pėstieji

Praėjusią savaitę, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę, kurios metu patruliuojant iš viso nustatyta 112 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų: 16 vairuotojų viršijo nustatytą greitį nuo 10 iki 20 km/val., 64 – nuo 20 iki 30 km/val., 16 – nuo 30 iki 40 km/val., 12 – nuo 40 iki 50 km/val.

Ketvirtadienį pavakare Vilniaus specialiosioms tarnyboms pranešta apie perėjoje partrenktą mergaitę. Nelaimė T. Kosciuškos gatvėje perėjoje prie žiedo įvyko maždaug 15 val. Jaunos moters vairuojamas „Honda Accord“ kliudė dešimtmetę mergaitę. Ji išvežta į ligoninę. Pirminiais duomenimis, sužalojimai nesunkūs. Ant automobilio apgadinimų po avarijos nematyti. Vairuotoja, pirminiais duomenimis, buvo blaivi.

Pirmadienį vakare girtas lengvojo automobilio vairuotojas Vilniaus centre parbloškė pėsčiąją, moteris išvežta į ligoninę. Įtariamam avarijos kaltininkui nustatytas vidutinis girtumas. Nelaimė įvyko apie 21 Rinktinės, Tuskulėnų, Apkasu ir Žalgirio gatvių sankryžoje Sukdamas iš Apkasų gatvės į dešinę į Žalgirio gatvę automobilio „Toyota“ vairuotojas nepastebėjo pėsčiosios ir ją partrenkė.

Judrioje Kareivių gatvėje ketvirtadienį pavakare visureigis partrenkė paauglį. Pirminiais duomenimis, vaikinukas per perėją bėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Nelaimė įvyko perėjoje netoli Valakampių tilto. Visureigio „Nissan“ vairuotojas sako, kad jam degė žalia, jau priartėjus prie perėjos išbėgo trys paaugliai. „Buvo dvi merginos ir vaikinukas, ar atvirkščiai – vienas užvirto ant kapoto. Žalia net nemirksėjo, todėl pėstiesiems tikrai buvo raudona“, – sakė vairuotojas.

Priešrinkiminę naktį Vilniuje sulaikytas tik vienas girtas vairuotojas ir girta dviratininkė. Tačiau naktį Vilniaus senamiestyje nubaustas veikiausiai rekordinis kiekis pėsčiųjų. Tik prasidėjus reidui Ateities gatvėje policininkai sustabdė pensininkų visureigį. Vairuotojas buvo blaivus, turėjo dokumentus, tačiau policijai sukėlė įtarimų priekiniai stiklai. Jie per smarkiai tamsinti, parodė pareigūnų prietaisas.

Vilniaus policija pirmadienį pavakare gaudė iš avarijos vietos pasprukusį jauną vyrą. Jį partrenkė automobilis, tačiau medikų pėsčiasis nelaukė ir pabėgo. Eismo nelaimė įvyko judrioje Ukmergės gatvėje, kylant į Šeškinės kalną. Prie sankryžos su Paribio gatve eismas labai intensyvus, čia dar ir įsilieja srautas nuo estakados, tačiau du jauni vyrai nusprendė vis tiek trumpinti kelią. Esą partrenktas vyras skubėjo į banką, gal todėl taip rizikavo.

Saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas patvirtina, jog ne visi pėstieji žino, kaip privalo elgtis dalyvaudami eisme. Jis teigia, jog pėsčiųjų klaidas galima suskirstyti pagal sezonus ar paros metą. Kokias klaidas daro pėstieji ir kaip specialistas siūlo tai spręsti, išgirskite reportaže.

Pėstieji yra ta eismo dalyvių grupė, kuriai skaudžiai nukentėti įvykus avarijai, gresia labiausiai. Kalbamės su vairavimo mokyklos vadovu Juozu Rinkevičiumi, kuris primena svarbiausius dalykus apie pėsčiuosius. - Kokias klaidas daro pėstieji? - Eisme pėstieji ne ta kelio puse kartais eina. Jei nėra specialaus tako, reikia eiti prieš eismą, tada ir pėstysis, ir vairuotojas geriau mato. Tamsiu paros metu arba suprastėjus matomumui, svarbu segėti atšvaitus arba dėvėti ryškiaspalves liemenes.

Marijampolėje bus statoma požeminė pėsčiųjų perėja po europine vėže „Rail Baltica“ bei garso apsauginė sienelė šalia šio geležinkelio, nutarė ministrų kabinetas. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS informavo, kad trečiadienį Vyriausybė pasitarime pritarė šių objektų statyboms. „Kol kas finansavimo suma nėra aiški, kol nėra projektinių dokumentų“, - BNS sakė R.Sinkevičius.

