petro porošenka

Karas Rytų Ukrainoje 2016 metais taps ilgalaikiu užšaldytu konfliktu su mažiau intensyviais mūšiais, negu 2015 metais, tačiau susikirtimų tarp Ukrainos kariuomenės ir Kremliaus kuruojamų smogikų užteks, teigiama „Stratfor“ ataskaitoje kitiems metams. Diplomatinių derybų dėl konflikto sprendimo išliks tie patys Minsko nutarimai, tačiau abi pusės „jas skirtingai interpretuos“, o tai, analitikų nuomone, taps barjeru taikiam situacijos Ukrainoje sureguliavimui.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad į Siriją sutelktas pasaulio dėmesys neturėtų užgožti Vakarų reikalavimo Rusijai tvirtai laikytis trapios taikos sutarties Ukrainoje bei sugrąžinti Krymą Kijevui. Vasarį Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyta sutartis „nepasieks tikslo, jeigu Rusija nevykdys savo įsipareigojimų“, sakė J.Bidenas Kijeve po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. „Rusijos invazijos Kryme nei mes, nei tarptautinė bendruomenė nepripažins.

 Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad Kijevas nepasiduos Maskvos šantažui ir neatsisakys laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), tačiau sakė esantis pasirengęs tolesnėms deryboms su Rusija. „Nei Ukraina, nei Europos Sąjunga nereaguos į bet kokį Rusijos šantažą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį susitikusi su į Lietuvą darbo vizito atvykusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kritikavo Rusijos elgesį ir pasisakė už sankcijų jai pratęsimą. „Trapios paliaubos Ukrainoje nėra taika. Ugnies nutraukimo susitarimas nuolat pažeidinėjamas, neatitraukta sunkioji karinė technika, neatkurta Ukrainos sienų kontrolė. Rusija toliau pamina tarptautinę teisę Ukrainoje, o jos demonstruojama kova su terorizmu – mažai įtikinanti.

Trečiadienį į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Jis susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, vėliau šalių vadovai dalyvaus Prezidentų Taryboje. Prezidentai kalbėsis apie Ukrainos pasirengimą įgyvendinti Laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, kuris įsigalios nuo kitų metų pradžios, taip pat aptars ekonominių ir teisinių reformų įgyvendinimą Ukrainoje, kovą su korupcija šalyje.

Rusija rizikuoja sukelti „aplinkosaugos katastrofą“ rytinėje Ukrainoje, remdama sukilėlių pajėgas, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka JT viršūnių susitikime Paryžiuje. „Mano šalis tapo hibridinio karo, kuris sukelia hibridinius padarinius, auka. Vienas jų yra aplinkosaugos katastrofa rytinėje Ukrainos dalyje, Donbase“, – sakė P.Porošenka susirinkusiesiems.

 Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė galimybę užsitikrinti bevizį režimą su dauguma Europos Sąjungos šalių, blokuodamas teisės aktą, kuris būtų uždraudęs diskriminuoti homoseksualius asmenis darbo vietose. Proeuropietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai praeitais metais buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas, iškėlė prioritetą prisijungti prie Šengeno zonos – 400 mln.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį perspėjo, kad vieno iš įtakingiausių šalies oligarcho sąjungininko milijonieriaus areštas tėra „pradžia“ kovoje su šalį krečiančia korupcija. 45 metų verslininkas Henadijus Korbanas, laikomas milijardieriaus Ihorio Kolomoiskio dešiniąja ranka, buvo suimtas šeštadienį, atliekant tyrimą dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos. „Korbanas nebus paskutinis, – P.Porošenka sakė duodamas interviu trims televizijoms.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį perspėjo, kad jis nepasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir paragino kariuomenę „ruoštis blogiausiam“, nepaisant naujų paliaubų su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad šalyje prasidėjo „realios paliaubos“, bet ilgalaikei taikai su prorusiškais separatistais pasiekti dar reikės laiko. „Nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Tačiau tai dar ne taika. Tai ne karo pabaiga“, - sakė provakarietiškų pažiūrų prezidentas, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. „Karas baigsis, kai kiekvienas Ukrainos žemės lopinėlis bus išvaduotas nuo priešo, okupanto, agresoriaus.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo. Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje, ir taika regis yra arčiau nei bet kada; tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt, užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas pareiškė, kad derybose pasiektas susitarimas dėl karinės technikos su pabūklais iki 100 mm atitraukimas reiškia karo pabaigą, rašoma „tvrain.ru“. „Vakar dokumentą pasirašė Rusijos, ESBO ir Ukrainos atstovai. Prieš pusę valandos pasirašė „DLR“ vadas Aleksandras Zacharčenka. Po to dokumentas įsigaliojo, ir tai tikriausiai, mano manymu, reiškia karo pabaigą“, – pareiškė derybininkas.

