pergalės diena

Tankai ir salvinės raketų ugnies sistemos šeštadienį riedėjo Ukrainos prorusiškų separatistų tvirtovės Donecko gatvėmis, minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines. Mėgdžiodami didžiulį karinį paradą, tuo pačiu laiku vykusį Maskvoje, apie 1,5 tūkst. separatistų kovotojų žygiavo nešdami raudonas sovietines vėliavas ir kelis Josifo Stalino portretus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šeštadienį priėmė karinį paradą, kuris surengtas pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga. Prezidentas pasipuošė tautine obels žiedo butonjere su dviem juostelėmis, viena kurių buvo Georgijaus, o kita – nacionalinės vėliavos spalvų. Savo kalboje A.Lukašenka Baltarusijos armiją priskyrė prie stipriausių Rytų Europoje. „Baltarusijos armija vertinama kaip viena stipriausių Rytų Europoje“, – pasakė jis.

Rusijoje milijonai žmonių segėjo juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintas juosteles, minėdamas Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare, bet kritikai kaltina Kremlių susiejus šį karinės šlovės simbolį su savo dabartine politika. Georgijaus juostelė laikoma Rusijos atsaku į aguonos žiedą, kuris dažnai naudojamas Britanijoje, prisimenant karius, žuvusius per abu pasaulinius karus ir vėlesnius konfliktus.

Daugelis šalių gegužės 8-ąją mini Antrojo pasaulinio karo – karo prieš totalitarizmą ir tironiją – pabaigą, ir tik Rusija visus kviečia minėti pergalės vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare 70-metį gegužės 9-ąją. Kaip atsirado šios dvi datos ir kuo jos skiriasi? Apie tai kalbamės su ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovu, politologu Vincentu Vobolevičiumi. Lėmė skirtingos laiko juostos „Pirminė priežastis – išskirtinai techninė.

Prieš kelias dienas Lipecke atidengtas Josifo Stalino biustas jau susilaukė vietos gyventojų dėmesio – buvo aplietas rausvais dažais, praneša „Interfaks“. Vaizdo kamera, įrengta ant netolimais stovinčio namo, užfiksavo, kad naktį į gegužės 8-ąją paminklą dažais apliejo nenustatyta moteris. „Tai politinė provokacija. Išniekintas ne tik biustas, tačiau ir „Pergalės“ ordinas, kuris yra atvaizduotas paminkle“, – piktinosi Rusijos komunistų partijos antrasis sekretorius Sergejus Tokarevas.

Pastaraisiais metais Rusijoje užgimusi patriotizmo banga prasiveržė pačiais keisčiausiais būdais: patriotinių veteranių – robočių pasirodymai, „tverkinimas“ prie memorialų, naujausios karinės mados ir Georgijaus juostos absoliučiai visur, kur, tikriausiai, jų neturėtų būti. Kremliaus išsuktos propagandos mašinos didžioji problema tikrai nėra patriotizmo ar istorinės atminties skatinimas, kas būtų dar pateisinama, tačiau būdai, kuriais visa tai yra išreiškiama.

Egiptui švenčiant 40-ąsias 6 dienų karo su Izraeliu metines, prieš šalies saugumo pajėgas ir Egiptą šiuo metu valdančios kariuomenės vyriausybės šalininkus stojo nuversto prezidento Mohamedo Mursi ir Musulmonų brolijos rėmėjai. Vienas žmogus riaušėse užmuštas. Tahriro aikštė sekmadienį skanduodama šiuo metu šalį valdančio generolo al-Sisio vardą šventė 1973 metais įvykusį Izraelio užpuolimą, kuriam tada vadovavo taip pat prezidentas, nužengęs tiesiai iš kareivinių – Anvaras Sadaatas.

Zlatousto (Rusija) mieste reklamos kūrėjai „Armada outdor“ pagamino ir iškabino gegužės 9-osios šventei (Rusijoje švenčiama Pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena) skirtus plakatus, kuriuose pavaizduoti Antrojo pasaulinio karo laikų JAV kariai vietoje sovietinių, praneša „Interfaks“. Plakate, iškabintame vienoje iš miesto reklaminių stendų, pateikta savotiška legendinės, Pulitzerio premiją laimėjusios, Joe Rosenthalio nuotraukos versija: JAV kariai, keliantys vėliavą Ivo Džimoje, kažkodėl rank...