Kai nėra tarpusavio pagarbos tarp eismo dalyvių, kelyje nutinka nesusipratimų ar skaudžių nelaimių. Instruktorius Renatas Usavičius pasakoja, kokios yra didžiausios vairuotojų ir pėsčiųjų klaidos. ,,Pagrindinės klaidos, tai greitas važiavimas prieš pėsčiųjų perėjas. Vis tiek pėsčiųjų Perėja yra padidinto pavojingumo zona ir vairuotojas privažiuodamas turėtų sumažinti greitį. Jei yra kita transporto priemonė, turi sustoti ir tik tada važiuoti.

Pėstieji, regis, nepasimoko ir skaudžių nelaimių vis dar nepavyksta išvengti. Nors žiniasklaida ir kelių policija įspėja žmones būti atsargius, pėstieji dažnai į tai numoja ranka. Štai praėjusią savaitę dėl to žuvo žmogus. Gegužės 5-osios vakarą, Vilniuje, Riovonių gatvės sankryžoje 25 metų pėstysis bėgo važiuojamąja kelio dalimi neleistinoje vietoje. Vyras žuvo nelaimės vietoje.

Sekmadienį vėlai vakare Vilniaus pakraštyje partrenktas pėsčiasis. Nelaimė įvyko Nemenčinės plento ir Svajonių gatvės sankryžoje. 67-erių metų „VW Golf“ vairuotojas sakė, kad važiuodamas plentu į Vilniaus pusę pajuto smūgį. Pėsčiojo vairuotojas nė nematė – tik sustojus paaiškėjo, kad parblokštas žmogus. Automobilis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Vairuotojas sakė, kad per raudoną įžengusio pėsčiojo net nepamatė, nes važiavo grįžtančiųjų į Vilnių kolonoje.

Vasario 29 d., pirmadienį Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, prieš vidurdienį pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta mergina. Automobilis „Volkswagen Passat” perėjoje parbloškė merginą. Vairuotojas buvo blaivus, jis sakė, jog nepastebėjo perėjoje iš už automobilio išnirusios pėsčiosios. Ją kliudęs ir parvertęs veidrodėliu, automobilis sustojo už kelių metrų nuo perėjos.

Statistika liudija, jog pėstieji - pažeidžiamiausia eismo dalyvių dalis. Deja, tačiau liūdnos tendencijos ypač išryškėja žiemą, kai didžiąją paros dalį vyrauja tamsa, keliai, gatvės ir šaligatviai slidūs, o vairuotojai dėl prastų oro sąlygų ne visada suvaldo automobilį. Kita itin opi problema - daug pėsčiųjų niekaip neįpranta nešioti atšvaito.

Sausio 15d., Vilniuje, pavakare dviem perėjoje partrenktoms pėsčiosioms prireikė medikų pagalbos. Moteris partrenkusi Lenkijos pilietė teisinosi jų nemačiusi – esą pėsčiąsias užstojo prie pat perėjos stovėjęs kitas automobilis. Nelaimė V. Gerulaičio gatvėje įvyko jau sutemus, jau po 17 val. Dvi moteris perėjoje kliudė nuo Kalvarijų gatvės pusės Siemens arenos link važiuojantis “Renault Scenic”. Medikai pėsčiąsias išvežė į ligoninę. Vienai sumušta galva, kita skundėsi čiurnos skausmu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva trečiadienį skelbiama Atšvaitų diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atšvaitų svarbą. Dienos tikslas – paraginti žmones naudoti jau turimus atšvaitus, segtis ar dėtis juos teisingai, o neturinčius - įsigyti, pranešė Eismo informacijos centras. Trečiadienį atšvaitų ir kitų priemonių su šviesą atspindinčiais elementais neatlygintinai bus galima gauti atėjus į Lietuvos automobilių kelių direkciją Vilniuje.

 Nė vienas iš pėsčiųjų, žuvusių pastarąją savaitę, nesegėjo atšvaitų, skelbia policija. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, spalio 30–lapkričio 5 dienomis, šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo septyni eismo dalyviai: keturi pėstieji, du vairuotojai ir vienas keleivis. Policija atkreipia dėmesį, kad visi keturi pėstieji, kurie žuvo, į eismo įvykius pateko tamsiuoju paros metu – po šeštos vakaro.

