pfizer

Neseniai į Lietuvą atgabenta pirmoj „Johnson&Jonhson“ vakcinos partija – beveik 5000 dozių – liko gulėti sandėliuose. Bendrovė sustabdė vakcinos tiekimą visai Europai dėl galimų sąsajų su kraujo krešuliais ir kol kas šalims neleido jos naudoti. Kol Lietuva laukia sprendimo dėl šios vakcinos, į namus pas sunkius ligonius jau vyksta mobilios komandos ir skiepija nuo koronaviruso.

Prailginus skiepijimo pertrauką „Pfizer“ vakcina tarp pirmosios ir antrosios dozių iki aštuonių savaičių, iki liepos būtų galima paskiepyti beveik 1,5 mln. gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja „Comirnaty“ vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių (...). Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln.

Naujas tyrimas parodė, kad Pietų Afrikos koronaviruso atmaina galimai yra atspari „Pfizer“ skiepui. Mokslininkai atliko tyrimą su dviem grupėmis. Pirmoje – 400 žmonių, kurie užsikrėtė koronavirusu praėjus bent 14 dienų po pasiskiepijimo pirmąja arba antrąja doze. Antrąją grupę sudarė 400 virusu sergančių asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję. Palyginus su nepasiskiepijusiais asmenimis, abi skiepo dozes gavę žmonės Pietų Afrikos atmaina sirgo 8 kartus dažniau. Virusu užsikrėtė 5,4 proc.

Antrąją „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozę galima būtų leisti praėjus 6-12 savaičių po pirmojo skiepo, sako BNS kalbinti sveikatos ekspertai. Šiuo metu „Pfizer“ ir „Biontech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos antroji dozė suleidžiama praėjus trims savaitėms po pirmojo skiepo. Kaip BNS sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, antrosios dozės pavėlinimas yra įmanomas, tą rodo ir klinikiniai tyrimai, tačiau būtina pasirinkti saugų intervalą.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skeptiškai vertina galimybę vėlinti skiepijimą antra „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos doze. Kaip BNS antradienį informavo tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė, toks vakcinos vartojimas būtų netinkamas. „Esant pandemijai, galimi įvairūs pandemijos valdymo sprendimai. Tačiau toks vakcinos vartojimas būtų ne pagal preparato charakteristikų santrauką“, – atsakyme BNS teigė VVKT atstovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen remia idėją nukelti revakcinaciją antrąja „Pfizer“ vakcinos doze, kad daugiau žmonių būtų paskiepyti pirmąja. „Manau, kad tai yra gera mintis, nes tikslas yra pirmu skiepu kuo daugiau žmonių paskiepyti, dabar tam tikslui reikia mesti visas pajėgas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 26 tūkst. 380 žmonių, antrą – 3313, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 463 tūkst. 598 asmenys, abiem – 188 tūkst. 960. Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 652 tūkst. 556 dozės. Šiuo metu 64 tūkst. 689 dozės kol kas nepanaudotos.

Nuo kai kurių ligų skiepijamės nuolat, tačiau, kad nesusirgtume kitomis, užtenka vieno ar dviejų skiepų per visą gyvenimą. O kaip bus su Covid-19? Pakaks jau gautų dviejų vakcinos dozių ar reikės skiepytis kasmet? Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nėra, tad ir Lietuva jokio plano dėl revakcinacijos neturi. Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad rūpintis revakcinacija reikia jau dabar.

Farmacijos kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ penktadienį kreipėsi dėl leidimo Jungtinėse Valstijose naudoti savo vakciną nuo pandeminio koronaviruso skiepijant 12–15 metų paauglius. Bendrovės pranešime nurodė, kad artimiausiomis dienomis planuoja tokį pat prašymą pateikti ir kitoms pasaulio vaistų reguliavimo institucijoms. Kovo mėnesį bendrovės pranešė, kad klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad jų vakcina yra saugi, veiksminga ir 12–15 metų paaugliams sukelia tvirtą antikūnų atsaką.

