pensininkai

Ar mes turėtume pasitikti tyla temas apie seksą sulaukus 60 metų? Visiškai atvirkščiai, tvirtinama „Le Figaro“. Pagyvenę žmonės vis dar veržiasi atsidurti devintame danguje, pavieniui ar porose, ir kartais priverčia dėl to raudonuoti anūkus, nes ši tema vis dar lieka tabu. Gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau mažai kas domisi tuo, kaip vystosi mūsų seksualinis gyvenimas sulaukus 60 metų.

Kraujo klanuose bute Vilniuje aptiktas negyvas 70-metis vyras, policija sulaikė 73-ejų moterį. Sunkiais nusikaltimais anksčiau garsėjusiame Savanorių prospekto rajone penktadienio vakarą daugybė policijos automobilių. Daugiabutyje Gerosios Vilties gatvėje aptiktas negyvas vyras. Apie 19-ą valandą specialiosioms tarnyboms paskambino moteris, ji pranešė, kad grįžusį namo bute rado nebegyvą savo 70-metį vyrą kraujo klane. Atvažiavo ir medikai, šie patvirtino – vyras yra miręs.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Paslaptingas biržietis, norintis išlikti anonimas, kaimuose gyvenantiems ir sunkiai judantiems senukams tyliai daro tikrus stebuklus. Jau dviem nevaikštantiems senoliams iš Vabalninko jis ėmė ir padovanojo elektrinius ratukus. Nors senukus lanko socialiniai darbuotojai ir jie turi stogą virš galvos, geradario manymu, to negana. Ypač vyrą sujaudino ant kojų nebepastovinčios ir po namus bei kiemą tiesiogine prasme ropojančios močiutės situacija.

Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) rekomenduoja pensinį amžių padidinti iki 69 metų ir keturių mėnesių gimusiems 2001 metais ir vėliau, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Dėl demografinės raidos pensijų draudimo sistema ateityje patirs didelį spaudimą, ir tai taps akivaizdu jau ateinančio dešimtmečio viduryje“, – teigiama Bundesbanko pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Seimas vienbalsiai nusprendė, kad nuo kitų metų liepos 75 metų ir vyresni gyventojai kompensuojamus vaistus galės gauti nemokamai. Valstybė padengs ne tik 100 proc. bazinės kainos, bet ir priemoką, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. 97 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Taip pat nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos yra mažesnės kaip 95 proc.

Siekiant išspręsti pensininkų skurdo problemą, reikia didinti bazinę pensiją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Santykinį skurdą tikrai išspręstume, jeigu įdėtume kur kas didesnes lėšas, ir tam yra sudarytos prielaidos, nes visa bazinė pensija yra perkelta į valstybės biudžetą, o būtent bazinė pensija yra ta, kurią gauna visi žmonės. (...) Jeigu norim spręsti skurdą, turim didinti bazinę pensiją“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė L. Kukuraitis.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia audito metu nustačiusi pažeidimų viešojoje įstaigoje „Senevita“, teikiančioje socialinės globos paslaugas senjorams ir neįgaliesiems. Kaip antradienį pranešė ministerija, įstaigoje neefektyviai valdomas turtas, o kai kurie sprendimai priimami be dalininkų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valakupių reabilitacijos centro – žinios.

Lietuvoje nuolat gyvenančius Ukrainos ir Baltarusijos pensininkus nuo 2020 metų siūloma gydyti nemokamai, net jeigu jie niekada čia nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Jų sveikata būtų draudžiama valstybės lėšomis, kaip ir Lietuvos pensininkų. Seime skinasi kelią tokios „valstietės“ Vidos Ačienės parengtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos – Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę joms pritarė. Jeigu jas priims Seimas, biudžete reikės numatyti papildomai 690 tūkst. eurų.

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovo mėnesį skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje konkursą. „Sodros“ teigimu, konkursas nutrauktas, Seimui svarstant Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, numatančias, kad pensijas ir kitas išmokas galės nešioti tik Vyriausybės paskirtas universalios pašto paslaugos (UPP) teikėjas, nurodoma viešųjų pirkimų portale. UPP teikėjo licenciją šiuo metu turi tik Lietuvos paštas.

Kančias sergančiųjų, kuriems netinka gydytojo paskirti pigiausi kompensuojami vaistai, ministras Aurelijus Veryga žada palengvinti. Po poros mėnesių tokie pacientai nuo savo ligos galės gauti kitų medikamentų, tačiau taip pat ne bet kokių, o antrų pagal pigumą iš sąrašo. Tiesa, kad ir juos gautų, pacientams teks išsamiai specialiame rašte nurodyti, kaip jiems pakenkė naudotas pigiausias vaistas. Šie vilniečiai tvirtina tapę pigiausių kompensuojamų vaistų aukomis.