 Ukrainos prezidento Petro Porošenkos administracija paskelbė asmenų, siejamų su Krymo aneksija ir prorusiškų separatistų veiksmais Donbase, sąrašą, į kurį įtraukti keturi Latvijos ir du Estijos žurnalistai.

  Ukraina dėl nenurodytos grėsmės saugumui uždraudė atvykti į šalį kelioms dešimtims reporterių, tarp jų trims BBC žurnalistams.   Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vėlai trečiadienį pasirašė sankcijų sąrašą, į kurį yra įtraukta beveik 400 asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Ukrainos pajėgos jau pakankamai stiprios, kad galėtų atremti Rusijos agresiją netgi plataus masto puolimo atveju, pareiškė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu bus plataus masto puolimas, mes šiandien jau turime pakankamas pajėgas tam, kad sustabdytume agresorių – per metus mes sukūrėme armiją“, – žurnalistams pareiškė P. Porošenka. Jo teigimu, Nepriklausomybės dienos eitynės buvo atlikto darbo šia kryptimi ataskaita.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino „laisvojo pasaulio tautas“ stoti prieš „Rusijos agresiją“ Ukrainoje. „Rusijos Federacija, ciniškai sutrypusi tarptautinę teisę, aneksavusi Krymą ir kurstydama ginkluotą konfliktą Donbase, šiandien vėl griauna Europos ir pasaulio saugumo sistemą“, – pareiškė P.Porošenka.

Ukraina savo pozicijas tvirtina Europos Sąjungos galingųjų palankumu. Berlyno susitikimas tapo nauja šalies pergale, nes į jį kvietimo negavo Vladimiras Putinas. Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusija išstumta iš žaidimo. Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką Europa ir jos lyderiai priima šiltai. Berlyne jį išklausė ir Ukrainos viltis artėti prie Europos stiprino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Susitikimo siunčiama žinia – tiesmuka.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją per pastarąją savaitę pasiuntus tris karines kolonas į smogikų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje. „Vien per šią savaitę trys didelės kolonos kirto mūsų sieną, vykdamos į Luhanską, Donecką ir Debalcevę“, – pažymėjo P.Porošenka, turėdamas omenyje smogikų kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose.

Dalis „Pravyj sektor“ karių susijungs su Ukrainos saugumo tarnyba, praneša „censor.net.ua“, remiantis „Pravyj sektor“ 5-ojo bataliono vado šaukiniu „Čiornyj“ komentaru. Pasak jo, organizacijos įsitraukimas į SBU leis savanoriams legalizuotis, gauti antiteroristinės operacijos statusą, teisėtą ginklą, nuolatinį atlygį ir galimybę nuolatos būti priešakinėse linijose.

„Premjero vizitas į Ukrainą numatytas rugpjūčio 27 - 28 dienomis“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė. Lietuvos ministras pirmininkas susitiks su Ukrainos kolega Arsenijumi Jaceniuku, derinamas laikas susitikimams su prezidentu Petro Porošenka ir Aukščiausiosios Rados atstovais. Vizito metu A.Butkevičius taip pat dalyvaus Lietuvos garbės konsulato atidaryme Kijeve bei Lietuvos-Ukrainos ir Ukrainos-Lietuvos verslo tarybų posėdyje.

