perdirbimas

Apskaičiuota, kad tik trečdalis cigarečių nuorūkų iš 18 mlrd. kasdien pasaulyje surūkomų cigarečių patenka į šiukšlių ar perdirbimo konteinerį. Bratislavoje (Slovakijoje) pradėtas naujas cigarečių nuorūkų perdirbimo būdas. Slovakijos sostinės komunalinių atliekų tvarkymo įmonė paskelbė apie naują siekį 2024 m. surinkti ir pakartotinai panaudoti išmestas cigaretes.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė kai kurių parlamentarų siūlymui nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastiko ir PET pakuočių atliekomis atleisti verslą su sąlyga, jei jos bus perdirbtos, tačiau Seimui siūlo metais pavėlinti naujos tvarkos įsigaliojimą ir ją taikyti nuo 2025 metų. Tokia Vyriausybės išvada, kuria iš esmės pritarta siūlomoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, bus teikiama Seimui.

Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Apie tai rašo naujienų portalas „Made In Vilnius“. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur.

Lietuvoje sukurta reikiama infrastruktūra tekstilės gaminių rūšiavimui, tačiau gyventojai vis dar mokosi tinkamai tai daryti. Be to, kad tekstilės konteineriuose atsiduria netinkamų atliekų, pasitaiko ir netikėtų situacijų, rašoma pranešime spaudai.

Ar pirktumėte vaikams pliušinius žaislus, pagamintus iš perdirbtų cigarečių nuorūkų? Būtent tai siūlo viena Indijos įmonė, kuri perdirba kiekvieną nuorūkos dalį. Sunku net įsivaizduoti, kad milžiniška nuorūkų krūva gali virsti kuo nors gražiu ar mielu. O štai indai sugalvojo, ką iš jų galima padaryti – nustebsite, tačiau perdirbtos nuorūkos tampa net pliušiniais meškiukais, su kuriais žaidžia vaikai. „Visas cigarečių atliekas mes apdorojame ir perdirbame čia, savo gamykloje.

Per pastaruosius metus reikšmingai išaugo perdirbimui surenkamų gofruoto kartono ir putų polistirolo kiekiai. Tokią tendenciją lėmė pasikeitę vartojimo įpročiai pandemijos metu, kai suklestėjus elektroninei prekybai kiekvienam gaminiui supakuoti reikėjo atskiros pakuotės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Prognozuojama, kad vien šiemet šių medžiagų bus surinkta iki penktadalio daugiau nei ankstesniais metais.

Teismas nutraukė bylą, kurioje bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkas prašė iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė priteisti 1,7 mln. eurų skolą.  „Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo rugpjūčio 11 dienos nutartyje.

Keptuvėje liko panaudoto aliejaus? Neskubėkite pilti į nuotekas – aliejų, kaip ir kitas atliekas, surenka ir perdirba. Panaudotu aliejumi užpildytą tarą gyventojams reikia nuvežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kuriuose regionuose galime rasti? Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (ARATC) Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas sako, kad speciali tara aliejui pilti yra dalijama gyventojams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento direktoriaus įsakymu dėl pasikartojančių pažeidimų ir nelegalios veiklos panaikinta ūkio subjekto veiklos registracija UAB „TDL oda”. Įmonė nuolatos nepaisė šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, šalinimo, higienos ir ženklinimo reikalavimų, o po veiklos sustabdymo toliau veikė nelegaliai. „Jau nebe pirmą kartą ši įmonė atsiduria tikrintojų akiratyje, tačiau į pastabas nereaguojama.

Mieste nėra vietos? Kerti medžius. Kai kurie nupjautieji tiesiog krenta nuo šlaito. Stebėti, kaip šie seni, gražūs medžiai pjaunami – ne vienam skaudu. Tačiau viena ne pelno organizacija šiuos medžius surenka ir paverčia vienetiniais baldais ar namų apyvokos daiktais. Tad štai – ir antras gyvenimas medžiams, ir džiaugsmas Honkongo gyventojams.  Atgabenti į dirbtuves medžiai apdirbami, supjaustomi, obliuojami ir parengiami naujam gyvenimui.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, vykdanti biomonitoringą, kokią įtaką žmonių sveikatai galėjo padaryti pernai Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvykęs gaisras, gavo į pirmąjį tyrimo etapą pakviestų žmonių anketas. Tyrime sudalyvavo 91 iš 100 kviestų ugniagesių gelbėtojų ir – 81 iš 200 atrinktų teritorijų gyventojų. Mokslininkai netrukus pradės apdoroti anketų duomenis, o paimti mėginiai yra ruošiami laboratoriniams tyrimams.

Prieš kurį laiką įmonė „Vėjo projektai“, iki 2012 m. stačiusi vėjo jėgainių parkus, išsikėlė tikslą – greta atsinaujinančios energetikos vystyti ir ekologišką transportą. Taip gimė „Dancer Bus“ – elektriniai iš perdirbtų plastmasės butelių pagaminti autobusai. Pirmieji jų visai neseniai išriedėjo į Klaipėdos gatves.

Praėjusį rudenį įvykęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ nepaskatino valdžios institucijų parengti teisės aktus, kurie pažabotų fiktyvų padangų perdirbimą bei sugriežtintų jų laikymo sąlygas, sako Aplinkos apsaugos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas.   „Tai ką pamatėme Alytuje, turėtų būti neapsakoma gėda šiai Vyriausybei. Po septynių mėnesių po tokio skandalingo gaisro nepakeistas nė vienas  teisės aktas, kuris sustabdytų tokį fiktyvų perdirbinėjimą.

Lietuvos nuolaidos naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ padėjo abiejų šalių santykiams, bet nebuvo esminis jų šiltėjimo elementas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Vilniuje šalia konteinerių besivoliojančios purvinos drabužių krūvos liks tolima praeitimi – taip žada sostinės valdžia, kadangi šią savaitę Vilniuje įrengti nauji, tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Didelę dalį į juos patekusių drabužių planuojama prikelti antram gyvenimui. Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai. „Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, kitur jos nenustatyta. Pasak ministrės, tai rodo įvairūs vietoje atlikti tyrimai. „Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmadienį pranešė pratęsiantis tyrimą dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Kaip teigiama departamento pranešime, siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną ir išvadas turėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje padarinius. Jis taip pat ragina aplinkos ministrą priimti „ryžtingus sprendimus“ ir perimti darbus iš šios ministerijai pavaldžios įstaigos Alytaus valdybos. „Natūralu, kad toks gaisras negalėjo neturėti jokių pasekmių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako buvęs nustebintas Alytaus savivaldybės paskelbtų tyrimo duomenų apie padangų perdirbimo gamyklos gaisravietėje susikaupusio vandens užterštumą. Pasak jo, ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo atliktųjų savivaldybės užsakymu.  „Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie.

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių. Vilnietė Simona renkasi prekes.

Utenos rajone atliekų tvarkymo įmonė ir jos vadovai kaltinami padarę didelę žalą gamtai ir aplinkai, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje remiantis FNTT surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, bankrutavusi atliekų tvarkymo bendrovė ir jos vadovai kaltinami tuo, kad netinkamai tvarkė žmonių sveikatai ir gamtai pavojingas atliekas.

Prancūzijos valdžia ketina ateinančiais metais įvesti nuobaudų sistemą, kurį gali padidinti plataus vartojimo prekių kainas, jeigu jų plastikinė pakuotė bus pagaminta ne iš perdirbto plastiko. Taip siekiama užtikrinti, kad iki 2025 metų visoje šalyje būtų naudojamas tik perdirbtas plastikas. Aplinkosaugos ministerijos valstybės sekretorė Brune Poirson sakė, kad tokia nuobaudų sistema yra viena iš numatomų priemonių. Taip pat planuojama įvesti užstato sistemą plastiko buteliams.

Tuo pačiu mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi apie 1,5 metų. Vėliau jis perduodamas šeimos nariams arba tiesiog dūla stalčiuje. Greičiausiai dažnas net nesusimąsto, kad mobilaus telefono mikroschemose naudojami brangieji metalai, tokie kaip auksas, sidabras, platina ir kitos medžiagos gali būti perdirbamos ir panaudojamos pakartotinei gamybai. Tokiu būdu nebūtų eikvojami gamtiniai ištekliai, o gamybos sąnaudos taptų daug mažesnės.

