politinių veikėjų, tais karštais 2014-2015 metais veikusių Ukrainoje likimas neretai baigiasi liūdnai: dešimtys jų jau žuvo toli gražu ne fronte, o jau tvarkant valdži...

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Pietų Osetijoje 2017 metais vyksta referendumas dėl nepripažintos respublikos prisijungimo į Rusijos Federaciją, teigiama marionetinės valdžios bendrame pranešime.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Saugumo klausimas jau porą metų neišnyksta iš aktualiosios Lietuvos (ir kitų Baltijos šalių) darbotvarkės. Šiandien apie jį vis dažniau kalbama iš praktinės pusės, nors iki Krymo aneksijos, sujaukusios visą saugumo situaciją regione, šis klausimas buvo nagrinėjamas labiau hipotetiškai.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

 Gruzija pasveikino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBS) pradėtą tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, padarytų per 2008 metų karą su Rusija dėl Maskvos palaikomo separatistinio Pietų Osetijos regiono. Vienintelio pasaulyje nuolatinio karo nusikaltimų teismo teisėjai trečiadienį davė leidimą prokurorams pradėti tyrimą dėl įtariamų kruvino penkių dienų konflikto nusikaltimų.

Nepripažintos Pietų Osetijos respublikos prezidentas Leonidas Tibilovas pareiškė, kad yra pasirengęs inicijuoti referendumą dėl respublikos „stojimo į Rusijos sudėtį“, pranešama oficialiame šalies tinklapyje.

 Baltarusijos gyventojai bijo permainų, todėl rinkimuose renkasi stabilumą, o ne pokyčius, teigia užsienio reikalų ministras. „Žmonės iš tikrųjų bijo permainų, nes nežino, kas po jų bus. Jie turi galbūt tą minimalų tokį gyvenimo lygį, kuris yra toks, koks yra, bet jie nežino, ar bus geriau“, - LRT radijui sekmadienį sakė Linas Linkevičius.

Iš Maskvos valdoma sistema Donbase bus tokia pati nesavarankiška, korumpuota ir nusikalstama, kaip ir jos prototipai Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padniestrėje, feisbuke rašo „censor.net.ua“ vyr. redaktorius Jurijus Butusovas. Savaitgalį „DLR“ įvykdytas banditų perversmas. Tai tas atvejis, kai geriausia yra pateikti nuorodą į priešininko tinklalapį – rusų tinklaraštininką, aršų Rusijos terorizmo gerbėją.

NATO ketvirtadienį atidarė karių mokymo centrą Gruzijoje, šaliai siekiant glaudesnės partnerystės su Vakarų aljansu ir neslūgstant įtampai tarp Tbilisio ir Maskvos. Bendras NATO ir Gruzijos mokymų ir įvertinimo centras, esantis šalia sostinės Tbilisio, turėtų būti ramstis šiai nedidelei valstybei, tarp kurios ir Rusijos 2008 metais vyko penkių dienų karas.

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra ir būti negali, portalui „the question“ užduotą klausimą komentuoja Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Tačiau suvokus kodėl sankcijos buvo įvestos, kokiu tikslu ir kokius interesus atspindinti, galima bandyti fantazuot apie tai, kas bus. Sankcijos prieš Rusiją formaliai buvo įvestos dėl įvykių Ukrainos rytuose, kur taip vadinami „sukilėliai“ ar „separatistai“ užgrobė, (greičiausiai su Rusijos pagalba, – A. Movčano past.

Praėjusį savaitgalį, kol Europos lyderiai savo dėmesį skyrė išeities iš Graikijos krizės paieškoms, Rusijos kariuomenė savavališkai atitraukė keliais šimtais metrų savo pačių nustatytus riboženklius į Gruzijos teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai užgrobtas „BP“ priklausantis naftotiekis, praneša „The Guardian“. Oficialusis Tbilisis netrukus pareiškė protestą, apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinę teisę.

Taip vadinasi Europos užsienio reikalų tarybos (EURT) parengta ataskaita apie nepasiteisinusias Europos iliuzijas, kad europinis raidos modelis gali tapti pavyzdžiu visiems, apie Rusiją, kuri visai kitokia, negu įsivaizdavo europiečiai, ir apie tai, ką dabar reikia daryti ES, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kaip konstatuoja dokumento autoriai, europiniam projektui nepavyko sugundyti pasaulio.

