pietų korėja

Pietų Korėjos žvejų laivui per pramoginę žūklę sekmadienį susidūrus su tanklaiviu, žuvo mažiausiai 13 žmonių, dingo du, pranešė pakrančių sargyba. Korėjos pakrančių sargybos pareigūnas sakė, kad išgelbėti septyni žmonės, du yra dingę, tarp pastarųjų yra ir laivo kapitonas. Pasak pareigūno, 9,8 tonos žvejų laivas „Seonchang-1“ su 20 keleivių bei dviem jūreiviais apie 6 val. (23 val. šeštadienį Lietuvos) laiku susidūrė su 336 tonų tanklaiviu atviroje jūroje ties Inčono uostu.

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo, kad potencialaus karo atveju Šiaurės Korėjos vadovybė būtų „visiškai sunaikinta“, ir ragino šalis nutraukti visus diplomatinius bei prekybinius ryšius su šia valstybe, įskaitant Kinijos naftos siuntimą Pchenjanui. Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, paskubomis sušauktą Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, Vašingtonas paragino imtis griežtų veiksmų.

Buvusi Šiaurės Korėjos karė, sugebėjusi pabėgti iš šalies, leidiniui BBC papasakojo, kad ketvirtosios pagal dydį kariuomenės pasaulyje moterų situacija yra tokia sudėtinga, jog daugeliui dingsta menstruacijų ciklas, o smurtas ir išprievartavimai – tapo tarnybos dalimi. Beveik 10 metų Lee So Yeon miegojo apatinėje dviviečio gulto dalyje viename kambaryje su dviem dešimtimis kitų moterų. Kiekviena jų turėjo spintelę, kur galėjo susidėti formą.

Jungtinės Valstijos atsiųs sunkiai susekamų naikintuvų į kitą mėnesį Pietų Korėjoje vyksiančias dideles aviacijos pratybas, tapsiančias karinės galios demonstracijas, regione tvyrant įtampai dėl Pchenjano keliamos grėsmės, penktadienį pranešė amerikiečių kariškiai. Didžiulės penkių dienų trukmės kasmetinės pratybos rengiamos JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus „maksimalaus spaudimo kampaniją“ prieš Šiaurės Korėją dėl jos branduolinio ginklavimosi ir raketų programų.

Jungtinių Tautų vadavietė Seule paviešino Šiaurės Korėjos kario pabėgimo į Pietų Korėjos teritoriją vaizdo įrašą. Pabėgimą karys įvykdė lapkričio 13-ąją, jo metu jis buvo šešis kartus pašautas, tačiau sugebėjo išgyventi ir prasibrauti į pietų korėjiečių kontroliuojamą teritoriją, o šiuo metu yra gydomas Seulo ligoninėje. Beveik septynių minučių vaizdo įraše matyti, kad pabėgėlis iš pradžių važiavo visureigiu, tačiau vėliau automobilis nuvažiavo į pakelę netoli sienos su Pietų Korėja.

Šiaurės Korėja pirmadienį Jungtinėse Tautose perspėjo, kad trijų JAV lėktuvnešių dalyvavimas bendrose su Pietų Korėja karinio laivyno pratybose kursto įtampą, galinčią atvesti prie branduolinio karo.

Į Manilą atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paspaudė ranką plačiai besišypsančiam Filipinų prezidentui Rodrigo Duterte, nevengiančiam pasigirti, kad per savo gyvenimą jis yra nužudęs žmonių ir kritikuojamam žmogaus teisių organizacijų už pražūtingą karą su narkotikais. JAV lyderis Filipinų sostinėje kartu su 18 kitų šalių lyderiais dalyvaus dviejų dienų viršūnių susitikime.

Šiaurės Korėja šeštadienį pasmerkė, anot jos, „karą kurstančią“ JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę po Aziją ir pareiškė, kad tai tik paspartins Pchenjano pastangas sukurti visavertę branduolinio atgrasymo sistemą. D. Trumpas šios kelionės metu ragina galingiausias regiono valstybes susivienyti prieš Šiaurės Korėjos vyriausybę ir sutelkti pastangas suvaržant Pchenjano ginkluotės programą.