Prie tris savaites Odesos srities administracijoje paskirta dirbti Marija Gaidar pranešė, kad pateikė prašymą dėl Rusijos pilietybės atsisakymo. Tai yra būtina sąlyga, norint gauti Ukrainos pilietybę, praneša rbc.ru. Žurnalistai moters paklausė kurios šalies pilietė ji šiuo metu yra. „Aš parašiau prašymą dėl pilietybės atsisakymo,“ – pranešė M. Gaidar. Pasak Rusijos prezidento patarėjo Dmitrijaus Peskovo, Kremlius kol kas nematė M. Gaidar prašymo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį sušaukė savo aukščiausius generolus aptarti pastarųjų žlugusių derybų su prorusiškais separatistais, kuriomis siekta sustabdyti naują atakų bangą, nusinešusią septynių karių gyvybes. P.Porošenka jaučia didžiulį spaudimą tiek iš ukrainiečių nacionalistų, bijančių, kad Rytuose veikiantys prorusiški separatistai atims jų žemę, tiek iš Vakarų, raginančių greičiau išspręsti prie Europos Sąjungos vartų 15 mėnesių besitęsiančią krizę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka suteikė šalies pilietybę Rusijos opozicijos veikėjai, kuri apsisprendė imtis darbo vieno šalies regiono administracijoje. Žurnalistė Marija Gaidar, kuri yra velionio buvusio Rusijos premjero Jegoro Gaidaro dukra, buvo paskirta Ukrainos pietvakarinės Odesos srities vadovo, kuriuo neseniai tapo provakarietiškas Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, pavaduotoja.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad jis gviešiasi užimti „visą Europą“ ir galbūt dabar yra nusitaikęs į Suomiją bei Baltijos šalis. „Putinas nori eiti tiek, kiek mes jam leisime – ne vien Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – P.Porošenka sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui RFI. „Jeigu būtumėt manęs to paklausę prieš dvejus metus, būčiau sakęs, kad tai neįmanoma, nes visa pokario saugumo sistema to neleistų, – aiškino jis.

Masinės riaušės, šūviai į orą, ir tik laiku atvykę Nacionalinės gvardijos kariai gelbėjantys nuo miesto administracijos pastato šturmo. Ne, tai nėra vaizdas iš prorusiškojo Donecko srities. Tai vakarų Ukraina – Rivnės sritis. Ir kautis čia tenka ne su prorusiškais separatistais, o su vietos „gintaro mafijos“ tinklo atstovais. Pastarieji, atrodo, visiškai pamiršo, o gal net niekada ir nežinojo, kas tai yra įstatymas.

Rusijos teismas antradienį pradėjo nagrinėti terorizmu kaltinamo ir ilgiau negu metus arešte laikyto Ukrainos kino režisieriaus Olego Sencovo bylą, kurią smerkia Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir iškilūs filmų režisieriai visame pasaulyje. O.Sencovas demonstravo pergalės ženklą kelioms dešimtims savo šalininkų ir žurnalistų, žengdamas į kaltinamųjų narvą kariniame teisme pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

 Po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, nes prezidentas Vladimiras Putinas nori išbandyti NATO, antradienį paskelbtame interviu pareiškė buvęs Gruzijos prezidentas, Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis. „Neįmanoma, kad jie toliau neitų į Baltijos šalis. Neįmanoma, kad jie vėl neitų į Gruziją ar Azerbaidžaną. V.Putinas yra apsėstas minties išbandyti NATO.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad pastangos nubausti įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą, lygiai prieš metus nusinešusį visų 298 juo skridusių žmonių gyvybes, yra „moralinė pareiga“. „Mūsų moralinė pareiga – pagerbti žuvusiuosius, užtikrinti teisingą bausmę kaltiesiems dėl lėktuvo numušimo. Tas nusikaltimas kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, – pabrėžė jis. – Žudikai turėtų žinoti ... kad bausmė neišvengiama.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, numatančiam didesnę autonomiją dviems separatistiniams regionams, taip žengdamas pirmą žingsnį paliaubų susitarimo sąlygoms dėl prorusiškų apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ statuso įgyvendinti.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį ėmėsi spręsti naują krizę, jau trečią dieną tęsiantis pražūtingai priešpriešai tarp Vidaus reikalų ministerijos pajėgų ir ginkluotų ukrainiečių ultranacionalistų viename vakariniame anklave netoli sienos su Vengrija.

Birželio 4-ąją Kijevo Sofijos aikštėje iškilmingai prisiekė du tūkstančiai naujų patrulių. Renginyje dalyvavo aukščiausi šalies ir miesto vadovai, o prezidentas Petro Porošenka akcentavo, kad gatvėse policininkams bus ne lengviau, nei kariams antiteroristinėje operacijoje. Taip pat šalies vadovas dėjo dideles viltis, kad naujieji pareigūnai pasižymės atsparumu korupcijai, kuri, anot jo, yra pavojingesnė už ginklą.

Rytų Ukrainos smogikų lyderis ketvirtadienį paskelbė, kas spalį planuojama surengti vietos valdžios rinkimus, kurie įtvirtintų jų regiono pusiau autonominį statusą šalies sudėtyje.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasiūlė konstitucijos pataisas, kurios suteiktų dideles naujas galias regionų valdžiai, bet nepatenkintų daugelio šalies rytuose veikiančių smogikų reikalavimų. Pagal P.Porošenkos naująją viziją Ukrainos pagrindinis įstatymas apribotų prezidento galias kontroliuoti regionus ir išplėstų savivaldybių teises spręsti, kaip bus leidžiami jų teritorijose surinkti mokesčiai.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kurio šalyje atsinaujino didesnio masto susirėmimai su prorusiškais separatistais, taip pat didėjant nuogąstavimams, kad Vakarų valstybių remiamas Kijevas priartėjo prie nemokumo slenksčio.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos puolimo grėsmė yra beprecedentė. Tuo metu Marijinkoje pradedama evakuacija, nors mūšių intensyvumas jau ne toks didelis, kaip prieš kelias dienas. „Rusijos puolimo grėsmė, ką aš vakar pažymėjau savo kalboje Aukščiausioje Radoje, yra bedprecedenčiai didelė“, – pareiškė P. Porošenka. Todėl, pasak jo, Ukraina yra priversta laikyti daugiau nei 50 tūkst. savo karių antiteroristinės operacijos teritorijoje ir aprūpinti ją karine technika.

Vakar vykusių mūšių Rytų Ukrainoje metu žuvo 24 civiliai, o Kremlius ir Kijevas apsikeitė abipusiais kaltinimais nutraukus Minsko paliaubų susitarimus. ESBO specialiosios misijos atstovai taip pat pateikė savo ataskaitą apie tai, kas vakar vyko Marijinkoje. „DLR“ lyderiai atsisakė bendrauti su ESBO atstovais mūšių Marinkoje metu ESBO specialiosios misijos nariai Ukrainos rytuose publikavo savo ataskaitą apie mūšius, vakar visą dieną vykusius Marijinkoje, kurią kontroliavo šalies kariuomenė.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė savo padėjėju JAV senatorių Johną McCainą, kuris yra vienas iš Amerikos Kongreso vanagų ir pasisakė už konflikto krečiamos Ukrainos aprūpinimą letaline ginkluote, paskelbė šalies vadovo administracija. Tokios pačios pareigos pasiūlytos ir buvusiam Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui. Provakarietiška Ukrainos valdžia formuoja savo patarėjų korpusą, kuris padėtų šaliai vykdyti reformas ir užtikrintų jai tarptautinį palaikymą.