Minėti 67-ąsias Pergalės prieš fašistinę Vokietiją metines į sostinės Antakalnio kapines susirinko keli tūkstančiai žmonių, iš kurių beveik 800 žilagalvių karo veteranų. Nuo ankstyvo ryto į sostinės Antakalnio karų kapus ėmė rinktis žilagalviai veteranai, kurių senas kareivių paradines uniformas puošė eilės ordinų, medalių ir garbės ženklų. Prie kapinių vartų veteranų laukė visuomeninių organizacijų atstovai ir moksleiviai, kurie įteikė gėlių, sveikino.

Maskva rengiasi Pergalės dienos paradui. Daug karinės technikos ir karių dalyvaus iškilmingame pergalės prieš fašistinę Vokietiją ir karo pabaigos minėjime. Kasmet ši šventė sulaukia ypatingo susidomėjimo Rusijoje, į ją atvyksta Vakarų šalių atstovai. Vis dėlto, Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir nacių nugalėjimas Baltijos tautoms ir Rytų Europai dar nereiškė laisvės ir demokratijos.

Dešimtys jaunų žmonių, kaupiančių  karo dalyvių istorijas, bijojo važiuoti per Lietuvą autobusu su raudona žvaigžde bei dainuoti karo laikų dainas. Tarptautinio jaunimo autorali „Pergalės keliais“ dalyviai autobusu, kurį puošia raudona žvaigždė ir užrašas „Mūsų bendra Pergalė“ penktadienį vienai dienai atvyko į Vilnių.

Pasinaudoti daugiamilijonine „Eurovizijos“ žiūrovų auditorija galima įvairiais tikslais, ne vien tik kurti šalies įvaizdį ar populiarinti atlikėjo vardą. Nors oficialiai skelbiama, kad šis konkursas atskirtas nuo politikos, didesni ar mažesni incidentai įvyksta kone kasmet. Pirmajame pusfinalyje dalyvavę Rusijos atstovai antradienio vakarą atrodė užsivedę ir kupini entuziazmo. Pasirodyme itin efektingai atrodė iš tamsos išniręs dainininkas Aleksėjus Vorobjovas.

Ukrainos nacionalistai surengė muštynes, kad nutrauktų Pergalės dienos šventimą, jie užpuolė karo veteranus ir bandė nuplėšti Georgijaus kaspinėlius nuo Rusijos delegacijos atstovų. Pagrindiniai įvykiai vyko Lvove. Nacionalistinės organizacijos „Laisvė“ atstovai bandė sutrukdyti autobusų su karo veteranais, partijų „Rusų vienybė“,  „Tėvynė“ atstovais ir kitais Ukrainos gyventojais iškilmingam pravažiavimui iki Šlovės kalvos Lvove. Ukrainos nacionalistai (SCANPIX nuotr.

Pasipiktinęs Rusijos Antrojo pasaulinio karo veteranas kreipėsi pagalbos į JAV prezidentą, kai vietos pareigūnai atsisakė jam skirti butą. Laiške prezidentui Barackui Obamai, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida, Antonas Karavanecas tvirtina 1945 metais padėjęs išlaisvinti į japonų rankas patekusius JAV karo belaisvius, praneša BBC. Jis tvirtina apgailestaujantis, kad tuo metu nepasinaudojo siūlymu persikelti gyventi į Jungtines Valstijas.

Antrasis pasaulinis karas, pasibaigęs 1945 metais, buvo tikrai visuotinis karas. Jo metu žuvo apie 56 milijonai žmonių, bet tikslaus žuvusųjų skaičiaus ir po 66 metų negali niekas pasakyti. Oficiali statistika Per masinius oro antskrydžius numestos bombos beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai perpus sumažino Europos ekonominį potencialą, o finansų sistema visai žlugo. Joks ankstesnis karas nebuvo pražudęs tiek žmonių. Žuvo apie 19,2 mln.

Rusų pasiuntinys Lietuvoje ragina gerbti Antrojo pasaulinio karo veteranus. Buvusių kariškių teliko keli tūkstančiai, jie jau seni ir neįgalūs, kasdien išeina iš gyvenimo. Rusijos ambasada Lietuvoje kasmet pagerbia Antrojo Pasaulinio karo veteranus, kurių gretos kasdien retėja. „Mums jie yra didvyriai, kurie suteikė  teisę gyventi. Jų teliko vos keli tūkstančiai. Mes juos gerbiame ir niekada nepamiršime“, – tikino ambasadorius V. Čchikvadzė.