Tai, kad netrukus turėtų būti kviečiami skiepytis didesnių įmonių kolektyvai, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nereiškia, kad bus paminta nustatyta prioritetinio vakcinavimo tvarka. Jos teigimu, didžiausias prioritetas valstybei ir toliau išlieka rizikos grupėms priklausančių asmenų vakcinavimas.  Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad bus kviečiami vakcinuotis daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių kolektyvai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu Lietuvoje paskiepyta mažiau nei pusė senjorų dėl to, kad iš pradžių, neleidus rinktis vakcinos, žmonės atsisakė skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. „Ilgą laiką neleisdavome rinktis vakcinos ir vyresni žmonės atsisakydavo skiepytis „AstraZeneca“, tada kilo reputacinė vakcinos krizė.

Jau pirmoji karantino banga parodė, kad socialinių paslaugų teikimas pandemijos metu yra tiesiog būtinas – poreikis gauti socialines paslaugas dar labiau išaugo. Dėl šios priežasties socialinių paslaugų srities darbuotojų vakcinacija tapo prioritetine. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kovo mėnesį surinktais duomenimis, šiuo metu yra paskiepyta daugiau nei 50 procentų socialinių paslaugų srities darbuotojų.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ ketvirtadienį pareiškė, kad jų sukurta vakcina nuo COVID-19 yra labai veiksminga prieš Pietų Afrikos Respublikoje atrastą viruso atmainą ir kad tai patvirtina naujausio klinikinių bandymų etapo duomenys. Per vakcinos bandymų 3-iąjį etapą Pietų Afrikos Respublikoje pacientams, paskiepytiems antrąja vakcinos doze, susirgimo atvejų nebuvo nustatyta, sakoma įmonių pareiškime.

Bendrovė „Pfizer“ pareiškė, kad jos ir bendrovės "BioNTech" platinama vakcina nuo „COVID-19“ yra saugi ir gerai apsaugo vaikus nuo 12 metų. Šis trečiadienį paskelbtas pranešimas yra žingsnis, galintis priartinti prie šios amžiaus grupės skiepijimo prieš kitus mokslo metus. Dauguma vakcinų nuo COVID-19 yra naudojamos skiepyti suaugusiesiems, kurie priklauso didesnės rizikos grupei.

Nenumaldomai artėjant brandos egzaminams, abiturientai susiduria su dideliu stresu. O kur dar pandemijos keliama įtampa. Visai neseniai paaiškėjo, kad abiturientai gali nuo Covid-19 skiepytis prioritetine tvarka, tačiau, panašu, kad skiepo bent jau dalis abiturientų bijo, mat jų galvose – krūvos neatsakytų klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surengė diskusiją, kurios metu atsakė į abiturientams kylančius klausimus dėl vakcinavimo.

Paskelbtos naujos Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) gairės, kuriose nurodoma, kad pilnai pasiskiepiję asmenys šalyje galės susitikti su kitais paskiepytais asmenimis uždarose erdvėse, o būnant kartu jiems nereikės dėvėti kaukių ar laikytis saugaus atstumo.

Lietuvą pirmadienį pasiekė 15-oji „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – 44,46 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Vakcinos dozės dar pirmadienį bus paskirstytos visoms šalies savivaldybės. Iki šios dienos „Pfizer-BioNTech“ į Lietuvą pristatė 343 tūkst. vakcinos dozių, o gyventojams skiepyti sunaudota 338,3 tūkst. dozių. Pirmąja vakcinų nuo COVID-19 doze Lietuvoje jau paskiepyta beveik 324,7 tūkst. gyventojų, arba 11,62 proc.

Jau žinoma, kad vakcinos nuo koronaviruso veikia labai gerai, tačiau ir niekas nemanė, kad jos bus tobulos. Nors „Pfizer“ tyrimų metu buvo nustatyta, kad vakcinos veiksmingumas yra 95 proc., vis tiek išlieka labai maža galimybė, net pilnai pasiskiepijus, užsikrėsti koronavirusu. Jungtinėse Amerikos Valstijose, įsibėgėjus masiniam skiepijimui, atsirado keletas tokių atvejų.

Chloe Kathuria, 18-metė studentė, naktį po pasiskiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina miegojo apsiklojusi net keliomis antklodėmis. „Man buvo labai šalta, – „Insider“ pasakojo mergina, – kelias valandas negalėjau nustoti judėti, nes drebėjau, ir negalėjau įsitaisyti, kadangi man skaudėjo visus raumenis.“ C. Kathuria yra viena iš penkių „Johnson & Johnson“ vakcina pasiskiepijusių žmonių, papasakojusių „Insider“ apie savo patirtus šalutinius vakcinos poveikius.