Mažai kas abejoja, kad Šiaurės Korėja pralaimėtų bet kokį dabar pradėtą karą. Taip jos ginkluotė kelia grėsmę žmonių gyvybėms, tačiau laimėti kare vis tiek neleistų. Kita vertus, net pralaimėjusi karą Šiaurės Korėja netaptų nepavojinga, taikia žeme - kas nutiktų su didžiule požemine imperija, kurioje slėptųsi ir kariniai daliniai, ir politinė vadovybė? Šiaurės Korėja greičiausiai nepasiduos. Jos ideologija yra kitokia nei kitų JAV priešų, kapituliacijos reikalavimas gali būti neišgirstas.

 Du JAV strateginiai bombonešiai ketvirtadienį praskrido virš Korėjos pusiasalio per pratybas su Japonijos ir Pietų Korėjos karo lėktuvais, pranešė amerikiečių Karinės oro pajėgos. Šie manevrai vyko likus kelioms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kelionės į šį regioną, per kurią pagrindinė diskusijų tema tikriausiai bus branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos klausimas.

 Pietų Korėjos policija per JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizitą ribos viešus mitingus aplink prezidentūros rūmus, todėl galimybių jam susidurti su opozicija bus mažiau, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Nuo gegužės mėnesio, kai į valdžią atėjo prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), buvęs žmogaus teisių advokatas, Seulas viešus susirinkimus ribos pirmą kartą, sakoma pranešime.

Ar gali 2018-aisiais prasidėti Trečiasis pasaulinis karas? Švedų leidinys „Aftonbladet“ pateikė penkis židinius, kuriuose, anot Isako Svenssono, Upsalos tarptautinių tyrimų ir konfliktų profesoriaus, „egzistuoja padidinta rizika“. JAV respublikonų senatorius Bobas Corkeris perspėjo, kad Donaldas Trumpas gali privesti JAV prie „kelio į Trečiąjį pasaulinį karą“. Yra rizika, kad šis teiginys nėra jau toks ir klaidingas. Pasak I. Svenssono, trys faktoriai labiau už kitus užkerta kelią karui.

 Po bet kokio naujo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo gali įgriūti tuneliai, įrengti viename kalne, todėl į aplinką gali pasklisti radioaktyvių teršalų, pirmadienį perspėjo Pietų Korėjos meteorologijos agentūros vadovas. Šią prognozę Pietų Korėjos meteorologijos administracijos vadovas Nam Jae-cheolas (Nam Džečolas) išsakė per parlamento komiteto posėdį, kai buvo vieno deputato paklaustas, ar potencialus naujas Šiaurės Korėjos bandymas galėtų nulemti radioaktyviosios taršos incidentą.

Pentagonas spalio viduryje pasiųs JAV karinių jūrų pajėgų kovinę grupę, vadovaujamą lėktuvnešio „USS Ronald Reagan“, dalyvauti bendrose pratybose su Pietų Korėja netoli Šiaurės Korėjos rytinių krantų, pranešė vienas šaltinis Gynybos ministerijoje Seule. „Konsultuojamės su JAV dėl lėktuvnešio kovinės grupės, vadovaujamos atominio lėktuvnešio „USS Ronald Reagan“, veiksmų plano Japonijos jūroje maždaug spalio 15-ąją“, – sakė vienas Pietų Korėjos kariškis.

Šiaurės Korėja pirmadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo žinutę „Twitter“ jie interpretuoja kaip karo paskelbimą ir pagrasino numušti JAV strateginį bombonešį „B-1B Lancer“, net jei šis ir neįskris į jų oro erdvę.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) pirmadienį pripažino, kad su Pietų Korėjos gynybos ministru aptarė galimybę vėl dislokuoti taktinius branduolinius ginklus šioje šalyje, pranešė dienraštis „The Washington Post“. „Mattisas, kalbėdamasis su žurnalistais Pentagone, patvirtino, kad su gynybos ministru Song Young-moo (Song Jungmu) kalbėjosi apie šiuos ginklus per rugpjūčio 30-osios vizitą Vašingtone“, – sakoma laikraščio pranešime.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldass Trampas) ir jo kolega Pietų Korėjoje sutarė „stipriau spausti“ Pchenjaną, kadangi Šiaurės Korėja ignoruoja griežtas naująsias sankcijas, vėl bandydama raketą, ir dar tvirtina norinti branduoline galia susilyginti su Amerika.