Taip jau sutapo, kad antrasis gegužės savaitgalis Lietuvoje nebuvo nuobodus. Nekomercinės muzikos gerbėjai rinkosi į Vilniuje vykusį festivalį "Kunigunda Lunaria", kurį aplankė švedų neofolko žvaigždės "Ordo Rosarius Equilibrio", LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendrijos atstovai rinkosi į pirmąjį Lietuvos istorijoje paradą, sekmadienį paradą rengė ir 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo baigmės metines švenčiantys karo veteranai.

Rusų sąjungos organizuotą eiseną gegužės 9-ajai paminėti Vilniaus centre pasitiko protesto akcija. Apie du šimtus žmonių, iš kurių dauguma buvo rusakalbiai, sekmadienio rytą nešini tulpėmis, balionais ir vėliavėlėmis žygiavo nuo Katedros aikštės iki Mindaugo tilto. Juos pasitiko plakatai, primenantys SSRS vykdytas žudynes ir trėmimus.

Baltarusijos sostinėje Minske, rengiantis gegužės 9 dieną įvyksiančiam paradui, skirtam Pergalės dienai paminėti, užsidegė šarvuotis. Nors Baltarusijos Gynybos ministerija tokią informaciją neigia, tačiau žiniasklaidai pavyko užfiksuoti degantį šarvuotį. Skelbiama, kad iš pradžių karinė transporto priemonė apskritai neužsivedė, o galiausiai iš jos pliūptelėjo liepsna. Incidentas įvyko gegužės 6 dienos vakare, kai karinė technika judėjo į parado repeticiją.

Buvęs komunistinės Lenkijos vadovas generolas Wojciechas Jaruzelskis, kuris 1981 metais šalyje buvo paskelbęs karinę padėtį, atsidūrė ligoninėje. Skelbiama, kad dėl to jam gali tekti atsisakyti kelionės į Maskvą, kur gegužės 9 dieną generolas turėjo dalyvauti 65-osiose Pergalės dienos minėjimo iškilmėse. Į Maskvą W. Jaruzelskis turėjo vykti kartu su laikinuoju Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu ir Lenkijos karo veteranais.

Maskvos meras Jurijus Lužkovas nurodė, jog Pergalės parado išvakarėse bus išsklaidomi debesys ir atliekami "eksperimentiniai darbai oro sąlygų pagerinimui". Šiems eksperimentams Rusijos sostinės savivaldybė skirs 45 mln. rublių. Tokių neįprastų veiksmų imamasi artėjant grandioziniam renginiui - gegužės 9-ąją vyksiančiam Pergalės dienos paradui. Iš viso sostinės savivaldybė Pergalės parado pasirengimui išleis 120 mln. rublių, praneša naujienų agentūra Interfax.

Laikinai Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis pakvietė generolą Wojciechą Jaruzelskį kartu su juo vykti į gegužės 9 dieną Maskovje vyksiančias pergalės dienos 65-ųjų metinių minėjimo iškilmes. Būtent generolas W. Jaruzelskis 1981 metų gruodį Lenkijoje įvedė karinę padėtį, kurios tikslas buvo susidorojimas su „Solidarumo“ judėjimu. W. Jaruzelskį kartu vykti į Maskvą pakvietė dar Lechas Kaczynskis, kuris balandžio 10 dieną tragiškai žuvo per lėktuvo katastrofą.

Didžiausią viešą Kremliaus nepasitenkinimą sukėlė Moldovos laikinasis prezidentas Michajus Gimpu, pareiškęs, kad jam „nėra ką veikti Maskvoje“. Iškilmėse Maskvoje, rengiamose pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų metinių proga, dalyvaus gerokai mažiau šalių vadovų, negu Kremlius tikėjosi. Paradą Raudonojoje aikštėje stebės Latvijos ir Estijos prezidentai Valdis Zatleras ir Tomas Hendrikas Ilvesas, Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislavas Komorovskis.