„Sodrai“ perskaičiavus dalį pensijų, apie 40 tūkst. senjorų jos kiek padidėjo, o dalies mokėjimą atnaujinus, kai kuriems pensininkams išmokama vienkartinė išmoka, siekianti kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų. „Sodra“ iki kovo pabaigos pensijas perskaičiavo žmonėms, gaunantiems iki 1995 metų paskirtas senatvės pensijas ir iki 2017 metų pabaigos sukaupusiems daugiau nei 30 metų stažo.

Sveikatos apsaugos ministras užsimojo varguoliams padėti – vaistus skurdžiai gyvenantiems pensininkams ir neįgaliesiems padaryti visiškai nemokamus. Mat dabar, nors jie ir kompensuojami visu 100 procentų, pacientų mokestį jiems mokėti vis tiek tenka. Tačiau visuomenininkai tokį žingsnį vertina itin kritiškai. Pasak jų, tai daroma tik norint susižvejoti rinkėjų palankumą ir esą jokios apčiuopiamos naudos skurstantiesiems neatneš.

Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė beveik visus Lietuvos dirbančiuosius: jau kaupiantys žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019-ųjų nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.  Pateikiame 10 atsakymų į pagrindinius klausimus, kurie kyla gyventojams apie pensijų kaupimą.

Kalbos apie skurdžias „Sodros“ pensijas mobilizuoja lietuvius. Privatūs pensijų fondai skaičiuoja, kad jų klientų ratas plečiasi vis sparčiau. Tūkstančiai žmonių ne tik svarsto, ką daryti su antrąja, bet ir dairosi į trečiąją pakopą, kuriai savo algos senatvei reikia atriekti daugiau. Tiesa, ekonomistai ragina su sprendimais neskubėti. Esą ne visada „Sodra“ veikia prasčiau nei privatūs pensijų fondai.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Vienas Rusijos pensininkas akimirksniu tapo interneto įžymybe, kuomet buvo paviešintas vaizdo įrašas su jo pykčio kupinu atsakymu į žurnalisto klausimą apie miesto eglutę. Gruodžio pradžioje pasirodžiusiame vaizdo įraše pensininkas, reporterio paklaustas, ar patinka jam Bijsko miesto centre pastatyta eglė, pratrūko: „Aš valgyti neturiu ką, *** be druskos valgau.

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas. Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi.

 81-erių pensininkas Didžiojoje Britanijoje neteko teisės vairuoti dvejiems metams po to, kai savo automobiliu taranavo dviratininkų grupelę. Prieš smūgį britas nė kiek nesumažino greičio, o po smūgio dviratininkai pakilo į orą. Jouvilio mieste nutikęs incidentas įvyko praėjusių metų lapkritį, o šiurpų vaizdo įrašą užfiksavo ant vieno iš dviratininkų šalmo pritaisyta vaizdo kamera. Martinas Wills buvo vienas tų, kuriuos kliudė pravažiuojančio senolio automobilis.

Ketvirtadienį Vilniuje keli šimtai žmonių mitingavo už didesnes pensijas. „Atėjau, nes man brangi tauta, Lietuva, ir gana mus versti ubagais. Ir taip viską pavogė, pensijos mažos. (...) Norim, kad mus mažiau apgaudinėtų (...). Kukuraitis irgi nesusitvarko, meluoja, vienu žodžiu, nėra tautoj (valdžios), išrinktieji nulis“, – BNS sakė mitinge dalyvavusi pensininkė Vida Pocienė.

Kėdainių rajonas jau ne vienerius metus sparčiai nyksta. Dėl emigracijos bei kitų priežasčių mažėja žmonių skaičius, vaikų gimsta kur kas mažiau nei miršta gyventojų. Visuomenei sparčiai senstant, susiduriama su naujomis socialinėmis problemomis. Viena jų – darbingiems gyventojams emigravus į užsienį ar kitus šalies miestus nėra kam pasirūpinti čia likusiais vienišais senoliais. Jau dabar ne visi norintys gali apsigyventi globos namuose.