Tvyrant įtampai Korėjos pusiasalyje dėl komunistinės valstybės vykdomų branduolinių ginklų bandymų buvęs JAV jūrų pėstininkas Jocko Willinkas savo socialiniame tinkle pasiūlė idėją, kaip išspręsti viso pasaulio galvos skausmu tapusią problemą. „Numeskite ant jų 25 milijonus „iPhone“ ir iškelkite virš jų satelitus su nemokamu bevieliu ryšiu“, – parašė jis.

Pietų Korėja paskelbė sėkmingai išbandžiusi pažangią, ore paleidžiamą sparnuotąją raketą ir nurodė, kad ši raketa sustiprins jos prevencinio smūgio Šiaurės Korėjai pajėgumus krizės atveju. Pietų Korėjos kariškiai trečiadienį informavo, kad raketa „Taurus“, paleista iš naikintuvo F-15, nedideliame aukštyje išvengė kliūčių ir kliudė taikinį prie šalies vakarinės pakrantės.

Atsižvelgiant į branduolines Šiaurės Korėjos ambicijas, islamistų ekstremizmą ir Rusijos karines svajones susigrąžinti sau buvusį statusą tarptautinėje politikoje, pasaulis šiandien pasiekė pavojingiausią tašką per paskutinius 30 metų, leidinyje „Newsweek“ cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Buvęs Norvegijos premjeras leidiniui „Guardian“ pažymėjo, kad per savo 30 metų trunkančią politiko karjerą jis dar nebuvo susidūręs su pavojingesne situacija.

Pietų Korėja nuogąstauja, kad kaimyninė Šiaurės Korėja jau šeštadienį gali surengti naują tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimą, nes tądien ši uždara valstybė švęs savo įkūrimo metines. Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos atstovė Eugene Lee (Judžin Li) penktadienį sakė, kad Pchenjanas gali surengti dar vieną ICBM bandymą šį savaitgalį arba spalio 10-ąją, kai Šiaurės Korėja minės valdančiosios partijos įkūrimo metines.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang Ji) ketvirtadienį pareiškė, kad Pekinas remtų naujas Jungtinių Tautų priemones prieš Šiaurės Korėją, praėjusią savaitę surengusią kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą. „Atsižvelgdama į naujausius įvykius Korėjos pusiasalyje Kinija mano, kad JT Saugumo Taryba turėtų reaguoti imdamasi tolesnių reikiamų priemonių“, – sakė diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Pekine.

Pietų Korėja užfiksavo ženklų, kad Pchenjanas rengiasi dar vienam raketos bandymui, galbūt – tarpžemyninės balistinės raketos paleidimui, pirmadienį informavo Gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad nuo sekmadienį Pchenjano įvykdyto branduolinio bandymo nuolat pastebima ženklų, jog Šiaurės Korėja „ruošiasi dar vienam balistinės raketos paleidimui“. Tačiau daugiau detalių žinyba nepateikė, taip pat nenurodė galimos paleidimo data.

Šiaurės Korėja ruošiasi paleisti balistinę raketą, kuri gali būti tarpkontinentine, praneša „The Independent“, remiantis Pietų Korėjos kariuomenės pranešimais. Pietų Korėjos gynybos ministro teigimu, šios šalie parlamentui buvo pranešta, jog yra ženklų, kad Šiaurės Korėja planuoja balistinių raketų paleidimus, įskaitant tarpkontinentinę balistinę raketą. „Mes ir toliau pastebime pasirengimo paleisti daugiau balistinių raketų ženklus.