Kalbos, kad Gruzija gali prarasti pietvakarių Samcchė Džavachetijos regioną, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, garsiau pasigirdo iškart po referendumo Kryme praėjusių metų kovą. Tokias kalbas kursto nerimstanti Kremliaus remiamų separatistų kova su Kijevo pajėgomis Ukrainos rytuose ir tylus, bet kryptingas prarajos tarp Abchazijos bei Pietų Osetijos regionų ir Gruzijos gilinimas.

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

NATO nepripažįsta Rusijos ir Pietų Osetijos aljanso ir integracijos sutarties, pasirašytos kovo 18 dieną, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Vadinamoji sutartis yra dar vienas Rusijos Federacijos žingsnis, sunkinantis tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą regione“, – sakoma NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį išplatintame pranešime.

Rusija trečiadienį su Gruzijos separatistine Pietų Osetijos sritimi pasirašė sutartį, kurią Tbilisis pasmerkė kaip dar vieną aneksijos žingsnį, ir kuri, pasak Vakarų, gali kelti grėsmę saugumui ir stabilumui regione. „Aljanso ir integracijos“ pagrindų susitarime, kurį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Pietų Osetijos lyderis Leonidas Tibilovas, numatytas planas integruoti Rusijos saugumo ir karines pajėgas bei muitinės tarnybas su Pietų Osetijos pajėgomis.

 Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais.

(papildyta 14.51) Rusijos lyderis Putinas po 10 dienų vėl pasirodė viešumoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl pasirodė viešumoje po neįprastai ilgo, 10 dienų dingimo iš visuomenės akiračio, pakursčiusio gandus apie neva pašlijusią Kremliaus vadovo sveikatą ar netgi mirtį. V.Putinas, kuris atrodė šiek tiek išblyškęs, paspaudė ranką Kirgizijos prezidentui Almazbekui Atambajevui, prasidėjus jųdviejų susitikimui puošniuose Konstantino rūmuose šalia Sankt Peterburgo.

Kremlius ketvirtadienį buvo priverstas pareikšti, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra sveikas ir gyvas, kai internete pasklido įvairių gandų dėl Rusijos lyderio, kuris jau savaitę nesirodė viešumoje. V. Putinas pastarąjį kartą viešumoje buvo pastebėtas kovo 5 dieną, kai susitiko su Italijos premjeru Matteo Renzi (Matėju Renciu). Nuo to laiko Rusijos žmonės vis labiau smalsavo, kur pradingęs jų lyderis, – ypač kai buvo atšauktas šią savaitę turėjęs įvykti jo vizitas Kazachstane.

Praėjusių metų įvykiai kiek užgožė svarbią istorinę sukaktį – šimtmetį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Šis istorinis įvykis savotiškai nubrėžė viso XX a. kontūrą (žinoma, pirmiausia Europai). Iš esmės Pirmojo pasaulinio karo rezultatuose galima aptikti ir ankstyvas Antrojo pasaulinio karo šaknis.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus oficialaus vizito Gruzijoje metu spalio 23 dieną Gruzijos atstovai vieningai išreiškė nerimą dėl Rusijos pateikto sąjungos ir integracijos susitarimo su Abchazija projekto. „Europos valstybės neturi likti nuošalyje. Susitarimas tarp Rusijos ir Abchazijos pažeidžia tarptautinės teisės principus ir Rusijos įsipareigojimus, prisiimtus po 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karo“, – teigė L. Linkevičius.

 Rusija turėtų būti viena iš labiausiai suinteresuotų valstybių kovoje su džihadistais, kurią šiuo metu vykdo JAV vadovaujamas aljansas. Vienos iš „Islamo valstybių“ karo lauko vadas Tarchanas Batirašvilis, žinomas kaip Omaras-Čečėnas, prigrasino pulti Rusijos pietinius regionus, praneša „Bloomberg“. Anot naujienų agentūros, savo ketinimus jis atskleidė kalbėdamas telefonu su savo tėvu. „Jis pasakė: „Nesijaudink, tėve.