Lietuva balandį tikisi „ženklaus“ „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo koronaviruso siuntų padidėjimo, BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta. Per balandį, pasak A. Šukstos, galima laukti apie 40 proc. augimo. „Jeigu dabar yra apie 40 tūkst., tai galima laukti apie 40 proc. padidėjimo“, – BNS teigė ji. Ji pabrėžė, kad tai preliminarūs duomenys pagal tai, ką šiuo metu pateikia gamintojas.

Visą savaitę Lietuvą krečia skiepų krizė, o viešai paskleista žinia apie kraujo krešulių susidarymą galimai nuo „Astra Zeneca“ skiepo, padarė milžinišką žalą visai skiepų kampanijai. Komunikacijos specialistai ir sveikatos reikalų ekspertai vienodai sutaria ir prognozuoja vis didėjančias skiepų priešininkų gretas. Anot jų, suduotas stiprus smūgis pasitikėjimui „Astra Zeneca“ ir apskritai vakcinavimo procesu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nelinkusi tikėti, kad iki liepos pavyks paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų. Jos teigimu, šio tikslo pasiekimas priklausys nuo to, ar šalyje užteks vakcinos dozių. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda sakė vis dar tikintis savo iškeltu tikslu iki liepos paskiepyti didžiąją dalį Lietuvos populiacijos. Vis dėlto I. Šimonytei šis tikslas nebeatrodo toks pasiekiamas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams dėl nestabilių tiekimų svarstant apie galimą masinės gyventojų vakcinacijos nuo COVID-19 vėlinimą, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja tikįs, kad Lietuva dar gali paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų iki liepos 6-osios. „Kartais atrodo, kad mes truputį kažko bijome, kažkiek sukuriame sau atsargumo rezervą vietoj to, kad pasakytume – šitoj vietoj, broliai lietuviai, imam ir padarom iki vasaros vidurio.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija išplatino sprendimą laikinai sustabdyti skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, po to, kai paaiškėjo apie 4 su vakcina galimai siejamus tromboembolijos atvejus. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis papasakoja apie galimą vakcinos ateitį interviu. Lietuvoje laikinai sustabdytas skiepijimas „Astrazeneca“. Jūsų vadovaujama Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ministerijai pateikė tokią rekomendaciją.

Estijoje dviem asmenims po vakcinacijos nuo koronaviruso susidarė kraujo krešulių, vienas šių žmonių mirė, trečiadienį pranešė Vaistinių priemonių departamento patarėjas medicinos klausimais Alaras Irsas. „Vienas žmogus buvo paskiepytas „AstraZeneca“, o kitas – „Pfizer“ vakcina. Asmuo, vakcinuotas „AstraZeneca“ [preparatu], numirė“, – portalui „Delfi“ sakė A. Irsas. Antras trombozės atvejis nustatytas 82 metų pacientui po skiepo „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Antradienį Lietuvoje laikinai sustabdytas vakcinavimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija – buvo pranešta, kad Austrijoje po skiepo mirė vienas asmuo, dar vienas susidūrė su itin sunkiu nepageidaujamu poveikiu. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, dėl šios serijos vakcinų ir Lietuvoje buvo gauta keliolika pranešimų, tačiau apie itin sunkias nepageidaujamas reakcijas nepranešta.

Italijos ir Šveicarijos farmacijos bendrovė „Adienne“ sutiko Italijoje gaminti Rusijos vakciną „Sputnik V“, antradienį pranešė prekybos organizacija. Tai yra pirmasis toks sandoris Europos Sąjungoje (ES). „Vakcina bus gaminama nuo 2021 metų liepos mėnesio bendrovės „Adienne“ gamykloje Lombardijoje“ Šiaurės Italijoje, naujienų agentūrai AFP teigė Italijos ir Rusijos prekybos rūmų atstovas Stefano Maggi (Stefanas Madžis). „Nuo 2022 metų liepos 1 dienos iki sausio 1 dienos bus pagaminta 10 mln.

 Į Lietuvą antradienį pristatyta dar 33,6 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, tai jau penktoji šio gamintojo vakcinos siunta, visos dozės per dvi dienas bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje Lietuvoje. Per pirmus keturis vežimus į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, iki kovo 9-osios sunaudota 52,7 tūkstančio. Lietuva iš viso jau gavo 390 tūkst.

Dviejuose skirtinguose tyrimuose buvo pranešta apie vakcinacijos nuo COVID-19 poveikį plačiajai visuomenei ir tai tikrai puikios žinios. Tiek hospitalizavimas dėl COVID-19, tiek jo viruso, SARS-CoV-2, perdavimas yra ribojamas iš esmės pasiskiepijus, nurodyta Škotijos ir Izraelio tyrimuose.

Didžiosios Britanijos mokiniai ir studentai rengiasi nuo pirmadienio grįžti į mokyklas po du mėnesius trukusio karantino vyriausybei įgyvendinant planą, kuris, pasak premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono, padės užtikrinti, kad šalis „priartės prie normalumo pojūčio“. Mokyklų atidarymas yra pirmasis žingsnis JK vyriausybės plane palaipsniui švelninti dėl COVID-19 įvestus apribojimus, šalyje įsibėgėjant vakcinavimo kampanijai. Manoma, kad visi apribojimai bus panaikinti iki birželio mėnesio.

Izraelis sekmadienį žengė dar vieną žingsnį normalaus gyvenimo po pandemijos link ir atidarė restoranus, barus bei kavines paskiepytiems ir „žaliuosius pasus“ turintiems žmonėms. Šalyje nuo koronaviruso jau visiškai paskiepyta maždaug 40 proc. gyventojų. „Pradedame gyventi“, – pasakė premjeras Benjaminas Netanyahu, imdamasis pyragaičio vienoje Jeruzalės kavinėje.

Ukrainos valdžia rusišką vakciną „Sputnik V“ laiko hibridinio karo šalyje dalimi. Tai interviu BNS pareiškė šią savaitę Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais.

Estijoje vežant skiepus nuo COVID-19 į sostinės Talino vaikų ligoninę buvo sugadinta 300 „AstraZeneca“ vakcinos dozių. „Transportuojant temperatūra turi būti nuo +2 iki +8 laipsnių. Tačiau atvežus į paskirtą vietą nustatyta, kad temperatūra dėžėje yra 10 laipsnių“, – šeštadienį portalui ERR sakė Sveikatos departamento vadovas Ullaras Lanno (Ilaras Lanas). Į Estiją vakcinos vežamos dideliuose sunkvežimiuose šaldytuvuose.

JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ ketvirtadienį paskelbė pradėjusi studijuoti vakcinos nuo COVID-19 trečios dozės poveikį pagal savo strategiją prieš mutavusias koronaviruso atmainas. Sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad pirmosios kartos vakcinos nuo COVID-19 apsaugo ir nuo įvairiose pasaulio vietose atsirandančių viruso atmainų, bet gamintojai pradeda rengtis tiems atvejams, jei atsirastų kokia nors vakcinoms atsparesnė mutacija.

Izraelyje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,2 mln. žmonių, patvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 94 proc. ir kad masinio imunizavimo kampanijos yra galingas ginklas prieš pandemiją. Šis pirmas tyrimas realiomis sąlygomis, kurio rezultatai trečiadienį buvo paskelbti recenzuojamame žurnale „The New England Journal of Medicine“, taip pat parodė tikėtiną paskiepytų asmenų didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Tai būtų labai svarbus elementas stabdant viruso plitimą.

COVID-19 imuniteto paso, virtualaus arba fizinio dokumento, kuris leistų gyventojams keliauti ir nevaržomai mėgautis paslaugomis dar teks palaukti. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kalba, kad Europoje gyventojai skiepijami per lėtai, dėl to kalbėti apie pasą, kuris dalį gyventojų galėtų išlaisvinti iš karantino taisyklių, dar anksti. Tiesa, pirmuosius žingsnius Lietuva jau žengė.

Jau trečiadienį privačios sveikatos priežiūros įstaigos savo pacientams suleis pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes. Tiesa, už vakcinas kol kas pacientai nemokės, taip turėtų būti tiesiog paspartinamas vakcinacijos procesas Vilniuje, tačiau jau kalbama ir apie datą, kada vakciną gauti galėtume už pinigus. Spėjama, kad vakcina, perkant ją privačiai, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei valstybės parūpinta.

Autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ligos vien tik pirmoji dozė veiksminga 85 procentais. Leidinys remiasi tyrimais, atliktais daugiau kaip 7 tūkst. medicinos darbuotojų, kurie buvo šia vakcina paskiepyti Izraelio Šebos medicinos centre. Ekspertai pastebėjo, kad jos efektyvumas 85 proc. pasireiškė 15-28 dienomis po injekcijos.

Šeštadienį į Lietuvą atvyko dar viena, devintoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ COVID-19 vakcinos  nuo koronaviruso siunta –  29,25 tūkst. dozių.  Tai BNS sekmadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Kaip pranešė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, „Pfizer“  siunta Lietuvą turėjo pasiekti pirmadienį, bet atskraidinta anksčiau.

Izraelyje tyrinėjama, kiek efektyvi yra pirmoji „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozė. Pasirodo, kad pasiskiepijus viena vakcinos doze, šansas užsikrėsti sumažėja 33 proc. Gydytojas Nachmanas Ashas, vienas iš pagrindinių gydytojų, vadovaujančių koronaviruso krizės valdymui Izraelyje, sakė, kad pasiskiepijimas pirmąja vakcinos doze, nesumažino naujų užsikrėtimų skaičiaus tiek, kiek jis tikėjosi.

Europos vaistų agentūra (EVA) penktadienį leido naudoti britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso skiepijant suaugusius ES piliečius, skambant kritikai, kad blokas pernelyg lėtai vakcinuoja savo gyventojus. EVA leido šiuo preparatu skiepyti 18-mečius ir vyresnius žmones, nors šią savaitę buvo reiškiamas susirūpinimas, kad nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad jis yra veiksmingas vyresnio amžiaus asmenims.

Vakcina nuo koronaviruso, sukurta Vokietijos bendrovės „BioNTech“ kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“, nėra susijusi su paskiepytų asmenų mirtimis, apie kurias buvo pranešta; be to, iki šiol preparato gavusiems asmenims nepasireiškė joks naujo pobūdžio šalutinis poveikis, penktadienį paskelbė Europos Sąjungos farmacijos rinkos priežiūros tarnyba, remdamasi pirmaisiais skiepijimo kampanijos duomenimis.

Marijampolės ligoninėje sausio pradžioje skiepijimo metu prarastas „Pfizer“ vakcinos buteliukas, o keturiems medikams net kelias dienas teko laukti skiepų. Paaiškėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos ligoninės darbuotojai buvo suleistas visas buteliukas – penkios dozės – neskiestos „Pfizer“ vakcinos. Tai skelbia naujienų portalas 15min. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna tikina, kad moteris jaučiasi gerai, jos būklė nuolat stebima. Pasak jo, dėl padarytos klaidos ligoninėje vyksta tyrimas.

Prieš mėnesį pirmąja koronaviruso vakcina paskiepyta prosenelė, nesulaukusi antrosios dozės, užkrėtė virusu. Medikai perspėjo, kad kai kur taikomas spartesnis skiepijimo būdas yra prieštaringai vertinamas. Eileen Davies (82) užsikrėtė virusu, kai bandė padėti ką tik iš ligoninės namo išsiųstai kaimynei. Kaimynei buvo atliktas koronaviruso testas, tačiau ji grįžo namo dar nežinodama rezultato.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu vykdo įtemptas derybas su britų farmacijos bendrove „AstraZeneca“ dėl vakcinų tiekimo, o jose svarstomi įvairūs variantai – nuo eksporto stebėsenos iki nacionalinių ieškinių, teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovai.  „Derybos yra tikrai įtemptos, o ES turi pakankamai argumentų ir galimybių derėtis kietai.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pranešė planuojanti 2021 metais pagaminti 2 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių ir įsipareigojo skurdžioms ir vidutinių pajamų šalims skirti iki 40 mln.

Anglijos visuomenės sveikatos tyrimas (PHE) nustatė, kad žmonės, persirgę koronavirusu, penkis mėnesius turi geresnę apsaugą nuo pakartotinos infekcijos, nei tie, kurie pasiskiepija Oksfordo vakcina. Taip pat persirgę žmonės įgauna tokį patį imuniteta, kurį suteikia „Pfizer“ vakcina.