Šiaurės Korėja nesiklauso tarptautinės bendruomenės ir toliau bando savo balistines raketas, galinčias nešti branduolinį užtaisą. Ši šalis anksčiau buvo stipriai nuvertinta, bet dabar, atrodo, jau kelia rimtą grėsmę. Pietų Korėja nenori karo, tačiau jam privalo ruoštis. Jos arsenale – „Hyunmoo-II“ raketa, kuri gali atnešti mirtį pačiam Kim Jong-unui. Šiaurės Korėja šią savaitę pasielgė itin agresyviai, kuomet virš šiaurės Japonijos pasiuntė vieną iš savo vidutinio nuotolio balistinių raketų.

Pietų Korėjoje bendrose karinėse pratybose, per kurias naudota kovinė amunicija ir kurios turi pademonstruoti jėgą Šiaurės Korėjai po jos naujausio raketos paleidimo, ketvirtadienį dalyvavo JAV sunkiųjų bombonešių ir radiolokacijos priemonėmis nepastebimų naikintuvų, paskelbė Seulas.

Rusijos delegacija JT liepos 6-ąją paviešino oficialų pareiškimą, kritikuojantį tai, kaip Vašingtonas sprendžia Šiaurės Korėjos krizę, rašoma „The Washington Post“. Savo pareiškime Kremliaus diplomatai ginčijo amerikiečių kaltinimus Šiaurės Korėjai dėl tarpkontinentinės raketos paleidimo netoli Japonijos teritorinių vandenų liepos 4-ąją, tvirtindami, kad Pchenjanas iš tiesų paleido vidutinio nuotolio raketą. Rusija taip pat pasisakė prieš JT siūlymą griežtinti sankcijas Pchenjanui.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

Jūroje prie Šiaurės Korėjos krantų anksti ketvirtadienį įvykusį žemės drebėjimą sukėlė ne branduolinis bandymas, pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida. 5,9 balo žemės drebėjimo epicentras buvo maždaug 190 km į pietus nuo Šiaurės Korėjos trečiojo pagal dydį miesto Čongdžino, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Šiaurės Korėja yra surengusi penkis branduolinius bandymus, kurių du buvo įvykdyti praėjusiais metais.

Rezidentūros studijos Vilniuje baigiantis Vygintas Aliukonis metų pradžioje du mėnesius darbavosi Pietų Korėjoje. Nors šios šalies gydytojai garsėja savo pasiekimais ir Vygintas netgi kiek juos idealizavo, padirbėjęs P. Korėjoje suprato: nieku gyvu nenorėtų ten likti. Rezidentai ten kone gyvena ligoninėse, nes dirba po maždaug 100 valandų per savaitę (Lietuvoje darbo savaitė trunka 40 val.

JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu “įžengė į neprognozuojamą naują erą”, teigia ekspertai po to kai ši valstybė eilinį sykį išbandė raketą, tik šįkart jau „galinčią pataikyti bet kur pasaulyje“, rašoma CNN. Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas šeštadienį pakvietė Šiaurės Korėją į kitąmet vyksiančias žiemos olimpines žaidynes ir sakė, kad sportas galėtų tapti priemone siekti taikos. Oficialiai Šiaurės ir Pietų Korėjos tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, kurios niekada nebuvo ratifikuotos formalia taikos sutartimi. Abiejų šalių pasienio zona yra viena labiausiai militarizuotų vietų pasaulyje.

Pietų Korėjoje vienas profesorius antradienį atidarė siuntoje paslėptą sprogstamąjį užtaisą, pristatytą į jo darbą viename Seulo universitete, ir buvo sužeistas jam detonavus, pranešė policija. Paprastos konstrukcijos užtaisas buvo pagamintas iš sprogių miltelių, keturių baterijų ir dešimčių varžtų, sudėtų į termosą. Bomba sprogo profesoriui savo kabinete atidarius termosą, nurodė Seulo policija. Nukentėjęs profesorius dirba universiteto „Yonsei“ mechanikos inžinerijos fakultete.

Pietų Korėjos kariškiai sąmoningai nepateikė prezidentui informacijos apie prieštaringai vertinamos JAV priešraketinės gynybos sistemos naujų raketų leidimo įrenginių atgabenimą, trečiadienį paskelbė prezidentūra.

 Net ir kariaudama su Rusija bei Kinija JAV gali tikėtis užtikrintos pergalės mano „The National Interest“ apžvalgininkas Robertas Farley’us. Juk šalis ne tik turi pačią galingiausią kariuomenę pasaulyje, tačiau ir gali remtis paties galingiausio karinio aljanso NATO paslaugomis, tvirtina žurnalistas. Dingus sovietų grėsmei JAV užsiėmė doktrinos, kuri Pentagonui būtų pavyzdžiu karo dviejuose regionuose vienu metu atveju.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos problema „bus išspręsta“. Susitikęs su Japonijos premjeru Shinzo Abe prieš prasidedant Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui Sicilijos mieste Taorminoje D.Trumpas sakė: „Tai didelė problema, pasaulio problema. Ji bus išspręsta.“ Vis dėlto daugiau detalių jis nepateikė.

Per penkis savo valdymo metus jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įtvirtino šios šalies, kaip uždaros agresorės įvaizdį. Praėjusį savaitgalį atlikusi dar vieną balistinės raketos bandymą šalis užsitraukė pasaulinės bendrijos pyktį. Vis garsiau pasigirsta kalbos apie galimą karinį konflikto sprendimo būdą.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir naujasis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) ketvirtadienį sutarė, kad Šiaurės Korėjos branduolinis nusiginklavimas yra jų abiejų „bendras tikslas“, pranešė Pietų Korėjos prezidentūra. Seulo ir Pekino santykiai pašlijo dėl prieštaringai vertinamos amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Pietų Korėjoje. Ši sistema skirta neutralizuoti Pchenjano raketų keliamą grėsmę.

Naujuoju Pietų Korėjos prezidentu trečiadienį buvo prisaikdintas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), ankstesnę dieną triuškinamai laimėjęs pirmalaikius šalies vadovo rinkimus. Naujojo šalies vadovo laukia keli iššūkiai, pradedant kova su didžiulio korupcijos skandalo pasekmėmis ir baigiant įtampa su kaimynine Šiaurės Korėja. „Liaudies akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad ištikimai vykdysiu prezidento pareigas“, – ištarė Moon Jae-inas Nacionalinėje Asamblėjoje Seule stebint įstatymų leidėjams.

Kairiųjų pažiūrų teisininkas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), buvęs žmogaus teisių bylų advokatas, triuškinamai laimėjo pirmalaikius Pietų Korėjos prezidento rinkimus, rodo antradienį paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos. Rinkimai buvo paskelbti po ankstesnės prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) atstatydinimo ir apkaltinimo dėl įtariamos korupcijos, ir vyko tvyrant didelei įtampai tarp Seulo ir branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos.

Donaldo Trumpo administracija sugaišo daug laiko kalboms apie Šiaurės Korėjos branduolinę grėsmę, tačiau jos griežta retorika paveikė ne tik Pchenjaną. Iš kitos demilitarizuotos zonos linijos, paskutinės Šaltojo karo įšaldytos sienos, Pietų Korėjos gyventojai taip pat sunerimę. Ekspertai nurodo visą eilę painių ir grėsmingų Donaldo Trumpo pareiškimų vos per kelias paskutines dienas.

Šiaurės Korėjos atstovai apkaltino JAV „provokuojant situaciją Korėjos pusiasalyje branduoliniam karui“. Anksčiau buvo pranešta, kad JAV bombonešiai atliko mokymus virš Pietų Korėjos, praneša „Reuters“. Šiaurės Korėjos naujienų agentūra pranešė, kad JAV bombonešiai atliko manevrus, kurių metu buvo „vykdomi mokymai bombarduoti svarbiausius Šiaurės Korėjos objektus“ tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir „kiti amerikiečių karo kurstytojai reikalauja prevencinio smūgio“ Šiaurės Korėjai.

JAV ir kitoms Vakarų valstybėms bandant įvertinti, kiek galėtų kainuoti karinė intervencija į Šiaurės Korėją, vienas ekspertas pažymėjo, kad daugelio pamirštą milžinišką kainą, kurią tektų sumokėti už abiejų Korėjų integraciją į bendrą junginį, praneša „The Independent“. Jeigu diktatorius Kim Jong Unas būtų nuverstas ir jam kartu su šeima tektų sprukti į kitą šalį – labiausiai tikėtina, kad tai būtų Kinija, Rusija ar kuri nors Pietų Amerikos šalis – tuomet labiausiai tikėtina įvykių eiga būtų nu...

JAV prezidentas interviu „Reuters“ paskelbė, kad karinis konfliktas su Šiaurės Korėja yra įmanomas, tačiau jis šiame branduoliniame ginče renkasi diplomatinę išeitį. „Yra tikimybė, kad visa tai baigsis didžiuliu, didžiuliu konfliktu su Šiaurės Korėja. Neabejotinai,“ – interviu metu pareiškė šimtadienį prezidento poste minintis Donaldas Trumpas. Nepaisant to, D. Trumpas akcentavo, kad yra pasiryžęs taikiai išspręsti krizę, kuri komplikavo reikalus keliems JAV prezidentams.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja antradienį šalies ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 85-ųjų metinių proga surengė dideles įprastinės ginkluotės šaudymo pratybas, pranešė žiniasklaida. Tuo pat metu Seulas paskelbė surengsiantis bendras karinių jūrų pajėgų pratybas su JAV lėktuvnešiu, atplaukusiu į didelės įtampos krečiamą regioną. Spėliota, kad per kariuomenės sukaktį Pchenjanas gali įvykdyti savo šeštąjį branduolinį bandymą arba vėl išbandyti kokią nors raketą.

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu. „Žygio už mokslą“ demonstracijos pasauliui minint Žemės dieną rengiamos didėjant nerimui dėl to, ką daugelis laiko didėjančiu politiniu puolimu prieš faktus bei įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo.

Pastarosiomis dienomis Korėjos pusiasalis atsidūrė viso pasaulio akiratyje. Šiaurės Korėja grasina „nušluoti JAV“, pastaroji ragina ateiti į sveiką protą, Japonijoje karinė parengtis yra įvedama kariuomenės daliniuose, o Australija nuogąstauja, kad Pchenjano bombos gali pasiekti ir juos, rašoma „lenta.ru“. Kas per dalykas „branduolinis klubas“ ir kas į jį įeina? „Branduolinis klubas“ – neoficialus valstybių grupės, turinčių branduolinį ginklą, pavadinimas. Pionieriais čia reiktų laikyti JAV.

Japonija pasiruoš pasiųsti karių į Korėjos pusiasalį ten esantiems savo piliečiams apsaugoti, jeigu dėl krizės prireiktų juos evakuoti, antradienį pareiškė gynybos ministrė Tomomi Inada. Šie komentarai buvo išsakyti, kai Šiaurės Korėja pagrasino „kiekvieną savaitę“ rengsianti balistinių raketų bandymus. Be to, manoma, kad Pchenjanas yra pasiruošęs bet kada įvykdyti šeštąjį branduolinį bandymą.

Per paskutines kelias savaites Donaldas Trumpas, kuris ne taip jau ir seniai deklaravo minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu ir rūsčiai kritikavo Kiniją, staiga pakeitė savo užsienio politikos kryptį, nusprendęs, kad derėtis su Kinija jam bus lengviau negu su Maskva, rašoma „New York Times“. D. Trumpo santykių su šiomis dvejomis valstybėmis sugrąžino JAV į pirminę poziciją, kurią buvo užėmęs buvęs prezidentas Barackas Obama, vykdęs „didžiųjų galios valstybių politiką“. Nors Rusijos kritikai ir džiu...