Perdirbtas padangas galima sėkmingai pritaikyti tiesiant kelius, tačiau reikia apsispręsti dėl konkrečios jų panaudojimo technologijos, teigia ekspertai. Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

Du šalia esantys verslai nebūtinai turi būti konkurentai, atvirkščiai, geriau žengti koja kojon, moko danai. Pramoninė simbiozė – modernus būdas verslui bendradarbiauti ir gauti naudos iš kaimynui nebereikalingų produktų. Seime pirmadienį organizuotoje tarptautinėje energetikos konferencijoje viešėjusi Danijos Simbiozės centro vyriausioji projektų vadovė Maggie Lund atskleidė, kaip verslas gali pasipelnyti vienas iš kito atliekų.

 Mažėjančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje beveik išguldė smulkiuosius pieno ūkius, tačiau tai dar nereiškia, kad verstis gyvulių auginimu ir pieno produktų gamyba Lietuvoje – neapsimoka. Rokiškio rajone įsikūrusiame Ilzenbergo dvare pieno produktų gamybos rodikliai stiebiasi aukštyn. Kodėl? „Galutinė gamyba ir sveikatai naudingų produktų poreikis – štai kas lemia paklausą“, – sako Jonas Dalis, ūkio valdytojas. Rinkoje jau keletą metų mažėja pieno ūkių.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais patikrinę mėsos perdirbimu ir prekyba užsiimančią įmonę, nustatė daugybę pažeidimų su galbūt neapskaitytomis pajamomis. Buvo neišduodami kasos kvitai, šimtų kilogramų skerdienos neturėjo dokumentų, trūko kelių tonų žaliavos. Mokesčių slėpimą paslėpti bandyta ir dvigubais važtaraščiais, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kiekvienas automobilių gamintojas galvoja ne tik kaip sukurti naują modelį, kuris būtų populiarus visame pasaulyje. Kiekvienas automobilių gamintojas pagalvoja ir apie kitą, ne itin malonų scenarijų - automobilio utilizavimo scenarijų, kuomet nereikalingus automobilius reikia išardyti.  Vokiškų automobilių gamintoja specialų utilizavimo centrą atidarė 1994 metais, kuomet į aršius aplinkosaugininkus niekas nekreipė dėmesio.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Lietuviai apsukrumu nesiskundžia. Sukčiai jau spėjo sugalvoti būdų, kaip pasipelnyti ir iš taromatų. Policija kol kas pavojaus neįžvelgia, tačiau prekybos centrai skundžiasi, kad vis daugėja klastočių. Vos prieš kelis mėnesius Lietuvoje atsiradusius taromatus tautiečiai pamilo ne iš karto. Iš pradžių keikė stringančią techniką, piktinosi, jog ne visas gėrimų pakuotes aparatas priima. Na, o dabar prie prekybos centrų stūksančių paviljonų be duris nuolat varstančių klientų vargu ar pamatysi.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione gaudžia įrengimai: pagaliau linija juda Baltijos jūroje žvejų sugautos menkės. „Nuo šios dienos yra galimybė ne tik kad perpardavinėti tą žuvį, bet yra ją ir apdoroti. Ir tiekti į vietinę rinką šviežią, o jeigu nespėjame parduoti šviežios, mes turime galimybę ją šokiniu šaldymu užšaldyti. Sandėliuoti ir parduoti tada, kada geriausia kaina“, - pasakoja direktorius Ernestas Doržinkevičius.

 Stiklas yra itin populiari ir viena iš patvariausių pakuočių naudojamų buityje, kuri technologiškai gali būti visiškai perdirbama, tačiau, ekologijos ekspertai pažymi, kad vienai neatsakingai išmestai stiklo šukei gamtoje suirti gali prireikti net 900 metų. Statistika rodo, kad Lietuvos komunalinių atliekų bendrame kiekyje apie dešimtadalį jų sudaro būtent stiklo atliekos.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Pieno perdirbėjai dėl milijonų dūšią net velniui parduotų? Pieno perdirbimo įmonės paskleidė informaciją, kad jau surinko per 7 tūkstančius jų teisei pasinaudoti ES parama pritariančių pieno gamintojų parašų. Pieno perdirbimo įmonių vadovai ir savininkai sunerimo: artėja paraiškų teikimo ES paramai gauti laikas, o dar neaišku, ar į šią paramą įmonės galės pretenduoti.

 Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.