Tarp analogijų, kurios dažnai laikomos „nepatogiomis“, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino palyginimas su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Vieniems ši analogija atrodo itin vykusi.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

 Eduardas Ševardnadzė Vakaruose buvo didvyris, kuris dirbdamas sovietų užsienio reikalų ministro poste padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet paskui, būdamas savo gimtosios Gruzijos prezidentu, jis buvo dramatiškai nuvainikuotas.

 Europos Sąjungos (ES) teritorijoje nuo trečiadienio, birželio 25 dienos, įsigaliojo draudimas importuoti iš Krymo ir Sevastopolio bet kokias prekes, neturinčias Kijevo išduotų sertifikatų. Prekės iš Krymo su rusišku ženklinimu į ES rinką galės patekti, bet be ukrainietiškų sertifikatų joms nebus taikomos muitinės lengvatos. Prekių importo draudimas yra tik dalis priemonių, kurių ketina imtis ES, reaguodama į Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

Dėl Rusijos elgesio Ukrainoje nervinga Gruzija trečiadienį siekė naujo Maskvos pažado, kad ji nenaudos jėgos spręsdama rusenantį jų teritorinį konfliktą. „Gruzija tebėra įsipareigojusi dėl savo jėgos nenaudojimo pažado, kurį vienašališkai davė 2010 metais“, - sakė vyriausiasis derybininkas Davidas Zalkalianis po naujausio tarptautinių tarpininkų remiamų taikos derybų rato Ženevoje.

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kaip atrodo, jaučia nesveiką aistrą kariauti olimpiadų metu ir statytiniais rinktis banditus. 2008 m. – Pekino žaidynių metu Volodiai Putinui prireikia Gruzijoje palaikyti savo užgrobtos Pietų Osetijos „vadovą” statytinį Eduardą Kokoity. Karas. 2014 m. – Sočio žaidynių metu tinka visos priemonės, kad tik išlaikytų valdžioje savo statytinį – kriminalinį veikėją Viktorą Janukovičių. Karas kol kas pilietinis.

Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis ketvirtadienį sakė, kad nerimauja dėl Rusijos „provokacijų“, bet yra įsitikinęs, kad jo valstybė gali atlaikyti bet kokį naują spaudimą iš Kremliaus. Gruzija, kuri 2008 metais kariavo trumpą karą su Rusija dėl atsiskyrusio Pietų Osetijos regiono, lapkritį parafavo susitarimą dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), ir pareigūnai Tbilisyje sako, jog tikisi vėliau šiais metais jį ratifikuoti.

Georgijus Margvelašvilis, kuris po sekmadienio rinkimų turi tapti naujuoju Gruzijos prezidentu, yra mažai žinomas buvęs filosofijos dėstytojas, mėgstantis megzti ir laikomas visiška priešingybe kadenciją baigiančiam spalvingo būdo modernizuotojui Michailui Saakašviliui. Premjero milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio marionete vadinamas 44 metų G.Margvelašvilis rinkimuose dalyvavo kaip jo koalicijos „Gruzijos svajonė“ kandidatas.

Egidijus Papečkys Jau praėjo ketveri metai ir kiek pasimiršo karo veiksmai Pietų Osetijoje. Atėjo laikas objektyviai ir be emocijų apžvelgti šio karinio konflikto patirtį. Užsienio analitikai šiems karo veiksmams skyrė pakankamai daug dėmesio, išnagrinėjo konflikto ištakas, chronologiją ir pasekmes. Tačiau akivaizdu, kad didžiąsias šalis atstovaujančius analitikus domino jiems aktualiausi klausimai.

Šeštadienį užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė pareiškė, jog Gruzija niekada negrįš į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS) - posovietinių valstybių sąjungą, praneša „RIA Novosti“. „Gruzija nori įstoti tik į dvi organizacijas: Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Tai visas mūsų strategijos tikslas, o klausimas dėl įstojimo į NVS net nekeliamas“, - sakė M. Pandžikidzė „Rustavi 2 TV“ televizijai.

Penktadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas palankiai vertina 2012 metų spalio 1 dieną Gruzijoje surengtus laisvus ir sąžiningus parlamento rinkimus, po kurių taikiai pasikeitė šalies valdžia. Kartu europarlamentarai ragina visas Gruzijos politines partijas elgtis santūriai ir dirbti kartu, kad būtų užtikrintas stabilumas, teisinės valstybės principo laikymasis, žmogaus teisės ir geras valdymas, praneša EP.