pensijos dydis

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Ne visi gyventojai pajėgia dirbti iki pat pensijos. Dalis jų – renkasi išankstinę pensiją, tačiau kuo anksčiau gyventojas išeina į pensiją tuo mažiau pinigų jis gauna. Nepaisant to, „Sodra“ pastebi, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja. Nors „Sodra“ nerenka duomenų, kodėl žmonės nusprendžia, išeiti į išankstinę pensiją, patys gyventojai vardija įvairias priežastis.

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo. „Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais.

Nemažai jaunų žmonių nesitiki sulaukti senatvės ir apie ją negalvoja, tačiau dauguma jos vis dėlto sulaukia. O tada senatvės pensija yra tampa aktuali kiekvienam, nes nuo jos dydžio priklausys pragyvenimo kokybė baigus karjerą ir negaunant įprastinio darbo užmokesčio. Vis tik pensijų skaičiavimas dažnam lietuviui yra nesuprantamas arba ne iki galo aiškus.

Beveik devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama ne tik pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus. Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.

Kai kurie kraujo aukojantys lietuviai net nesusimąsto, kad už tai senatvėje gali gauti beveik pusantro šimto eurų didesnę pensiją. Jei tą padarėte bent 40 kartų, jums priklauso valstybinė antrojo laipsnio pensija, tačiau nesikreipę jos negausite. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė Alina Versekėnienė įvardijo, kad į valstybinę antrojo laipsnio pensiją gali pretenduoti visi neatlygintini kraujo donorai.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Nemažai dabartinių pensininkų, norėdami gauti didesnę senatvės pensiją, turi įrodyti savo pajamas, buvusias prieš 1994 metus, nes apie tai „Sodra“ neturi duomenų. O išankstinei senatvės pensijai reikia pakankamo stažo, kitaip sulaukus senatvės pensijos dydis bus mažinimas. Sunkumų kyla daugiau, kai išankstinei senatvės pensijai gauti tenka įrodyti savo stažą buvusioje sovietų armijoje. Tokiu atveju tenka siųsti prašymą į pačią Rusiją ir tikėtis gauti atsakymą.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Dalis pensininkų susiduria su problema, kad „Sodra“ neturi jokių duomenų apie gyventojų darbo stažą iki 1994 metų. Gyventojai yra skatinami nieko nelaukti ir šį darbo laiką įrodyti dar iki pensijos, kad neprarastų dalies pinigų. Jei stažas įrodomas per vėlai, tikėtina, kad prarasta pensijos dalis grąžinta nebus. Asmenys, turintys darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir kitus tinkamus dokumentus, savo darbo stažą iki 1994 m. gali įrodyti paprastai ir greitai.

Pirmadienį pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos socialinio draudimo pensijos. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, jos pasieks gavėjus iki sausio 26 d., praneša „Sodra“. Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo neteikimo) pensijų gavėjai.  Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje auga bene sparčiausiai iš visų ES šalių. Jų augimą labiausiai turėtų justi pensininkai, gaunantys fiksuoto dydžio išmokas ir retai turintys galimybių užsidirbti papildomai. Vis dėlto per pastaruosius metus labiausiai išaugo tų asmenų pensijos, kurie per savo karjerą dirbo trumpiau ir neturi būtinojo stažo, kuris šiemet yra 32,5 metų. Ilgiau dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai turi tenkintis dvigubai lėčiau didėjusia pensija.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį paskelbė sprendimą administracinėje byloje, kurioje vilnietė pensininkė Ona Rimkienė norėjo įrodyti, kad jai skirta 189 Eur dydžio pensija žemina jos orumą. VAAT nutarė moters skundą atmesti. O. Rimkienė į VAAT kreipėsi, skųsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 193 eurų dydžio senatvės pensija.

Ar jau pagalvojote, kokio dydžio pensiją gausite ateityje? 2013 metų pradžioje vidutinė pensija Lietuvoje siekė 816 litus, t.y. apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ar jums pakaktų tokios sumos, o gal finansiškai užtikrintai senatvei jau dabar taupote ir investuojate papildomai? Sužinoti, kokios pensijos galite tikėtis kaupdami vienu ar kitu būdu, padės speciali Pensijų skaičiuoklė, o Balsas.