Rusijos sostinės Maskvos valdžia atsisakė planų, artėjant Pergalės dienos minėjimui, mieste iškabinėti Josifo Stalino portretus. Maskvos vicemerė Liudmila Ševcova dabar teigia, kad plakatai nebus kabinami lauke, o veikiausiai bus iškabinti uždarose vietose, tokiose kaip karo muziejai. „Plakatai bus pakabinti vietose, kuriose aktyviausiai ir dažniausiai renkasi karo veteranai. Be to, turint omenyje nepastovų orą, plakatams viduje bus žymiai geriau“ - teigė L. Ševcova.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad šiandien vykusiame Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje Vilniaus meras organizatoriams pasiūlė nerengti gegužės 9 dienos karo veteranų eitynių, o renginį organizuoti tradicinėje vietoje – Antakalnio karių kapinėse. Galutinis sprendimas dėl gegužės 9 dienos renginių bus priimtas rytoj vyksiančiame Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje.

Nors Lietuvos krašto apsaugos ministerija neigia, kad ir keli neginkluoti  mūsų kariai  gegužės 9-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje atiduos pagarbą Stalino portretams, pačioje Lietuvoje krašto apsaugos struktūros susilaukia padėkos iš Rusijos Federacijos ambasados už pagalbą  per „šlovingosios pergalės prie rudąjį marą 65-mečio renginius”. Praėjusį savaitgalį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kareiviai  padėjo iškilmingai perlaidoti dviejų dešimčių raud...

Uostamiesčio savivaldybės administracijos vadovybė savo sprendimą leisti ar ne gegužės 9-ąją organizuoti maršą Pergalės dienos proga uostamiesčio gatvėmis žadėjo paskelbti vakar, tačiau ir vėl apsiribojama tik abstrakčiais pasvarstymais be jokių konkrečių sprendimų. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viačeslavo Karmanovo, skubėti neverta, nes pagal teisės aktus atsakymą privaloma duoti ne vėliau kaip likus 48 val. iki renginio.

Jei uostamiesčio savivaldybės administracija ryšis išduoti leidimą Pergalės dieną, gegužės 9-ąją, žygiuoti miesto gatvėmis, neabejotinai ši akcija sulauks ir protesto žingsnių. Taip vakar pareiškė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Klaipėdos filialo koordinatorius Vitalijus Čiapas, kuris su saujele bendraminčių prie Žvejo paminklo surengė protesto akciją.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vilniaus merą Vilių Navicką, reikalaudamas net nesvarstyti galimybės rengti Vilniuje sovietmečiu minėtos Pergalės dienos eitynes. "Tokie svarstymai - tai tarsi spjūvis į veidą mūsų istorijai, mūsų partizanų, visų pokario rezistentų atminimui", - piktinasi K. Masiulis.

Net 81 proc. lenkų mano, kad jų prezidentas Lechas Kaczynskis turi vykti į Maskvą paminėti pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų metinių. 16 proc. lenkų, kuriuos apklausė agentūra „GfK Polonia“ teigia nenorintys, kad L. Kaczynskis Maskvoje Pergalės dieną minėtų kartu su generolu Wojciechu Jaruzelskiu, kuris 1981 metais Lenkijoje įvedė karinę padėtį. W. Jaruzelski jau priėmė Rusijos valdžios kvietimą dalyvauti iškilmėse, tuo tarpu L. Kaczynskis galutinio sprendimo dar nepriėmė. 3 proc.

Vis dar nėra aiški Lenkijos pozicija, dėl aukščiausių šalies pareigūnų dalyvavimo Pergalės dienos minėjime Maskvoje. Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis gegužės 9-ąją gali neatvykti į Maskvą švęsti Pergalės dienos. Tokių svarstymų priežastis - į Rusijos sostinę pakviestas generolas W.Jaruzelskis.

Paprastai pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, gegužės 9-ąją, Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo veteranai mini prie Skulptūrų parke esančio kardo formos paminklo, tačiau šiais metais gali būti kitaip: ketinama organizuoti paradą uostamiesčio gatvėmis. Dėl leidimo organizuoti eitynes jau kreiptasi į savivaldybės administraciją, kuri atsakymo kol kas nedavė.

Rusijos premjero Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningosios Rusijos“ partija žada, kad, šaliai minint 65-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, bus amnestuoti daugiau nei 300 tūkst. kalinių. Kaip skelbia dienraštis „Vedomosti“, paskutinį kartą tokio plataus masto amnestija buvo paskelbta 2000 metais. Tuomet amnestijos sulaukė daugiau nei 200 tūkst. kalinių.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas oficialiai pareiškė, kad gegužės 9 dieną vyks į Maskvą, kur bus minimos 65-osios Pergalės dienos metinės, skelbia „Postimees“. „Aš dalyvausiu gegužės 9 dienoos renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pabaigai atminti, tam, kad drauge su kitų Europos valstybių atstovais paminėčiau visas šio karo aukas“ – teigė T. H. Ilvesas. Į ankstesnį 60-ąjį Pergalės dienos jubiliejų Estijos prezidentas tuomet nevyko.

