pensininkai

Griežtas laisvės atėmimo bausmes Klaipėdos apygardos teismas skyrė moterims, apiplėšinėjusioms garbaus amžiaus klaipėdiečius. Nors teisiamosios kaltomis pripažintos ne dėl visų joms inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, teismas nusprendė, kad E. I. pataisos namuose turės praleisti penkerius su puse metų, o A. J. – metais ilgiau, nes ji nusikalto kitos bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Vy­tau­tas Vaiz­ber­gas ap­si­skai­čia­vo, jog ki­tą­met ga­lė­tų kreip­tis dėl išanks­ti­nės pen­si­jos. „Sod­ros“ sky­riu­je su­ži­no­jo, jog į prieš­lai­ki­nę pen­si­ją ga­lės išei­ti tik 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sį. Pen­si­nis am­žius jam nu­to­lo ne me­tais, o pu­sant­rų. Pa­si­ro­do, to­kia val­diš­ka skai­čiuok­lė.

Japonijos policija sulaikė investicinės kompanijos „AIJ Investment Advisers“ vadovą. Įtariama, kad kompanija yra įsipainiojusi į skandalą, susijusį su 1,4 mln. dolerių dingimu iš pensijų fondo, praneša AFP. 60-metis Kazuhiko Asakawa ir trys jo pavaldiniai buvo sulaikyti po kompanijos biure atliktos kratos. Bendrovės vadovai kaltinami apgaudinėję investuotojus. 2011 metais jie tvirtino, kad pensijų fondo turtas stabiliai auga, tuo tarpu iš tikrųjų jis sparčiai mažėjo.

Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Ką tik 90-metį atšventusi laidos vedėja ir slapta kamera ginkluoti aštuoniasdešimt perkopę senjorai. Tokią atrakciją drauge su kitomis vasaros naujienomis jau birželį pasiūlys LNK televizija.

Sparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis ekonominiu augimu, tačiau tolesnei šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika. Nesibaigiantis Kinijos ekonominis stebuklas žengia koja kojon su stulbinamu gyventojų senėjimu. Kai kurie apžvalgininkai net pradėjo abejoti, ar šaliai neteks pasenti greičiau nei pavyks praturtėti.

Vyriausybė nusprendė vykdyti Konstitucinio teismo nutarimą ir nuo rugsėjo 1 dienos atkurti pensijas iki prieškrizinio lygio. Visa pensija vėl bus mokama ir dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Iš lietuviškos pensijos ne tik oriai nepragyvenantys, bet ir komunalinių mokesčių neišgalintys susimokėti senjorai, užuot ramiai ilsėjęsi, renkasi tarnystę savo bendraamžiams užsienyje. Kūdikių, senelių ir neįgaliųjų slauga, darbas pomidorų šiltnamiuose, gėlių plantacijose – Lietuvos pensininkai nesirenka, kur lenkti nugarą.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu  atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos senjorai, palyginti su darbingo amžiaus šalies gyventojais, turi daugiau nekilnojamojo turto. Be to, kaupdami savo turtą vyresnio amžiaus žmonės labiau vertina daiktus ir kitas materialines vertybes, o ne pinigus. Sukauptas turtas ir pajamos leidžia pensininkams jaustis saugesniems už darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus.

Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dvi jaunos moterys kaltinamos plėšimais įsibraunant į patalpas, turto sugadinimu, vagystėmis, sveikatos sutrikdymu bei kitais nusikaltimais.

Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams. Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo pasigirdę Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių komentarai yra politizuoti, nes juose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, iškilo tiesioginės teisinės atsakomybės klausimas.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.

Pensijų kaupimo sąskaitose dirbantieji sukaupia vis didesnes sumas, todėl išeidami į pensiją raginami nepamiršti šių pinigų. Pensijų fondus administruojančios bendrovės aktyviai stebi, kuriems jų klientams artėja pensinis amžius.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

2012 metais draudžiamosios pajamos, nuo kurių priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės ir netekto darbingumo pensijos, motinystės, tėvystės, ligos pašalpų maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų „lubos“ bus padidintos iki 1488 litų.

Seimo š. m. gruodžio 20 d. priimtas įstatymas, numatantis įmokų į pensijų fondus sumažinimą 2012-aisiais metais nuo 2 proc. iki 1,5 proc., yra galimai neteisėtas ir toliau klampins mūsų šalį į dar gilesnes problemas pensijų srityje.

Visiems valstybinio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų gavėjams, išskyrus dirbančius pensininkus, pensijos ir kitos išmokos gruodžio mėnesį bus baigtos mokėti anksčiau nei kitais šių metų mėnesiais – jomis naudotis bus galima dar iki didžiųjų metų švenčių. Visiems pensijų gavėjams, kurie nedirba, pensijos bus išmokėtos vėliausiai iki šv. Kalėdų.

Pirmoji išmokų „Snoro“ indėlininkams diena nepraėjo be nemalonumų. Kai kurie žmonės vakar namo grįžo nieko nepešę. Gyventojai apstulbo neradę savęs indėlininkų sąrašuose arba aptikę perpus mažesnes sumas, nei būta iki „Snoro“ nacionalizavimo. Apgulties SEB banke vakar nebuvo, bet indėlius panorusių atsiimti gyventojų nestigo nuo ryto iki vakaro. V. Ščiavinsko nuotr. „Snoro“ indėlininkai vakar rytą skubėjo į SEB banko poskyrius atsiimti savo indėlių.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus. „Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais.