Turkijos kompanija sukūrė įdomų aparatą, kuris padės „mušauti“ du zuikius. Naujas įrenginys priima butelius ir išduoda ėdalą benamiams šunims. Reikia priminti, kad Stambule yra daugiau negu 150 tūkst. valkataujančių šunų. Aparatas veikia, kadangi pelnas nuo perdirbamų butelių dengia šunų ėdalo kainą.

Didžiosios Britanijos gyventojams ateinančiais metais gali tekti apsirūpinti dar keliomis šiukšliadėžėmis, kad jų turėtų šešias, ketvirtadienį perspėjo didžiausia šalyje atliekų tvarkymo įmonė. To gali prireikti tam, kad būtų laikomasi naujų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo taisyklių.

Pieno perdirbėjai ragina ūkininkus pakentėti ir tikina, kad pieno supirkimo kainos po 2–3 mėnesių ar blogiausiu atveju po pusmečio tikrai pradės kilti. Albinas Čaplikas Šį pirmadienį premjeras prie diskusijų stalo susodino pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių atstovus aptarti susidariusios padėties nukritus pieno supirkimo kainoms. Abi pusės išsikalbėjo, nuleido garą, o konkrečius sprendimus bandys priimti artimiausiuose Pieno tarybos posėdžiuose.

Ar kada susimąstėte, kiek plastikinių maišelių per dieną sunaudojate: pakuojate produktus, o paskui išmetate? Kasmet šimtai tonų plastikinių maišelių patenka ne į perdirbimo gamyklas, o nukeliauja į gamtą. Ar žinote, kad vienam tokiam maišeliui suirti reikia nuo kelių dešimčių iki šimto metų? Trečiadienį Europos Parlamentas tarė „gana“ beprasmiam plastikinių maišelių naudojimui ir aplinkos taršai.

 Vyriausybė šiandien patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą, kuriuo nustatė šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis. 2014-2020 metais bus tęsiama 2000-aisiais pradėta atliekų tvarkymo politika ir atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.

Lietuva jau gali tiksliai įvardyti sumaniosios specializacijos prioritetines kryptis, kurias plėtos siekdama paspartinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, didinančią šalies konkurencingumą. Viena iš šešių Vyriausybės patvirtintų prioritetinių krypčių bus agroinovacijos ir maisto technologijos.

Pareigūnai sulaikė 25 Lietuvos kapitalo mėsos perdirbimo ir prekybos įmonės darbuotojus ir areštavo 5 mln. litų vertės turto. Neįvardijama įmonė įtariama nuslėpusi 8 mln. litų PVM pajamų mokesčio, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Edvardas Šileris.

Šimtmečiais vanduo buvo laikomas nemokama viešąja gėrybe, rašo bbc.com. Vis dėlto dėl alinančių sausrų ir žmonijos populiacijos augimo paklausa, ekspertų teigimu, modernioms vandens technologijoms nuolat auga. „Yra daug išdžiuvusių regionų, ypač Amerikos pietvakariuose“, – teigė investicijų valdytojas Simonas Gottelier‘is. Jis prognozuoja, kad vandens pramonė kas metus augs vidutiniškai nuo 5 iki 7 proc.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas Lt” ketina naują pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama „Pienas Lt“ ir skolintomis lėšomis. Gamyklos darbus planuojama baigti 2014 metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. „Pienas Lt“ įkurtas 2008 m. Šiuo metu jo pajininkais yra 208 Lietuvos pieno ūkiai.

Piknikas gamtoje – viena smagiausių vasaros pramogų, kurią dažnai renkasi ir lietuviai, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Kruopščiai apgalvoję, kokius daiktus ir maisto produktus pasiims į išvyką, iškylautojai retai iš anksto apsvarsto, kaip elgsis su jų atliekomis. Vienos didžiausių šalyje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, tik labai maža dalis iškylautojų tinkamai sutvarko pikniko atliekas, kiti tai daro neteisingai ar net palieka šiukšles tiesiog stovyklavietėje.

Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusioje energiją taupančių lempučių perdirbimo gamykloje „Lampu demerkurizacijas centrs“ per metus perdirbama 200-250 t perdegusių taupiųjų lempučių. Į šį fabriką lemputės atkeliauja ir iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Fabrike veikia dvi energiją taupančių lempučių perdirbimo linijos: viena skirta ilgosioms (60-180 cm ilgio) gyvsidabrio lempoms perdirbti, kita –energiją taupančioms lemputėms.