Dažnai linksniuojamas žodžių junginys „eismo kultūra“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieni kalbėdami apie eismo kultūrą Lietuvoje skundžiasi nepagarbiais, kartais net chuliganiškai vairuojančiais vairuotojais, kiti, priešingai, pasidžiaugia kai kurių vairuotojų pagarba ir tolerancija. Ko gero todėl kartais regisi, kad gyvename lyg skirtinguose pasauliuose. Kaip eismo kultūrą Lietuvoje vertina pėstieji? Ir ką jų nuomone reiktų daryti, kad ši gerėtų? Apie tai – reportaže.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

   Jokia paslaptis, kad netinkamas žmonių elgesys keliuose ne tik skatina vairuotojų nepasitenkinimą, bet ir kelia grėsmę saugiam bei sklandžiam eismui. Kokie eismo dalyvių veiksmai yra laikomi opiausia problema, dažnai galinčia sukelti autoįvykį? Į šį klausimą atsako bei savo pastebėjimais dalijasi Lietuvos vairuotojai.

„Kiekvienas ekovairavimą supranta savaip - kai kas tai vadina pensininkų stiliumi. Tačiau toks palyginimas nėra visiškai teisingas. Ekovairavimas skatina keisti vairavimo įgūdžius ir prognozuoti eismo situacijas“,- pasakoja vairavimo mokymo centro „Autoklasė“ teorijos dėstytojas ir praktinės dalies instruktorius Artūras Pakėnas.

 „Pėstieji dažniausiai nepagalvoja, kad net ir 1,5 tonos sveriančio lengvojo automobilio neįmanoma sustabdyti per akimirką“,- sako vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kąstytis Povilaitis.

Pradedama nagrinėti tragiškos avarijos Vilniuje byla. Dėl 15-metės pėsčiosios pražudymo pėsčiųjų perėjoje kaltinamas sostinės policininkas. Pareigūnas, vairavo blaivus, kaltę jis pripažįsta. 43-ejų metų buvusiam Vilniaus ketvirtojo policijos komisariato postiniam Andrejui Antonevičiui gresia ir laisvės atėmimas – tačiau į kalėjimą teisiamajam greičiausiai neteks sėsti. Policininkas buvo blaivus, kai partrenkė paauglę, atsiprašė žuvusiosios tėvų ir kitų artimųjų.

Apie eismo nelaimę Žirmūnuose Vilniaus policijai ir medikams pranešta šeštadienį paryčiais apie pusę keturių. Važiuodamas Kareivių gatve į Valakampių pusę taksi parbloškė pėsčiąjį. Smūgis buvo labai smarkus – pėsčiasis nuskriejo apie 20 metrų į sankryžos su Žirmūnų gatve vidurį. 22-ejų vaikinas galva trenkėsi į priekinį „Toyota Corolla“ stiklą ir jį suskaldė. Atvažiavus medikams vaikinas buvo be sąmonės.

Penktadienį Kaišiadoryse į gatvę draudžiamoje vietoje išbėgusią moterį parbloškė 73 metų automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas. Nelaimė įvyko Gedimino gatvėje, perėjos toje vietoje nėra, pranešė Kauno apskrities policija. Smūgis buvo smarkus, automobilis apgadintas. 82-ejų moteriai prireikė medikų, ją dėl sunkių sužalojimų ji išvežta į ligoninę.

Penktadienį ryte Vilniaus specialiosioms tarnyboms pranešta apie Drujos gatvėje partrenktą ir sunkiai sužeistą pėsčiąjį. Pėsčiasis išbėgo draudžiamoje vietoje. Nelaimė įvyko netoli „Audėjo“, ant tilto per Vilnios upelį. Atvažiavus tarnyboms paaiškėjo, kad partrenktas 15-metis. Peršokęs betoninį atitvarą jis bėgo į „Audėjo“ pusę, stoties link važiavęs „Mercedes-Benz“ nespėjo sustabdyti. Atrodo, kad vaikinas užšoko ant variklio dangčio. Smarkus smūgis iškūlė priekinį stiklą.

Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį Vilniuje 19-metę merginą mirtinai automobiliu partrenkusiai Ievai Kazlaitei. Vasarį jai Vilniaus apylinkės teismas skyrė dvejus metus nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Advokatas Vilniaus apygardos teismo prašė visai atleisti merginą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sumažinti žuvusiosios artimiesiems atlyginti priteistą žalą. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad I. Kazlaitė turi atlyginti beveik 49 tūkst.