Raginimą atidaryti sąskaitą kitame banke išgirdo ne visi buvę „Snoro“ klientai pensininkai. Dauguma buvusių „Snoro“ klientų „Sodros“ išmokų gavėjų pinigus šį mėnesį atsiims jau kituose bankuose – kai tik pasirūpins atsidaryti sąskaitas. „Sodros“ Panevėžio skyrius primena, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeteko galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad dar 15 tūkst. asmenų, kurie iki šiol socialinio draudimo išmokas gaudavo į banke „Snoras“ buvusias sąskaitas, nepateikė duomenų apie naujas sąskaitas. Primename, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeturi galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo pasiūlymą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kuris leis grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį ne iš dalies — kaip siūlo valdančiosios partijos, bet visiškai. M. Zasčiurinskas siūlo atsisakyti 2 proc.

Artimiesiems išsisklaidžius užsienių platybėse, daugėja valdiškos globos prašančių senukų. Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių vis dažniau kreipiasi metų naštos bei ligų spaudžiami seneliai. Savarankiškai tvarkytis, buitimi rūpintis nebegalintys žmonės prašo jiems skirti valdišką globą – į namus ateinantį pagalbininką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Pastaruoju metu Lietuvoje buvo ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina amžina diskusija: ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus? Keliuose – tikras frontas „Kai suėjo 95 metai, nutariau nebevairuoti ir pardaviau savo automobilį, nors vairuotojo pažymėjimą tebeturiu, – paklaustas, kada vairuotojui laikas jau padėti į šoną mašinos raktelius, atsakė Kalvarijoje (Marijampolės apskr.

  Šiaulių pensininkams, neįgaliesiems ir vaikams gali brangti viešosios pirties paslaugos. Miesto Tarybai siūloma nuo kitų metų naikinti jiems pirties paslaugų lengvatas. Pirtininkai sako, kad netektų didžiosios dalies savo klientų ir nebeišsilaikytų. Nežino nė kiek kainuoja Braukiant pirties lengvatas tikimasi sutaupyti 60 tūkstančių litų. Šiemet būtent tiek iš biudžeto skiriama kompensuoti pensininkams, neįgaliesiems bei ikimokyklinukams ir moksleiviams pirties kainas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija nepritars Vyriausybės siūlymui atidėti visų statutinių pareigūnų pensijų dydžio atkūrimą. Pasak socialdemokratų, šiuo pasiūlymu diskriminuojami vienos grupės pensininkai. Nuo pat pirmųjų dienų po nepriklausomybės atkūrimo Valstybės saugumo departamento pareigūnai tarnavo tautai, profesionaliai atliko savo pareigą, todėl, socialdemokratų teigimu, nusipelnė pareigūno pensijos. Šiuo metu statutiniai pareigūnai priversti išeiti į atsargą sulaukę 45-erių.

Kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir pardavimo vaistinėse duomenys rodo, kad  2010 m., pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį, mažėjo ne tik pacientų ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, bet ir vieno kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Taip pat nustatyta, kad gyventojai sutaupo pirkdami ir nekompensuojamuosius vaistus. Tokie akivaizdūs nuosekliai įgyvendinamos vaistų politikos rezultatai.

Antradienį Vilniuje prie M. Mažvydo bibliotekos susirinkę Lietuvos pensininkų ir Lietuvos liaudies partijos atstovai reiškė susirūpinimą dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme. Jie apgailestavo, kad šalies Konstitucija negina eilinių žmonių. „Šiandien minime Konstitucijos dieną. Tačiau tenka apgailestauti, kad Konstitucija gali naudotis tik turtingieji, valdžioje esantys.

Antradienį prie Seimo esančios M. Mažvydo bibliotekos Lietuvos pensininkų ir Lietuvos liaudies partijos rengia mitingą dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme išplėtimo. Praėjusį šeštadienį abi partijos pasirašė susitarimą „Dėl tarppartinio bendradarbiavimo“, kuriame numatytas ir bendras tokių renginių organizavimas.

Šeštadienį Kauno rajone vykusiame trečiajame Lietuvos pensininkų partijos suvažiavime daugumos delegatų balsais pritarta susitarimui dėl bendradarbiavimo su profesorės Kazimieros Danutės Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija. Pastarosios organizacijos taryba tokiam bendradarbiavimui yra pritarusi dar anksčiau.

Šeštadienį Noreikiškėse, A. Stulginskio universitete, rengiamas Lietuvos pensininkų partijos 3–iasis suvažiavimas. Jame ketina dalyvauti ir kitų partijų, tarp jų – Lietuvos liaudies partijos atstovai. Šios partijos taryba yra pritarusi bendradarbiavimui su Lietuvos pensininkų partija. Dėl bendradarbiavimo formų greičiausiai bus apsispręsta šį šeštadienį. Suvažiavime bus išklausyta partijos pirmininko Vytauto Kadžio ir revizijos komisijos ataskaita.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas skaičiuoti neįtraukiant sovietmečiu gautų pajamų. „Jau daugiau kaip 20 metų Lietuva yra nepriklausoma ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek „Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus. Tarybinių pajamų neliktų, tačiau stažas išliktų“, – po vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.