Rusijos rengiasi pakviesti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas dalyvauti Pergalės dienos minėjimo proga vyksiančiame kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje, skelbia „Polskie radio“. Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas teigia, kad Maskva pripažįsta Lenkijos indėlį Antrojo pasaulinio karo metais siekiant išlaisvinti Europą iš nacistinės okupacijos gniaužtų.

Plakatai su Sovietų Sąjungos diktatoriumi Josifu Stalinu Rusijos sostinėje Maskvoje bus iškabinti ne tik minint Pergalės dieną, tačiau ir pažymint kitas sukaktis, antradienį pareiškė Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Maskvos valdžia dar vasario 17 dieną prakalbo apie savo planus, švenčiant pergalę Antrajame pasauliniame kare, išpuošti miestą diktatoriaus, atsakingo už milijonų žmonių nužudymą, plakatais. Pergalės diena Rusijoje bus minima gegužės 9 dieną.

Rusija ginčijasi dėl to, kas laimėjo Antrąjį pasaulinį karą – Josifas Stalinas ar rusų tauta. Tokio ginčo pagrindu tapo Maskvos valdžios sprendimas sostinėje Pergalės dienos proga iškabinėti diktatoriaus portretus. Toks sprendimas tarsi reiškia tai, kad Maskvos valdžia mano, jog karą Sovietų Sąjunga laimėjo tik J. Stalino dėka. Rusijos žmogaus teisių gynėjai smerkia Maskvos valdžios sprendimą miesto gatvėse iškabinti plakatus su J. Stalino atvaizdu.

Maskvos miesto valdžios planai išpuošti miestą sovietinio stiliaus portretais, kuriuose vaizduojamas diktatorius Josifas Stalinas, papiktino kritikus, kurie teigia, kad negalima garbinti tirono, atsakingo už milijonų žmonių mirtis. Tačiau Maskvos valdžia teigia, kad jokiu būdu negalima J. Stalino visiškai ištrinti iš Rusijos istorijos. „Reikia prisiminti vyrą, kuris vadovavo mūsų šaliai karo metais“ - teigia valdžios atstovas Vladimiras Makarovas.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris trečiadienį priėmė Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino kvietimą gegužės 9 dieną atvykti į Maskvą, kur bus minimos Pergalės dienos 65-osios metinės. V. Zatleris su Rusijos premjeru V. Putinu buvo susitikęs trečiadienį Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusiame forume, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip išsaugoti Baltijos jūrą.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis gegužės mėnesį gali vykti į Maskvą minėti 65-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių. „Prezidentas norėtų vykti į Maskvą, tačiau ne bet kokia kaina. Jis norėtų išvengti situacijos, kuri nutiko buvusiam prezidentui Alexanderiui Kwasniewskiui, kuris ta pačia proga viešėjo Maskvoje 2005 metais ir buvo pažemintas rusų, nes jie nepaminėjo Lenkijos indėlio iškovojant pergalę prieš nacistinę Vokietiją“ – teigė Lenkijos prezidentūros atstovas.

Rusija, minėdama 65-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, žada surengti patį didžiausią karinį paradą nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, skelbia „RIA Novosti“. Gegužės 9 dieną virš Raudonosios aikštės praskris 165 kariniai lėktuvai, kurių dalis suformuos danguje skaičių 65. Pasirengimas paradui jau pradėtas.

Iš anksto pasakyti, reikia ar nereikia prezidentei Daliai Grybauskaitei vykti į Maskvą minėti Pergalės dienos būtų viduramžiška, primintų tarsi pasenusį požiūrį į maldas.

Tuo metu, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto galimybę pasikviesti Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą į kovo 11-osios iškilmes, pats Rusijos vadovas teigia neplanuojantis kviesti nė vieno pasaulio lyderio į 65-ųjų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių minėjimą vykisantį Maskvoje. Apie tai, duodamas interviu laikraščiui „Moskovski Komsomolec“, pareiškė prezidento reikalų valdytojas Dmitrijus Kožinas.