Prasidėjus vakariniam pikui Kauno medikai iškviesti į Varnių gatvę. Priešais Vilijampolės turgų automobilis „Mazda“ parbloškė senutę. Pėsčioji, pirminiais duomenimis, per šešių eismo juostų gatvę ėjo draudžiamoje vietoje.  Artimiausia perėja yra maždaug už maždaug 60-ies metrų, tačiau senutė pavojingai trumpino kelią. Per automobilių srautą prasmukti bandžiusios senutės pusamžė vairuotoja nepastebėjo. Smarkaus smūgio nublokšta apie dešimt metrų pėsčioji žuvo iš karto.

Šeštadienį Rokiškyje ir Panevėžyje sužaloti pėstieji, abi nelaimės įvyko automobilių stovėjimo aikštelėse. Panevėžio apskrities policija pranešė, kad apie 11 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Rokiškyje, automobilis „Volkswagen Sharan“ važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai. Mašinos kliudyta 1938 metais gimusi Rokiškio rajono gyventoja dėl šlaunikaulio lūžio išvežta gydyti į Kauno klinikas.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Praėjusią savaitę sostinės pareigūnai nubaudė 268 Kelių eismo taisyklių reikalavimus ignoravusius pėsčiuosius.

 Nors kalendorinis pavasaris jau atėjo, tenka pripažinti, jog šiltų orų dar trūksta. Vis dėlto daugelis eismo dalyvių laikosi nuomonės, kad gatvėje ir kelyje tvyrantys pavojai baigėsi kartu su šaltuoju sezonu. Taip manyti vis tik yra klaidinga, mat imtis prevencinių priemonių patiems pėstiesiems būtina visais metų laikais. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ skuba priminti, kad šviesą atspindinčias priemones pėstieji turi dėvėti visuomet.

 Kovo 16 - 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai išaiškino 35 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Vien penktadienį - sekmadienį policijai įkliuvo 20 neblaivių vairuotojų. Per praėjusią savaitę 6 vairuotojai sukėlė eismo įvykius, kurių metu sugadintos transporto priemonės.

 Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai praėjusią savaitę kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nepaisant nuolatinių pranešimų apie kontrolės priemones, skaudžias eismo nelaimes keliuose, kuriuose nukenčia pėstieji, ir patarimų, kaip išvengti nelaimių kelyje, pėstieji vis dar ignoruoja Kelių eismo taisyklėse nustatytas jiems pareigas.

 Tomas Juškėnas Po daugiau nei penkerių metų pertraukos grįžta anksčiau galiojusi baudos balų sistema. Nors nėra tiksliai įvardyta, nuo kada turi įsigalioti sprendimas, specialistai sutaria, kad, prastėjant situacijai šalies keliuose, baudos balų sistema kaip veiksminga priemonė, siekiant pažaboti nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiančius vairuotojus, turi būti patvirtinta dar šiemet. Kaip viena nuolatinių KET pažeidimų vietų įvardijama pėsčiųjų perėja.

Kovo 2-8 d. pareigūnai išaiškino 18 atvejų, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Šeštadienį - sekmadienį policijai įkliuvo 9 neblaivūs vairuotojai. Per praėjusią savaitę 5 vairuotojai sukėlė eismo įvykius, kurių metu sugadintos transporto priemonės. Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai taip pat kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Nepaisant nuolatinių pranešimų apie kontrolės priemones, skaudžias eismo nelaimes keliuose, kuriuose nukenčia pėstieji, ir patarimų, kaip išvengti nelaimių kelyje, pėstieji ignoruoja KET nustatytas jiems pareigas.

 Šiandien į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pats atvyko ir dalyvaujant advokatui yra apklausiamas vyras, įtariamas tuo, kad vasario 24 d. apie 20 val. 5 min. Vilniuje, Taikos g., ties 146 namu, vairuodamas lengvąjį automobilį partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Pėsčioji nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami.

Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių elementų, žmonės jų dėvėti neskuba. Tenka pripažinti, kad dauguma eismo dalyvių iš tiesų nesuvokia matomumo gatvėje ir kelyje svarbos. O juk vienas vienintelis atšvaitas gali žmogui išgelbėti gyvybę. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje skatinantis projektas „Nebūk briedis“ primena, jog svarbu ne tik segėti atšvaitą, bet ir žinoti pagrindines saugaus eismo taisykles.

Žydrūnė Jankauskienė Pėstieji – rizikingiausia eismo dalyvių grupė, todėl nenuostabu, kad jų saugumui policija skiria didelį dėmesį. Viena tokių akcijų – pėsčiųjų drausminimas už ėjimą per gatvę neleistinose vietose. Tačiau tauragiškiai įsitikinę – ne jie privalo taikytis prie egzistuojančių taisyklių, o valdžia privalo taikyti taisykles prie vietos gyventojų įpročių. – Vis tiek žmonės čia ėjo, eina ir eis. Ir ne po vieną, o būriais.