Švenčionių rajone per gaisrą žuvo du žmonės. Trečiadienį 6.50 val. gautas pranešimas apie gaisrą Nagūnų kaime. Atvykus gelbėtojams, name buvo labai daug dūmų. Užsidegus vieno aukšto gyvenamam namui, gaisre žuvo 60-metis vyras ir 67 metų moteris, BNS pranešė ugniagesiai. Po 7 val. gaisras buvo užgesintas. Per gaisrus šiemet Lietuvoje žuvo 35 žmonės – beveik tiek pat, kiek pernai.

Alytaus politikui gimusią idėją specialiai ženklinti vyresnio amžiaus vairuotojų automobilius neigiamai pasitiko ir patys pensininkai, ir saugaus eismo specialistai. Nors politikas ginasi, kad tik siekia apsaugoti vairuotojus, senjorai čia įžvelgia diskriminaciją.

 Danguolė su savo vyru Sauliumi neseniai atšventė auksines vestuves ir tikėjosi ramiai nugyventi visą likusį gyvenimą. Tačiau nutiko vienas netikėtas dalykas. Tvarkydama namus Danguolė vyro stalčiuje aptiko potenciją skatinančių vaistų. Moteris suprato, kad į judviejų santuokinį gyvenimą kėsinasi kita moteris. „Kilo įtarimas, kur tas mano Sauliukas vakarais dingsta. Vis atsiranda priežaščių. Vaikai buvo grįžę pasekė ir atrado vyra kitos moters glėbyje. Aš kovosiu dėl savo vyro.

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

Net dviejų per 80 metų perkopusių senolių mirtinos traumos tykojo čia pat apsuptiems medikų. Viena štai šiame terapijos skyriuje paryčiais į tualetą ėjusi senutė galvą susižalojo staiga suklupusi. Kitas griuvo palatoje, kai mėgino apsiprausti kriauklėje. Paaiškėjo, kad 83-ejų panevėžietė ir garbingo amžiaus vyras ligoninėje gydėsi nesunkias lėtines ligas. Garbingo amžiaus močiutė į vidaus ligų skyrių pakliuvo dėl plaučių uždegimo, o senukas buvo paguldytas į endokrinologijos skyrių.

Kas ketvirto lietuvio laukia skurdi senatvė ir tokių žmonių nuolat daugėja. Tai yra tie žmonės, kurie dirba, bet neuždirba minimumo, ir dėl to iki pensijos negali sukaupti stažo, reikalingo bent kiek padoresnei pensijai. Tūkstančiai Lietuvos žmonių gaus vos pusantro šimto eurų siekiančią pensiją, o tai gresia skurdas. Nors „Sodra“ ragina tokius žmonės išlįsti iš šešėlio, aiškėja, kad ir pati valstybė skurdui pasmerkia dešimtis tūkstančių savo darbuotojų. 74-tus einanti Aldona rodo savo daržą.

Į „Lietuvos talentų“ sceną užlipo vyriausias dalyvis. Beveik 81-erių Antanas – pirmojo lietuviško kompiuterio išradėjas, buvęs Seimo narys ir Kentukio pulkininkas. Paskutiniuoju titulu gali pasigirti tokie žmonės, kaip Vinstonas Čerčilis ir Elvis Preslis. „Noriu, kad kas nors įvertintų, ar reikalinga yra mano veikla“, - sako Antanas. Tik ant scenos užlipęs jis pasakė, jog jo talentas – kurti muzikai žodžius ir dainuoti. Dalią Ibelhauptaitę savo titulais nustebinęs Antanas į viską numojo ranka.

Valdžia metais anksčiau - iki 2017 metų kovo - baigs per krizę sumažintų pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams - tam kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų. Seimas antradienį priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas, kurios numato anksčiau laiko išmokėti paskutines išmokas dirbusiems pensininkams. Už balsavo 123 Seimo nariai.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria grupės parlamentarų siūlymui, kad papildomą pensiją galėtų gauti ne tik našliai, bet ir kiti vieniši pensininkai.

Apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas lietuvis mano, kad gyvenimas šalyje gerėja. Tačiau ar tikrai gyvename taip blogai, o tai tęsis ir 2016-aisiais? tv3.lt surinko informaciją, kokios visuomenės grupės 2016-aisiais gyvens geriau: kas gaus daugiau pinigų ir kas išleis mažiau. Gaunantys mažiausias pajams Nuo sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja nuo 325 iki 350 eurų. Nuo liepos 1 dienos politinė taryba yra sutarusi MMA didinti iki 380 eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios turėtų išaugti 8,21 euro (3,2 proc.) iki 265 eurų. Vyriausybė trečiadienį spręs dėl tokio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo. Pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto kitąmet reikės 74,1 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto - 11 mln. eurų. Šios lėšos jau yra numatytos.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams nebus kompensuojamos, kartoja ankstesnį sprendimą Seimas. Parlamentarai, antradienį svarstydami kitų metų „Sodros“ biudžetą, atmetė Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos siūlymą 2016 metais „Sodros“ biudžete tam numatyti papildomai 80 mln. eurų - už balsavo 31, prieš - trys, o susilaikė 52 parlamentarai.