Rusija ir prorusiški sukilėliai po nepertraukiamo karinių galių stiprinimo rytinėje Ukrainoje dabar yra pajėgūs greitai surengti naujas atakas, perspėję paskutinę minutę, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „Rytinėje Ukrainoje Rusija ir separatistai dabar turi tokius karinius pajėgumus, kurie jiems leidžia pradėti naujas atakas, nedaug iš anksto apie jas perspėję“, pažeisdami vasario mėnesio paliaubų susitarimą, pareiškė J.Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šalia sienos su Ukraina yra dislokuota beveik 50 tūkst. rusų karių. O pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos vadas „laukia provokacijų“. Ukrainos prezidentas patikslino, kad tai yra „pusantro karto daugiau, negu 2014-ųjų liepą“. Anot P. Porošenkos, Donbase šiuo metu susikaupė 40 tūkst. „neteisėtų ginkluotų grupuočių“ smogikų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kad šalies rytuose gali atsinaujinti didelio masto kariniai veiksmai, bet taikos pasiuntiniai pranešė apie pasiektą pažangą, artėjant prie trapų paliaubų su prorusiškais separatistais susitarimo visiško įgyvendinimo. „Rusijos teroristinių grupuočių didelio masto karinių veiksmų grėsmė ne vien išlieka, bet ir didėja“, – P.Porošenka sakė per Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve.

(papildyta 14.25) „Pravyj sektor“ pasiekė savo tikslus, skelbia šios organizacijos atstovas spaudai Artiomas Skoropadskis. Jo teigimu, buvo pažadėta, kad patikros postai aplink „Pravyj sektor“ bazę bus atitraukti, o pačios organizacijos legalizacija vyks pagal jos („Pravyj sektor“) sąlygas, praneša „censor.net.ua“. „Mes pasiekėme tikslus, kad patrauktų patikros postus aplink bazę. Ateisim nors ir 10, nors 20 kartų. Jėgų mes turime.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėdamas Tarptautinėje Ukrainos palaikymo konferencijoje Kijeve pareiškė, kad „karas gali prasidėti bet kada“, o „karinių veiksmų eskalavimo grėsmė Ukrainos teritorijoje išlieka“, praneša „Interfaks-Ukraina“. „Iki šiol virš mūsų kabo karo grėsmė – tai realybė. Karas gali prasidėti bet kuriuo metu, tačiau mes pasirengę daryti viską, kas įmanoma, kad nebūtų galimybių nei abejoti, nei atsitraukti“, – kalbėjo P. Porošenka konferencijoje Kijeve.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Europos Sąjungos lyderius numatyti Ukrainos narystės Bendrijoje perspektyvą. „Raginu ES, kad palaikydama Ukrainos žmonių eurointegracinius siekius ji pripažintų, jog Ukraina, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, gerbianti ir galinti apginti bendras (Europos) vertybes, gali ateityje tapti ES nare. Žinoma, su sąlyga, kad atitiks visus kriterijus“, – sakė jis pirmadienį, pradėdamas ES ir Ukrainos lyderių plenarinį posėdį Kijeve.

Amerikiečių desantininkai pirmadienį pradėjo ukrainiečių vyriausybė pajėgų, kovosiančių su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, apmokymus, sukeldami Maskvos nepasitenkinimą. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasveikino JAV karius iš 173 -osios desantininkų brigados, skelbdamas operacijos „Fearless Guardian“ (Bebaimis sergėtojas) pradžią per iškilmingą ceremoniją lyjant lietui Javorivo karinėje bazėje vakarinėje Ukrainos dalyje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį nurodė kuo greičiau ir skaidriai tirti buvusio liaudies deputato Oleho Kalašnikovo, ištikimo nuverstajam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, bei prorusiško žurnalisto Olesio Buzynos, rusiško laikraščio „Segodnia“ („Šiandien“) buvusio redaktoriaus, nužudymą, pranešė prezidento spaudos tarnyba. „Akivaizdu, kad šie nusikaltimai – tos pačios rūšies įvykiai.