Eismo įvykių, kuriuose nukenčia vyresnio amžiaus eismo dalyviai, vis daugėja. Remiantis 2014-ųjų metų statistikos duomenimis, avarijose žuvo net 109 pėstieji. Tarp žuvusiųjų daugiausia 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Būtent todėl visiems vyresnio amžiaus žmonėms yra būtina nuolat priminti pagrindines Kelių eismo taisykles bei saugumo keliuose svarbą. Juk kiekvienas eismo dalyvis privalo jausti atsakomybę už save ir kitus gatvėje ir kelyje.

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai praėjusią savaitę kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

 Praėjusiais metais avarijose, įvykusiose pėsčiųjų perėjose,.žuvo 32 žmonės, tai du kartus daugiau nei 2013 metais. Transporto ir kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus “Laisvajai bangai” sakė, kad įsitikinimas, jog perėja garantuoja pėsčijų saugumą yra netinkamas. M.Katkaus teigimu, vienareikšmiškai pasakyti, kas kaltas dėl dvigubai išaugusio žuvusiųjų perėjose skaičiaus kaltas neįmanoma.

 Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai ir saugaus eismo akcijų rengėjai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių priemonių, jų dėvėti žmonės neskuba ir yra linkę nuvertinti savisaugos svarbą kelyje. Dažnai net ir tie, kurie rūpinasi savo saugumu, tai daro netinkamai. O juk šviesą atspindinčios priemonės veiksmingos tik tuomet, kai yra dėvimos taisyklingai. Kiekvienas pėsčiasis turėtų puikiai žinoti, kaip segėti atšvaitus, deja, realybė kiek kitokia.

kaunas.kasvyksta.lt Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai pranešė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, dar vienas išvežtas. Policijos pareigūnai praneša, jog pėstieji ėjo per perėją, o vairuotojas nepastebėjo, todėl įvyko nelaimė. Šiek tiek prieš 21 valandą skaitytojai pradėjo atakuoti „Kas vyksta Kaune“ redakciją su laiškais, jog Šiaurės prospekto ir Lansbergio Žemkalnio gatvės sankirtoje įvyko nelaimė. „Toyota“ markės automobilis partrenkė du žmones, vieną iš jų sužalojo mirtinai.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai vykdė prevencines priemones – kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kelių policijos valdybos pareigūnai nubaudė 199 Kelių eismo taisyklių nesilaikiusius pėsčiuosius. Šią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai ir toliau tęs pėsčiųjų kontrolės priemones.

Vos per 3 savaitgalio dienas – 7 mirtinos eismo nelaimių Lietuvoje aukos, kai prieš tai per visą savaitę – 3. Nei itin dažni policijos reidai, nei šiurpūs pranešimai apie „karo“ keliuose aukas, nei per šalies TV kanalus pradėti atvirai rodyti kraupūs avarijų vaizdai, užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų, nei baudos, nei teismo bausmės – niekas nedrausmina dalies eismo dalyvių.

Žinių radijas Prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos turėtų būti įrengtos specialios priemonės, priverčiančios vairuotojus sulėtinti greitį. Tuo įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas. Anot jo, dėl to sumažėtų avarijų perėjose, kur kasmet nukenčia šimtai, o žūva - dešimtys žmonių. „Turėtų būti taip, kad vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalėtų sumažinti greitį iki saugaus pėsčiajam.

Šeštadienio vakaras mirtimi baigėsi Kaune ir Šiauliuose kelią bandžiusiems pereiti pėstiesiems. Lapkričio 15 d. 21 val. 43 min. Kaune, Kovo 11-osios g., nenustatytas automobilis, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir mirtinai sužalojo per perėja ėjusį 1947 m. gimusį vyrą. Lapkričio 15 d. 21 val. 21 min.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Važiuoti priešinga kelio puse dviratininkui daug pavojingiau, mano Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Jo teigimu, svarbiausia saugumo sąlyga – būti pastebimam. LRT radijo klausytoja domisi, kodėl dviratininkams negalima važiuoti kairiąja kelio puse. „Dažnai važinėjame dviračiais, bet jaučiamės nesaugūs. Norėčiau, kad būtų diskutuojama, kodėl negalima dviratininkui važiuoti kairiąja kelio puse.