Šiemet pensijų anuitetais pradėjusi prekiauti antroji gyvybės draudimo bendrovė anuitetų rinkos labai nepagyvino, tačiau tikras bumas turėtų prasidėti jau po 3-4 metų. Iki šio spalio buvo išmokėta beveik 150 tūkst. eurų rentos, vidutinė mėnesio renta -vidutiniškai 63 eurai.

Šiauliai pirmieji šalyje nusprendė senjorus, vyresnius nei 75 metų, visiškai nemokamai vežioti miesto autobusais. Tačiau čia pat miesto politikai ėmė svarstyti – kodėl tik tokiems seniems, o ne jaunesniems pensininkas. Ar tai tikrai pagerins garbaus amžiaus žmonių gyvenimą ir socialinius ryšius. Mat dauguma tokio amžiaus žmonių autobusas tiesiog nebevažinėja. Šiauliuose vyresni nei 75 metų amžiaus senjorai nuo spalio galės nemokamai važinėti miesto autobusais.

Tūkstančiai įpykusių senyvo amžiaus graikų trečiadienį apgulė skolų prislėgtos Graikijos bankų skyrius, kurie buvo specialiai atidaryti, kad senjorai galėtų atsiimti jiems gyvybiškai svarbias pensijas grynaisiais pinigais. „Tegul jie eina po velnių!“ – tūžo vienas pensininkas, laukdamas pinigų eilėje, kai vyriausybė nurodė savaitei uždaryti bankus, kad apsaugotų šalį nuo kapitalo nuotėkio, žlugus deryboms tarp Atėnų ir tarptautinių skolintojų.

Nors Lietuvos senjorai gauna vienas mažiausių pensijų Europos Sąjungoje – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2015 m. gegužę buvo 251,71 Eur – net iš šių pajamų daugelis sugeba sutaupyti. Tai rodo atliktas pensininkų taupymo įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad taupyti senjorams padeda ne tik asmeninių finansų planavimas, bet ir įvairios buitinės gudrybės, atsakingas vartojimas ir pan.

Į gatves Graikijoje išėjo kone 3000 žmonių, palaikančių naujosios šalies vyriausybės užsispyrimą derantis su Europa. Iki šio mėnesio pabaigos Graikija turi grąžinti TVF didesnę nei 1,5 mlrd. eurų paskolą, tačiau skelbia neturinti tam pinigų. O naujų paskolų neišsidera, nes nesutinka imtis taupymo programų, bijo skriausti nepagrįstai gerai finansuojamus šalies pensininkus. Graikija kalba viena, o TVF skaičiuoja kitaip: pensininkams jokia net ir turtingiausia šalis neskiria tiek, kiek graikai.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo atjauninti mokyklose dirbančių pedagogų kolektyvus. Mokytojai-pensininkai skatinami palikti darbą išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet, esą, numatyta 1,7 mln. eurų, tačiau ši suma yra gerokai mažesnė nei reikalinga, o ir patys pensininkai neketina iš savo užimamų pareigų trauktis.

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

Pedagogai pensininkai palikti darbą skatinami išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet numatyta 1,7 mln. eurų. Planas, kuris turėtų spręsti per didelio mokytojų skaičiaus problemas, šią savaitę pristatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pastebėjo, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojų skaičius adekvačiai nesikeičia, todėl mažėja darbo krūvis ir altyginimai.

Seimas nepriėmė svarstyti konservatorių siūlymo paskubinti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisų: už tai, kad jos būtų svarstomos, balsavo 41 parlamentaras, prieš - 9, o susilaikė 93 Seimo nariai. Pataisas Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti.

Kai kurie pensininkai, atgavę per sunkmetį nusavintų pensijų dalį, gavo dar vieną valstybės niuksą. Pensijų kompensacijos įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, todėl kilo grėsmė netekti socialinės paramos už šildymą ir vandenį. Valdžia palaimino sumažintų pensijų grąžinimą, tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Lietuvos gyventojų žinios apie pensijų sistemą skurdžios, lūkesčiai — atitrūkę nuo tikrovės, o veiksmai — vangūs. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl.