pienas

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,5 proc. mažesnė nei pernai birželį – 409,6 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 8,8 proc. iki 71,4 tūkst. tonų, iš jų 59,6 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 3,8 proc., bendroms supirkimo apimtims sumenkus 3,2 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį sumažėjo, rodo Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 34,6 euro už 100 kilogramų – 3,4 proc. mažiau nei gegužę ir 33,4 proc. mažiau nei pernai birželį. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina birželį vidutiniškai siekė 44,9 euro – 2,5 proc. mažiau nei gegužę ir 9,2 proc. mažiau nei prieš metus.  Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 34 eurus – 1,2 proc.

Varškė pasižymi tūkstančius metų siekiančia istorija: nuo seno buvo laikoma natūraliu vaistu nuo virškinimo negalavimų ir pagrindiniu tradicinės virtuvės ingredientu visame pasaulyje. Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šiame pieno produkte gausu baltymų, mineralų ir vitaminų, todėl varškę verta įtraukti tiek į suaugusiųjų, tiek į vaikų mitybos racioną.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. mažesnė nei pernai gegužę – 426,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 9,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,8 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,1 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio vadinamojo pieno įstatymo projektą. Tai reiškia, kad pataisų svarstymas Seime nusikelia į rudenį.  Komiteto narys konservatorius Jonas Gudauskas sakė, jog per vasarą projektas bus aptartas su žemdirbiais, be to, bus prašoma ekspertinio projekto įvertinimo.  „Kad nepriimtume įstatymo, kuris neveikia“, – posėdyje teigė parlamentaras.

Europos Komisija (EK) dar nepriėmė sprendimo dėl finansinės paramos krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, sprendimo priėmimas yra įstrigęs.  „Trečiajame pakete, kuriame yra suprojektuota ir pasiūlyta pagalba mūsų ir Latvijos pieno gamintojams taip pat yra įstrigusi“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduoti pardavimai sausį–gegužę siekė 85,48 mln. eurų – 5,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai. Vien gegužę pardavimų pajamos siekė 15,66 mln. eurų – 24 proc. mažiau nei pernai gegužę, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Maisto švaistymo mažinimo ekspertė įspėja nelaikyti pieno vienoje šaldytuvo vietoje. Nors daugelis laiko pieną šaldytuvo durelėse, tai nėra tinkama vieta – nustebsite, kodėl.  Augant kainoms, daugelis iš mūsų ima ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį ir užtikrinti, kad perkami produktai ilgiau išliktų švieži, rašo mirror.co.uk.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužę sumažėjo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 36,3 euro už 100 kilogramų – 4,4 proc. mažiau nei balandį ir 31,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina gegužę vidutiniškai siekė 46,6 euro – 1,9 proc. mažiau nei balandį ir 2,8 proc. mažiau nei prieš metus.

Vilnietis Arnas, apsilankęs Justiniškių mikrorajone esančioje parduotuvėje „Norfa“ liko itin nemaloniai nustebęs. Jis įsigijo savo mėgstamo pieno, tačiau, deja, jis buvo sugedęs. Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė vilnietis, pienas sugižęs pasimatė tada, kai jį pašildė. Netinkamą prekę įsigijęs pirkėjas nori įspėti skaitytojus, kad produktus rinktųsi atsakingai, nes paragavus sugedusio, galima pakenkti savo sveikatai.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 6 proc. didesnė nei pernai balandį – 452,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 7 proc. iki 71,6 tūkst. tonų, iš jų 59,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,2 proc., supirkimo apimtys sumenko  4,3 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Žemiausią lygį pastaraisiais metais pasiekusi pieno supirkimo kaina Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius kito nežymiai ir siekė maždaug 37-38 centus už kilogramą. Kai kurie perdirbėjai sako tikėjęsi, kad kainos kils, tačiau to neįvyko, visgi per artimiausius mėnesius tikimasi pagerėjimo eksporto rinkose, nuo kurių priklauso ir supirkimo kaina vidaus rinkoje. Tuo metu kai kurie ekonomistai prielaidų situacijos gerėjimui kol kas nemato ir sako, kad įtakos gali turėti nebent oro sąlygos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Pieno perdirbėjams ir supirkėjams gegužę vėl mažinant žaliavinio pieno kainas, vis daugiau karvių augintojų praneša vasaros pabaigoje arba rudenį išsiparduosiantys bandas.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.         „Taip ir yra.

Konkurencijos tarybai pareiškus, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas gali riboti konkurenciją ir prieštarauti įstatymams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gina vadinamąjį pieno įstatymo projektą.  „Manau, principas, (...) kad visi mokami priedai, priemokos ūkininkams, kad jų apskaitos metodika ir sąlygos būtų vieši, man atrodo, kad pats principas yra geras“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Navickas.

Vadinamojo pieno įstatymo projektas, numatantis pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, šią savaitę bus baigtas derinti ir teikiamas Vyriausybei, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.   „Tikiuosi, šią savaitę baigsime derinimo pažymą ir galėsime su šiuo įstatymu keliauti į Vyriausybę ir netrukus turėtų atsirasti ir Seime“, – Seime ketvirtadienį teigė K. Navickas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ , kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyti 8 mln. Eur paramos. Paraiškas paramai gauti pieno gamintojai bus kviečiami nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Atmetęs Lietuvos prašymą paremti krizėje atsidūrusį šalies pieno sektorių Briuselis situaciją jau pradeda vertinti kitaip, sako žemės ūkio viceministras. Paulius Astrauskas tikisi, kad Lietuvai pakaks argumentų įrodyti, kad šalies pieno ūkiams reikalinga didesnė Europos Sąjungos (ES) parama.

Europos Komisijai (EK) atsisakius skirti paramą dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio ministras tikisi, kad parama vis tik bus skirta.    Kęstutis Navickas sako, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete, kuris yra ruošiamas.   „Tikiuosi, kad šį kartą Komisija į mūsų prašymus atsižvelgs.

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2022-aisiais buvo vidutiniškai 33,9 proc. didesnės nei 2021 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 41,7 proc., augalininkystės – 29,3 procento. Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 41,3 proc. iki 278,1 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 57,2 proc. ir 42,6 procento. Kviečių, kurie sudarė 85 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 38,8 procento.

Europos Komisija (EK) neskirs paramos dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, BNS patvirtino žemės ūkio ministras. Tačiau Kęstutis Navickas teigia „nesudedantis ginklų“ ir tikisi Briuselio paramos ateityje. „Gavome žinią, kad svarstyme šios dienos į mūsų prašymą EK neatsižvelgė“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras. Pasak jo, nepaisant to, „Briuselio koridoriuose ir toliau dirbama“ įtikinėjant dėl paramos pieno gamintojams.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tokį sprendimą laiko blogu didiesiems moderniems ūkiams.  „Tikrai jis yra blogas sprendimas. Turi šimtą karvių – viena savikaina gali būti, turi penkis šimtus galvijų – kita savikaina.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūkininkus tenkina.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Žemės ūkio ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pakeitimai Seime tikriausiai nebus svarstomi skubos tvarka, sako Seimo pirmininkė. Tačiau Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad sprendimai, kaip pieno gamintojams išeiti iš krizės, bus surasti.  „Seime jį (Pieno įstatymo projektą – BNS) reikės svarstyti labai labai nuodugniai“, – Seime žurnalistams teigė ji po susitikimo su pieno gamintojais.

Pieno gamintojams protestuojant dėl kritusių pieno supirkimo kainų ir reikalaujant didesnės Vyriausybės paramos, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.  Anot premjerės, žemdirbiams nesijungiant, jie neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei dėl patiriamų nuostolių. „Ne tokiais būdais problemos yra sprendžiamos.

Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1 tūkst. ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją.  Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir valdžiai atsisakant skirti reikalaujamą 40 mln. eurų dydžio paramą. Be to, ūkininkai siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria.  Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.  „Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, sako LPGA prezidentas ir vienas iš protesto organizatorių Jonas Vilionis. „Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir pienininkų akistata Seimo posėdžių salėje baigėsi šnipštu. Opozicijos parlamentarai niršta, kad Šimonytė atsakinėdama į klausimus apie žemės ūkį 40 minučių iš lapo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. O patys ūkininkai – pieno gamintojai ir grūdų augintojai – žada surengti masinius protestus: prie Seimo planuoja atvykti su traktoriais.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pieno rinkoje daug žadančių gerų ženklų nematyti, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, į Briuselį atvykęs tatis dėl finansinės Europos Komisijos (EK) paramos Lietuvos pieno ūkiams.

Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima laukia cisternos su pienu. Pieną suveža Alytaus ir gretimų rajonų ūkininkų kooperatyvai. Vairuotojas Laimis šįkart jo atveža 9 tonas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žiūrovai turi puikią progą sužinoti, kas daroma su pienu, kad jis galėtų patekti į parduotuvės lentynas. O svarbiausia – kiek pirkdami litrą pieno sumokate už perdirbimą ir kiek sau pasiima prekybininkas.

Dabar valdžioje esantys politikai, regis, nepamena ūkininkų piketų su šakėmis prie Seimo ar traktoriais blokuojamų kelių. Šįkart viskas vyksta civilizuotai – žemdirbiai pieną priduoda ne perdirbėjams, o veltui atiduoda žmonėms ar tiesiog išpila, ir grasina, kad, jei už pieną toliau bus mokama tiek mažai, skers karves ir uždarys ūkius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Pieno ūkininkai kovo 23 dieną prie Seimo planuoja surengti didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurioje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių.

Lietuvoje mažą vidutinę pieno kainą lemia tai, kad daug smulkių ūkininkų pagamina sąlyginai mažai pieno, o mažai didelių ūkininkų – daug, ir tai yra didelė problema, sako žemės ūkio viceministras.   „Kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia sausį kaina, kurią pamatėme ir vertinome, buvo 69 centai, tai reiškia, kad nepriklausimai nuo krizės yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį su Žemės ūkio ministerijos atstovais ir ūkininkais aiškinsis, kaip spręsti pieno gamintojų krizę, kilusią dėl sumažėjusių supirkimo kainų.  Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, parlamentarai nori išgirsti konkrečius ministerijos pasiūlymus, kaip sprendžiama pieno krizė, kokios išeitys siūlomos.

Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti  8 mln. eur finansinę paramą už laikomas karves, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Planuojama išmoka – apie 37-38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks ir Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Šiandien Lietuvos ūkininkai vis garsiau prabyla apie neteisybę – už litrą pieno iš perdirbėjų jie gauna vos po 15 centų, o žmonės parduotuvėje tokį pat kiekį pieno nusiperka 10 kartų brangiau.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduoti pardavimai sausį–vasarį siekė 36,7 mln. eurų – 12,5 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, penktadienį pranešė bendrovė.  Vien vasarį grupės pajamos siekė 16,6 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau nei prieš metus.   2022 metų konsoliduotos grupės pajamos buvo 234,1 mln. eurų – 50 proc. daugiau nei 2021 metais, bendrovė uždirbo 12,7 mln. eurų grynojo pelno – 49,2 proc. daugiau.

Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai ketvirtadienį susitiks Biržuose, kur aptars bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl pagalbos šalių pieno gamintojams. „Ministrai aptars bendrą šalių kreipimąsi į Europos Komisiją dėl pagalbos pieno sektoriui bei kitus aktualius klausimus“, – pranešė ministerija.  Po susitikimo numatoma bendra ministrų spaudos konferencija.

Pieno dalybomis ir mitingais nesugebėję suminkštinti premjerės Ingridos Šimonytės širdies, ūkininkai po Vyriausybės langais pastatė karvę. Jie reikalauja Vyriausybės pagalbos – mažiausiai 40 milijonų eurų kompensacijų už nuostolius, kuriuos patiria dėl pieno supirkėjų sumažintų kainų. Jei Vyriausybė neduos pinigų, ūkininkai vis garsiau grasina mitinguoti prie Seimo ir blokuoti Vilniaus kelius traktoriais.

Nesulaukdami iš vyriausybės kompensacijų, pieno gamintojai grasina naujais protestais. Tuo metu Žemės ūkio ministerija ūkininkus ragina savimi pasirūpinti patiems ir pradėti kaupti pinigus juodiems laikams specialiuose rizikos fonduose. Iš tokių savišalpos fondų žemdirbiai esą gautų ir priedus iš europinės paramos. Tačiau daugybė ūkininkų į tokius fondus žvelgia nepatikliai – baiminasi, kad ne tik negaus paramos, bet dar ir praras savo pinigus.

Prie Vyriausybės nedidelę akciją dėl žemų pieno supirkimo kainų surengę ūkininkai prašo valstybės 40 mln. eurų paramos, o neatsižvelgus į prašymą žada rengti masinius protestus. Žemės ūkio ministras žada svarstyti ūkininkų reikalavimus, taip pat bandys įtikinti Europos Komisiją remti pieno gamintojus dėl kritusių supirkimo kainų. Anot ūkininko Audriaus Vanago, valdžiai neatsižvelgus į jų reikalavimus, didesni protestai galėtų vykti po dviejų savaičių.

Didėjant pragyvenimo išlaidoms, daugelis ieško būdų, kaip švaistyti mažiau maisto ir užtikrinti, kad viskas, ką nusiperka, būtų sunaudota. Kad netektų išmesti maisto, būtina tinkamai sudėti viską į šaldytuvą ir nustatyti atitinkamą temperatūrą, kitaip produktai suges greičiau nei turėtų. Yra daug būdų, kaip galite prailginti šaldytuvo turinio galiojimo laiką – nuo šaldytuvo siurbimo iki temperatūros reguliavimo ir galiojimo datų sužymėjimo.